Sinonimiški bendrašakniai asmenų pagal profesiją pavadinimai: daryba, semantika, stilistika ir vartosena

The Synonymous Conjugate Personal Names by Profession: Formation, Semantics, Stylistics and Usage

Abstract. The nominal names of persons belong to different categories of formation (for example, the names of persons possessing nominal features, the names of persons by profession, etc.). A total of 1,266 conjugate synonymous nominal derivatives (or possessing one of the components of nominal words) naming the persons by profession were collected from the Dictionary of Lithuanian Language and its electronic version, out of them 386 rows of derivative synonyms (derivative variants) were formed. The derivatives were analysed in terms of formation, semantics, stylistics and usage. To achieve the aim, the methods of derivation, semantic analysis, calculation, descriptive-analytical, substitution were employed. The analysis of the material shows that the rows of derivative synonyms (derivative variants) formed from the names of the persons by profession and close to them derivatives can be divided into semantic groups: denoting an object required for business and work or craft (53,37 per cent of all derivatives); the person’s own business and work or craft, a person who makes a product (36,79 per cent of all derivatives); a place specific to the work (9,84 per cent of all derivatives).

The analysis of the empirical material revealed that realia specific to ethnicity can be found in all semantic groups. Names of persons by profession can be associated with forest, plants, agriculture, animals, crafts, etc. The small number of usage of names of persons by profession suggests that they become uncharacteristic of the current language, either because the phenomenon itself no longer exists (then the names of persons also disappear) or because the phenomenon exists, but persons can be named differently (other formations are used).

Keywords: formation, derivative synonyms, derivative variants, derivational categories, row of the synonyms, ethnicity.

Gauta: 2022-07-11. Priimta: 2022-10-27.
Received: 11/07/2022. Accepted: 27/10/2022.
Copyright © 2023 Danguolė Gaudinskaitė. Published by Vilnius University Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence (CC BY), which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

Įvadas

Bendrašakniai dariniai, turintys tą pačią darybos reikšmę, tapačią ar labai panašią leksinę reikšmę ir sudaryti su skirtingais darybos formantais, yra darybiniai sinonimai (toliau – DS). Nuo jų skirtini darybiniai variantai (toliau – DV) – to paties darybos tipo ir tuos pačius pamatinius žodžius turintys dariniai, besiskiriantys šalutinėmis darybos priemonėmis (Vaskelienė, 2013). DS ir (ar) DV esama visose daiktavardžio darybos kategorijose, tarp jų ir tose, kurių dariniai pavadina asmenis.

Straipsnio objektas – Lietuvių kalbos žodyno elektroniniame leidime (LKŽe) ir Lietuvių kalbos žodyne (LKŽ) rasti sinonimiški bendrašakniai vardažodiniai (arba vieną iš vardažodinių dėmenų turintys) asmenis pagal profesiją pavadinantys (toliau – APP) dariniai. Tyrime remiamasi 1266 darinių, laikomų APP, analize. Straipsnio tikslas – aptarti sinonimiškus bendrašaknius vardažodinius APP darinius darybos, semantikos, stilistikos ir vartosenos aspektais. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: (1) iš LKŽe, LKŽ išrinkti sinonimiškus bendrašaknius vardažodinius (arba bent vieną iš vardažodinių dėmenų turinčius) APP darinius ir juos darybiškai išanalizuoti; (2) sudaryti DS (DV) eiles; (3) DS (DV) suskirstyti į semantines grupes ir aptarti darinių / jų semantiką; (4) ištirti stilistiką; (5) aptarti gausesnių grupių darinių vartosenos ypatumus.

Įgyvendinant pirmąjį uždavinį, prie tradiciškai APP darybos kategorijos priesagų ir galūnių vedinių priskiriami ir į juos panašūs bendrašakniai sinonimiški priešdėlių vediniai, dūriniai ir mišriosios darybos dariniai, t. y. visi bet kurio darybos būdo dariniai, turintys panašią darybos reikšmę, panašią arba tapačią leksinę reikšmę^[1] ir tą patį pamatinį žodį (ar vieną iš jų). Iš sudarytų DS (DV) semantinių grupių atrinkti ir aptarti tie bendrašakniai dariniai, kuriuose galima įžvelgti tam tikrų etniškumo^[2] apraiškų (trečiasis uždavinys). Tiriant stilistiką (4 uždavinys), žiūrima, kurie DS (DV) eilių nariai yra stilistiškai nežymėti, o kurie turi stilistinių ir (ar) emocinių atspalvių. Kalbant apie vartoseną (5 uždavinys), DS (DV) eilių narių ieškoma Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (DLKT)^[3], žiūrint, kaip dažnai dariniai vartojami (ar nevartojami), stengiantis atsakyti į klausimą, ar jie (ne)būdingi dabartinei kalbai; taip pat patikrinama, kurie dariniai yra įtraukti į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną (BLKŽ) ir Dabartinės lietuvių kalbos žodyno elektroninį leidimą (DLKŽe) – norminamuosius leidinius, atspindinčius taisyklingą bendrinės kalbos žodžių vartoseną.

