Abstract
Straipsnyje kalbama apie požiūrių į mirtį kaitą ir paliatyviosios pagalbos plėtrą. Požiūrį į mirtį ir mirimą apsprendžia tuo metu egzistuojančios mokslinės žinios ir technologijos. Tradicinėje ir viduramžių visuomenėse mirtis buvo suvokiama kaip įprasta ir natūrali gyvenimo dalis, kurią lydėjo ritualai. XX a. požiūris į mirtį pasikeitė – mirimo procesas buvo paslėptas ir vartotojiškai visuomenei buvo pasiūlyta gera mirtis – eutanazija. XX a. antroje dalyje pradėjo rastis naujas požiūris į mirtį – pabrėžiama psichosocialiniai ir dvasiniai mirštančio asmens poreikiai. Europos Taryba, reaguodama į tai, kad didėja vyresnio amžiaus asmenų skaičius, pateikė Rekomendacijas, kur buvo pripažinta paliatyviosios pagalbos svarba ir šalims narėms buvo rekomenduota įkurti ir pagerinti paliatyviosios pagalbos paslaugas.
Downloads
Download data is not yet available.