Totalitarian regimes attempt to restrict and control virtually every aspect of human life. Interestingly, conscious reflection on disciplinary practises takes up only a small part of the life-stories of interviewed Lithuanians, as far as the memory of the post-Stalin era is concerned. The interviews that form the foundation for this paper were conducted during the summer of 2017 in three different districts in Lithuania. The article aims to answer the following two research questions:
1) Which mechanisms of discipline did people recognize and reflect upon?
2) How were disciplinary actions remembered and described?
According to interviews, tangible individuals filled the role of disciplinarians in schools and workplaces. In addition, the responsibility for discipline and control lies within the imperceptible disciplinarian, supplemented by the invisible discipline of the collective. This led to overwhelming uncertainty in the society, where people invoked intuition and interpretations of who is trustworthy to adapt to uncertain situations. The greatest impact of the totalitarian discipline was that people effectively internalized it and consequently became their own most significant disciplinarians.
Anušauskas, A. et al., 2005. Lietuva, 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Arendt, H., 1953. Ideology and terror: A novel form of government. The Review of Politics, 15(3), pp.303-327. https://doi.org/10.1017/S0034670500001510
Baločkaitė, R., 2016. Sovietinio laikotarpio kasdienybės - išgyvenimo strategijos ideologijų sankirtose. Sociologija. Mintis ir veiksmas, (1), pp.8-22. https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2016.1.10307
Čepaitienė, R., 2007. Sovietmečio atmintis-tarp atmetimo ir nostalgijos. Lituanistica, 4(72), pp.36-50.
Confino, A., 1997. Collective memory and cultural history: Problems of method. The American historical review, 102(5), pp.1386-1403. https://doi.org/10.2307/2171069
Davoliūtė, V. and Balkelis, T. eds., 2012. Maps of memory: Trauma, identity and exile in deportation memoirs from the Baltic States. Vilnius: Institute of Lithuanian Literature and Folklore.
Davoliūtė, V. and Balkelis, T. eds., 2018. Narratives of Exile and Identity in Soviet Deportation Memoirs from the Baltic States. Central European University Press.
Gailienė, D., 2008. Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Vilnius: Tyto Alba.
Gailienė, D., 2015. Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai. Vilnius: Eugrimas.
Halbwachs, M., 1992. On collective memory. Chicago: The University of Chicago Press.
Jašinauskas, L., 2017. Development of Lithuanian education during the period of soviet occupation: a view of historiography and new research perspectives. Towards research-based education: an edited collection of research studies.Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, pp.117-160.
Kašauskienė, V., 1982. Internacionalinėje Tarybų šalies mokytojų šeimoje: (Lietuvos KP veikla ugdant respublikos mokytojus 1940-1980 m.). Vilnius: Mintis.
Kavaliauskaitė, J. and Ramonaitė, A. eds., 2011. Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia.Vilnius: Baltos lankos.
Kharkhordin, O., 1999. The collective and the individual in Russia: A study of practices (Vol. 32). University of California Press.
Klumbytė, N., 2004. Dabarties istorijos paraščių žmonės. Atsiminimai apie sovietmetį ir kasdienybės patirtys kaimo bendruomenėse. Politologija, 35(3), pp.63-83.
Lietuvos komunistų partijos Centro Komitetas, 1962. LKP CK Biuro nutarimas dėl darbo žmonių poilsio orga- nizavimo ir jo panaudojimo ideologiniam auklėjimui. Vilnius 1962 m. birželio 4 d. In J. R. Bagušauskas & Streikus, A. (eds.), 2005. Lietuvos kultūra sovietinės ideologijos nelaisvėje 1940-1990: dokumentų rinkinys. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, pp. p. 296-300.
Marcinkevičienė, D., 2007. Prijaukintos kasdienybės, 1945-1970: biografiniai Lietuvos moterų interviu. Vilnius: Vilnius University Press.
Olick, J.K., Vinitzky-Seroussi, V. and Levy, D. eds., 2011. The collective memory reader. New York: Oxford University Press.
Pfaff, S., 2001. The limits of coercive surveillance: Social and penal control in the German Democratic Republic. Punishment & Society, 3(3), pp.381-407. https://doi.org/10.1177/1462474501003003003
Putinaitė, N., 2007. Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje. Vilnius: Aidai.
Putinaitė, N., 2015. Nugenėta pušis: Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje. Vilnius: Naujasis Židinys, Lietuvių katalikų mokslo akademija.
Ramonaitė, A., 2015. Nematoma sovietmečio visuomenė. Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai. Raškauskas, K., 2008. Sovietinės Lietuvos inteligentija. Darbai ir dienos, pp.95-149.
Yanow, D. & Schwartz-Shea, P., 2012. Interpretation research design: Concepts and processes. New York: Routledge.
Sniečkus, A., 1944. LKP(B) CK Pirmojo Sekretoriaus Antano Sniečkaus pranešimas LKP(B) CK IV Plenume apie kultūros sovietizavimą. Vilnius 1944 m. gruodžio 27 d. In J. R. Bagušauskas & Streikus, A. (eds.), 2005. Lietuvos kultūra sovietinės ideologijos nelaisvėje 1940-1990: dokumentų rinkinys. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, pp.43-49.
Streikus, A., 2018. Minties kolektyvizacija: cenzūra sovietų Lietuvoje. Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai.
Šutinienė, I., 2002. Trauma ir kolektyvinė atmintis: sociokultūrinis aspektas. Filosofija. Sociologija, 1, pp.57-62.
Šutinienė, I., 2003. Sovietinio laikotarpio atminties bruožai autobiografiniuose pasakojimuose. In I. Šutinienė (ed.) Socialinė atmintis: minėjimai ir užmarštys. Vilnius: Eugrimas, pp.5-54
Šutinienė, I., 2008. Sovietinių represijų atminties reikšmės lietuvių autobiografijose. Genocidas ir rezistencija, 2, pp.127-134.
Vaiseta, T., 2014. Nuobodulio visuomenė: kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu (1964-1984). Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, Naujasis Židinys-Aidai.
Wertsch, J.V., 2002. Voices of collective remembering. Cambridge University Press. https://doi.org/10.1017/CBO9780511613715
Žilinskienė, L., ed., 2014. Sovietmečio atmintis gyvenimo istorijose. Vilnius: Vilnius University Press.
Žilinskienė, L., ed., 2016. Gimę socializme: pirmoji sovietmečio karta. Vilnius: Vilnius University Press.