Tyrimui taikyti darybinės, semantinės analizės, skaičiavimo, substitucijos metodai. DS (DV) iliustraciniai pavyzdžiai analizuojami aprašomuoju metodu.

1. Teorinės įžvalgos. Vardažodiniai asmenų pavadinimai.

Apie darybos reiškinius skirtingais aspektais rašoma įvairiuose (žodžių darybos) veikaluose (Ulvydas, 1965; V. Ambrazas, 2006; Urbutis, 2009; Soida, 2009; Vulāne, 2013; Kalnača ir Lokmane, 2021; Vaskelienė, 2022 ir pan.). Daugelyje jų paprastai yra minimi ir vardažodiniai, ir veiksmažodiniai asmenų pavadinimai. Pasakytina, kad asmenų pavadinimai gali būti tiriami įvairiais aspektais (kilmės, semantikos, darybos, stilistikos ir kt.). Kalbant apie vardažodinius asmenų pavadinimus, būtina pabrėžti, kad jie priklauso skirtingoms darybos kategorijoms, pavyzdžiui, asmenų pavadinimų pagal profesiją, pavadinimų pagal kilmę bei priklausymą ir kt. Paprastai asmenų pavadinimai pagal profesiją mokslininkų yra nevienodai interpretuojami: Stasys Keinys (1999, p. 46–47) nurodo vieną – vardažodinės ypatybės turėtojų ir profesinių asmenų pavadinimų – darybos skyrių ir jam priskiria vedinius, kuriais „pavadinami asmenys pagal su pamatiniu vardažodžiu susijusį užsiėmimą ar šiaip kokią iš jo kylančią ypatybę“. Saulius Ambrazas (įžvalgas žr. 2000, p. 113), kalbėdamas apie ypatybės turėtojų pavadinimų darybos kategoriją, teigia, kad „sinchroniniuose darbuose greta ypatybės turėtojų pavadinimų išskiriamos kelios kitos jiems labai artimos semantinės vedinių grupės: asmenų pavadinimai pagal profesiją, asmenų pavadinimai pagal kilmę ir priklausymą <...>“ ir pan., „tačiau istoriniu požiūriu paprasčiau juos aptarti kartu, laikyti vienos darybos kategorijos vediniais“. Kaip matyti iš pateiktų nuomonių, asmenų pagal profesiją pavadinimų darybos kategorijos darinius linkstama šlieti prie kitų darybos kategorijų. Straipsnyje vadovaujamasi gramatikose (Ulvydas, 1965; V. Ambrazas, 2006) ir žodžių darybos leidinyje (Urbutis, 2009) pateikta darybos kategorijų klasifikacija, pagal kurią į aptariamą asmenų pavadinimų pagal profesiją darybos kategoriją (nomina profesionalia arba nomina auctoris (Urbutis, 2009, p. 330) įeina „tokie daiktavardžiai, kuriais yra pavadinamas asmuo pagal jo profesiją, ir kurie su priesagomis ar galūnėmis yra padaryti iš pagrindinių daiktavardžių, žyminčių arba patį asmens verslą bei darbą, arba, dažniau, to verslo bei darbo objektą, gaminį“, <...> „vietą ar kokį kitą tam verslui bei darbui būdingą dalyką“ (Ulvydas, 1965, p. 406; plg. V. Ambrazas, 2006, p. 137).

