Magiškojo realizmo apraiškoms Latvijoje sovietų okupacijos metais įtakos turėjo literatūra ir teoriniai tekstai, prieinami tik Sovietų Sąjungos elitui, ir išeivijoje leisti leidiniai. Šiame straipsnyje autorius daugiausia dėmesio skiria literatūros kūrinių, susijusių su magiškuoju realizmu ir prieinamų Latvijoje stagnacijos laikotarpiu, vertimams, jų įtakai latvių rašytojų kūrybai. Nagrinėjamas latvių rašytojo Zigmundo Skujinio atvejis, ypač jo romanas Gulta ar zelta kāju (Lova su auksine koja, 1984), vienas esminių ir populiariausių latvių romanų, parašytų XX a. 9-ame dešimtmetyje. Kai kurie kritikai pabrėžė romano kompozicijos ir magiškosios poetikos giminystę su Gabrielio Garcíos Márquezo romanu Cien años de soledad (Šimtas metų vienatvės, 1967). Romane, sukurtame prieš Latvijos nepriklausomybės lūžį, Skujinis formaliai pripažino sovietinį modernizmą, nors sekė ir tyrinėjo kelius, kurie vedė į išsilaisvinimą, modernizmo šaknų ieškodamas latvių tautos istorijoje, o ne sovietinių kolonizatorių atneštoje naujoje santvarkoje. Skaitomiausiu kūriniu tapęs romanas leido Skujiniui išsakyti esmines nesmurtinio pasipriešinimo kolonijiniame būvyje idėjas.