Straipsnyje analizuojami iki šiol atskiro tyrėjų dėmesio nepelnę Juditos Vaičiūnaitės ankstyvosios lyrikos vertimai į rusų kalbą, publikuoti rinkinyje Стихи (Eilėraščiai, 1964), parengtame vienos didžiausių Sovietų Sąjungos leidyklų Молодая гвардия. Autorė žvalgo ir bendresnį 7-ojo dešimtmečio poezijos vertimų būklės Lietuvos ir sąjunginėje periodikoje ir šio konkretaus leidybinio projekto, galėjusio tapti reikšmingu poetės kūrybinės biografijos faktu, kontekstą. Lyginamoji vertimų analizė atskeidžia, kokiais tekstinės transformacijos būdais Vaičiūnaitės moderni, netiesmuka, į bendražmogišką atjautą orientuota poezija buvo išnaudota kovingiems propagandiniams tikslams ir stipriai apdorota ideologiškai. Primityvoki ir neaiškūs rinkinio sudarymo, vertėjų ir vertimų atrankos kriterijai bei faktas, kad rinkinio vertimai autorės nebuvo autorizuoti (tuo metu šia privilegija naudojosi lojalesni, valdžiai nusipelnę poetai), rodo to meto siaurą utilitarinį požiūrį į vertimus ir estetinių originalo savybių – intertekstualių nuorodų, aliteracinių grandžių, komplikuotos išgyvenimų raiškos – išstūmimą į antraeiles vertimo užduotis.