Pasakytina, kad dažnai bendrašakniai vardažodiniai (arba vieną iš vardažodinių dėmenų turintys) dariniai gali būti susiję sinonimiškai (ar variantiškai) (žr. Pikčilingis, 1969, 1988; Miliūnaitė, 2009; Župerka, 2012; Vaskelienė, 2000, 2013, 2022), pavyzdžiui, APP DS laikytini tuo pačiu pamatiniu žodžiu dantis besiremiantys reikšmę ‘dantų gydytojas’^[4] turintys dariniai dantininkas, -ė^[5] 2 – danti̇stas, -ė – 2 danti̇nis, -ė nj. – dančius neol., reikšme ‘kas prekiauja obuoliais’ DS (ir DV) eilę sudaro skirtingas priesagas turintys vediniai obuolininkas, -ė / 1 obuolninkas / 1 obuolnykas, -ė – 1 obuoli̇nis, -ė 1. Tradiciškai APP daiktavardžių darybos kategorijai skiriami tik priesagų ir galūnių vediniai, bet kartais būna, kad į juos pagal darybos ir leksinę reikšmę labai panašūs sudurtiniai daiktavardžiai ar mišriosios darybos dariniai, taigi vedinių atskyrimas nuo kitų darybos būdų sinonimiškų bendrašaknių darinių būtų nepamatuotas, pavyzdžiui, būgnininkas, -ė ‘kas būgną muša, būgnuoja’ – būgnius ‘būgnininkas’ – būgnamušis ‘būgnininkas’ (t. y. DS yra priesagos, galūnės vediniai ir dūrinys). Taigi į sudarytas APP DS (DV) eiles patenka sinonimiški iš to paties vardažodžio išvesti vediniai, mišriosios darybos dariniai ir dūriniai, kurių pamatinis žodis (vienas iš jų) yra tas pats vardažodis (Gaudinskaitė, 2020).

2. Asmenų pavadinimų pagal profesiją darybiniai sinonimai ir darybiniai variantai

LKŽe, LKŽ rasti ir asmenų pavadinimų pagal profesiją darybos kategorijai priskirti 1266 asmenis pavadinantys bendrašakniai sinonimiški vardažodiniai dariniai, iš jų sudarytos 386 DS (DV) eilės.

Didžiausią darinių dalį sudaro priesagų vediniai – 876 dariniai, dūrinių yra 269, šiek tiek mažiau galūnių vedinių (119), 2 dariniai laikytini mišriosios darybos (priešdėlio-priesagos) rezultatu (žr. 1 pav.).

1 pav. Asmenų pavadinimų pagal profesiją darybos būdai

APP DS (ir DV) laikytini tuo pačiu pamatiniu žodžiu akmuo besiremiantys labai panašią leksinę reikšmę turintys dariniai akmenininkas, -ė 1 ‘akmenkalys, akmentašys’ / akmeninykas, -ė ‘akmenkalys, akmentašys’ / akmeninkas, -ė ‘akmenininkas 1’ / akmenykas, -ė ‘akmenininkas 1’ – akmenkalis, -ė ‘akmeninių daiktų kalėjas, akmeninkas’ / akmenkalys, -ė ‘akmenkalis’ – akmentašys, -ė ‘akmenų tašytojas’, kitą DS (ir DV) eilę sudaro jungiamuoju balsiu besiskiriantys dūriniai (t. y. DV) ir tos pačios priesagos variantus turintys vediniai (taip pat DV): aliejininkas, -ė ‘aliejaus dirbėjas ar pardavėjas / aliejinykas, -ė ‘aliejaus dirbėjas ar pardavėjas’ / aliejninkas, -ė ‘aliejininkas’ – aliejadaris, -ė ‘aliejaus darytojas’ / aliejdaris, -ė ‘aliejadaris’. Šiuo atveju sinonimiškai ar variantiškai santykiauja skirtingų darybos būdų – priesaginio ir dūrybos – dariniai.

Sinonimiški bendrašakniai dariniai į semantines grupes suskirstyti pagal tam tikram verslui bei darbui, amatui būdingą, reikalingą gyvą ar negyvą dalyką, objektą (1); pagal gaminį, sukuriamą dirbant, vykdant verslą ar plėtojant amatą (2); pagal darbo, verslo, amato specifikai būdingą vietą (3) (žr. 2 pav.).

2 pav. Asmenų pavadinimų pagal profesiją DS (DV) semantinės grupės

Evaldos Jakaitienės teigimu (2010, p. 50), žodžio reikšme galima vadinti visuomenės visuotinai aprobuotą žodžiu komunikuojamą informaciją apie žmonių suvokiamus tikrovės dalykus. „Žodžio reikšmė, signalizuodama kognityvinę sąvoką, aktualizuoja tam tikrą jos turinio dalį. Kadangi sąvokos susijusios su tautos kultūros ir kasdienio gyvenimo ypatybėmis, tai ir pats žodis gali sužadinti vienokias ar kitokias asociacijas kalbančiųjų sąmonėje“ (Gudavičius, 2009, p. 227). Paprasto žmogaus pasaulio suvokimą, kalbos pasaulėvaizdį atskleidžia surinkta ir užrašyta tarminė, etnografinė medžiaga. Etnolingvistinę medžiagą galima rasti žodynuose, kurie leidžia stebėti žodžio vartojimą atskirais visuomenės vystymosi etapais, pamatyti jo reikšmės kitimą ir sąsajas su įvairiais istoriniais įvykiais, atspindėtais žmonių sąmonėje (Sakalauskienė, 2021, p. 4). Empirinės medžiagos analizė parodė, kad kai kurie DS (DV) eilių nariai susiję su tam tikromis lietuvių tapatybei svarbiomis realijomis, atspindi tam tikras etniškumo apraiškas.

3.1. Didžiausią APP skirtinų darinių dalį sudaro asmenų pavadinimai pagal tam tikram verslui bei darbui, amatui būdingą, reikalingą gyvą (1) ar negyvą (2) dalyką, objektą (206 DS (DV) eilės).

(1) Pasakytina, kad nemažai rastų darinių yra įvairių gyvulių bandų ganytojus pavadinantys žodžiai, kurie nuo seno lietuviams buvo reikalingi, nes žemės ūkis, ypač gyvulių auginimas, buvo svarbus kaimo bendruomenės žmonėms. „Gyvenimas upių ir ežerų išraižytoje miškų zonoje ir gebėjimas efektyviai panaudoti tuos nedidelius natūraliai esančius arba pasidarytus žemės plotelius siūlo mintį apie kosmologinę tvarką, išreiškiamą binarine opozicija gamta – kultūra“ (Čepaitienė, 2013, p. 186)^[6]. Analizuojama medžiaga parodė, kad gyvulių ganytojai gali būti pavadinami iš įvairių gyvulius įvardijančių vardažodžių padarytais asmenų pavadinimais: LKŽ, LKŽe rasta nemažai tokių sinonimiškų darinių, kurių pamatiniais žodžiais eina gyvulius įvardijantys daiktavardžiai arklys, banda, jautis, kiaulė ir pan. Pavyzdžiui, sinonimų ir variantų eilę sudaro arklininkas, -ė 1 (‘naktigonis, arklių prižiūrėtojas’) / arklinykas, -ė 1 (‘naktigonis, arklių prižiūrėtojas’) – 2 arkli̇nis, -ė 1 (‘naktigonis, arkliaganis, šėrikas’) – arklabernis (‘arklių prižiūrėtojas, arklininkas’) / arkliabernis (‘arklių prižiūrėtojas, arklininkas’) – arkliaganis (‘kas arklius gano’) / arkliaganys (‘kas arklius gano’) / arkliagonis (‘arkliaganis’). Skirtingų priesagų vedinių pamatinis žodis ir dūrinių pirmasis dėmuo arklys, dūrinių antrasis dėmuo remiasi daiktavardžiu bernas (veikiausiai vartojamu reikšme psn. ‘metams samdomas jaunas ūkio darbininkas’) ir veiksmažodžiu ganyti. Veiksmažodinis dėmuo paprastai valdo vardažodinį dėmenį (žr. Stundžia ir Jarmalavičius, 2019, p. 21), jį patikslina. Nors visi dariniai turi labai panašią, beveik tapačią leksinę reikšmę, kai kurie skiriasi tam tikrais reikšmės komponentais. Pavyzdžiui, arklininkas tai ne tik naktį arklius ganantis, bet taip pat ir juos prižiūrintis asmuo (šio darinio tarminis variantas arklinykas, nors ir reiškia tą patį, bet turėtų būti vartojamas tam tikroje Lietuvos dalyje^[7] ar iš jos kilusių žmonių). Vedinio arkli̇nis specifinis reikšmės komponentas būtų „arklius šeriantis asmuo“^[8]. Keletas daiktavardžių turi abi gimines, taigi arklius prižiūrintis asmuo gali būti tiek vyras, tiek moteris. Moteris, prižiūrinti, gananti arklius, gali būti įvardijama arklininke, arklinyke ar arkline. Dūriniai variantai arklabernis / arkliabernis, besiskiriantys jungiamuoju balsiu, pavadina vyriškos lyties asmenį (t. y. berną), kuris rūpinasi arkliais (antrasis dūrinio dėmuo įvardydamas asmenį jį labiau konkretina, detalizuoja; nurodoma tam tikra lytis užkoduota pačiame žodyje^[9]. Į BLKŽ antraštyną yra įtrauktas arklininkas, -ė, bet jo reikšmių žodyne dar nėra. Vis dėlto veikiausiai darinys turės panašias į DLKŽe nurodytas reikšmes: žodyne arklininkas, -ė yra vadinamas kaip‘arklių prižiūrėtojas, augintojas’, ‘arklių mėgėjas ar žinovas’, ‘arklių pirklys’. BLKŽ, DLKŽe arklinis, -ė pateiktas tik kaip būdvardis.

DLKT^[10] rasti 136 vartosenos pavyzdžiai su arklininkas, -ė (kiti aptariamos eilės dariniai nefiksuojami arba nevartojami aptariama leksine reikšme^[11]). LKŽe dariniai užrašyti skirtingose vietose ir iš skirtingų šaltinių (pateikti dviejų darinių vartosenos pavyzdžiai): arklininkas, -ė / arklinykas, -ė 1 – fiksuojami Surviliškyje, Kėdainių r., Veliuonoje, Jurbarko r.; arkli̇nis, -ė 1 – Laukuvoje, Šilalės r., Viduklėje, Raseinių r., Jurbarke, Skirsnemunėje, Jurbarko r., Kuršėnuose, Šiaulių r.^[12] ir pan. Darinių vartojimo aplinka labai panaši. Apibendrinant galima pasakyti, kad nors leksinių reikšmių tapatumas (panašumas) leistų bendrašaknius darinius laikyti itin artimos semantikos sinonimais, substitucijos galimybes riboja nevienodas darinių paplitimas Lietuvoje, nevienodas santykis su bendrine kalba – iš šios DS (DV) eilės tik arklininkas, -ė būdingas bendrinei kalbai.

Devynių narių sinonimų eilę sudaro turintys tapačią arba labai panašią leksinę reikšmę dariniai 2 bandininkas, -ė ‘bandos ganytojas, piemuo’ – 1 bandi̇nis, -ė ‘kerdžius; bandulis, bandišius’ – bandi̇šius ‘piemuo, bandinis’ – 1 bandulis ‘kerdžius’ – 1 bandžius 4 ‘kerdžius’ – bandaganis ‘galvijų piemuo, galvijagonis’ / 1 bandganis ‘bandaganis’ / bandaginys ‘bandos varovas’ / bandžganis, -ė ‘piemengalis’, kurių pamatiniu žodžiu (ar vienu iš jų) eina daiktavardis banda (dūrinių antrieji dėmenys veiksmažodžiai ganyti, ginti). Stilistiškai neutralūs dariniai skiriasi semantiniais komponentais. Specifinę semą turi labai panašios leksinės reikšmės dariniai bandulis, bandžius – ganantis asmuo padėties požiūriu yra vyresnis tarp kitų ganančių asmenų (plg. kerdžius – ‘piemenų vyresnysis’). Menkinimo semą turi bandi̇šius^[13]. Dūriniai variantai bandaganis / 1 bandganis / bandžganis, -ė pavadina bandą ganantį asmenį, o bandaginys – galvijus varantį, ginantį. Nors darinių semantika šiek tiek skiriasi, gramatinis junglumas labai panašus. Aptariamos DS (DV) eilės nariai neįtraukti į BLKŽ, bet DLKŽe fiksuojamas bandžius^[14] yra aiškinamas kaip žemaitybė, etnografizmas ‘kerdžius’. Nė vieno iš DS eilės narių vartosenos pavyzdžių nerasta DLKT^[15]. LKŽe pateikti dariniai užfiksuoti skirtingose vietose, iš skirtingų šaltinių^[16]. Galima daryti išvadą, kad kai kurie aptariamos DS (DV) eilės nariai APP reikšme yra labai reti ar visai nevartojami, dabartinei kalbai nebūdingi, nes nebėra etniškumui svarbių realijų, kurios buvo siejamos su aptariamais žodžiais. Kiti DS (DV) neįvardija asmenų pavadinimų.

Iš vartosenos pavyzdžių šaltinių nuorodų LKŽe matyti, kad jaučius ganantis asmuo skirtingose Lietuvos vietovėse^[17] ar šaltiniuose pavadinamas DS (DV) eilės nariais 2 jautininkas, -ė 1 ‘jaučių piemuo; žmogus, kuris jaučiais dirba’ – jautinis, -ė 2 ‘jaučių pjovėjas, piemuo, pirklys; jautininkas’ – jautišius ‘jaučių prižiūrėtojas’ – 1 jaučius ‘jaučių piemuo; kerdžius’ – jaučiagonis, -ė ‘jaučių piemuo’ / jautaganys, -ė ‘jaučių ganytojas, piemuo, jaučiagonis’ / jautganys, -ė ‘jautaganys’ (skirtingų priesagų ir galūnės vedinius, dūrinius sieja pamatinis žodis jautis; dūrinių antrasis dėmuo veiksmažodis ganyti). LKŽe rasti trijų darinių vartosenos pavyzdžiai^[18]. Šios DS (DV) eilės nariai yra stilistiškai neutralūs panašią reikšmę turintys asmenų pavadinimai. Kai kurie dariniai turi specifinių semų, pavyzdžiui, jautinis, -ė, pavadina jaučius ganantį, pjaunantį, parduodantį, su jais dirbantį asmenį. Šiek tiek mažiau semantinių komponentų turi labai panašios leksinės reikšmės darinys jautininkas, -ė – juo pavadinamas asmuo, kuris gano jaučius ir su jais dirba. Tik jaučius ganantis asmuo gali būti įvardijamas dariniais jaučius, jaučiagonis, -ė, jautaganys, -ė, jautganys, -ė, o dariniu jautišius pavadinamas asmuo, kuris tiesiog rūpinasi jaučiais. Aptariami dariniai į BLKŽ, DLKŽ neįtraukti^[19]. DLKT asmens pagal profesiją reikšme rastas 1 vartosenos pavyzdys su jautininkas, -ė^[20] (su kitais DS eilės nariais pavyzdžių nerasta). Vartosenos tyrimas patvirtina prielaidą, kad sudarytos DS (DV) eilės nariai priklauso pasyviajam leksikos fondui, dabartinei kalbai jie nebūdingi, iš esmės nebėra ir tokių gyvenimo realijų, kurias vadinant būtų galima vartoti šiuos žodyne užfiksuotus sinonimiškus žodžius.

Sudaryta labai panašią ar tapačią leksinę reikšmę turinčių vienuolikos darinių, pavadinančių kiaules ganantį asmenį, DS (DV) eilė 2 kiaulininkas, -ė 1 ‘kiaulių piemuo, kiauliaganis’ – 1 kiaulinis, -ė 1 ‘kiaulių piemuo’ – kiaulušis, -ė ‘kiaulišius 1’ / kiauliušis ‘kiaulišius 1’ / kiaulušius, -ė ‘kiaulišius 1’ – kiaulišius, -ė 1 ‘kiauliaganis, kiaulių piemuo’ – kiaulaganis, -ė ‘kiaulių piemuo’ / kiaulagonis ‘kiaulaganis’ / kiaulganis, -ė ‘kiauliaganis’ / kiauliaganis, -ė ‘kiaulaganis’ / kiauliaganys, -ė ‘kiaulaganis’ (dariniai turi pamatinį žodį (ar vieną iš jų) kiaulė; dūrinių antrasis dėmuo veiksmažodis ganyti). Dūrinių kiaulaganis / kiaulagonis / kiaulganis / kiauliaganis / kiauliaganys leksinės reikšmės iš esmė sutampa su darybos reikšme, todėl reikšmei suprasti net nereikia konteksto – dariniais pavadinami žmonės, ganantys kiaules. Nors žodyne nė vienas DS (DV) eilės narys neturi stilistinių pažymų, reikšmių analizė leidžia įžvelgti emocinių komponentų, pavyzdžiui, priesaga -ušis^[21] dariniams suteikia mielumo, o -išius^[22] – menkumo atspalvį. Taigi vis dėlto aptariami DS (DV) nėra tapačios semantikos žodžiai. Be to, LKŽe fiksuotų pavyzdžių analizė parodė, kad dariniai užrašyti skirtingose vietose^[23], tam tikruose skirtingo laikotarpio šaltiniuose (prie šešių darinių yra pateikta vartosenos pavyzdžių, o kiti tik užfiksuoti tam tikruose raštuose, žodynuose, bet pavyzdžių nėra). Matyti, kad aptariamiems DS (DV) būdingas panašus gramatinis junglumas. DLKT rasta pavyzdžių su kiaulininkas, -ė, kiauliaganis, -ė ir kiauliaganys, -ė^[24], į BLKŽ įtraukti kiaulininkas, -ė ir kiauliaganys, -ė, DLKŽe fiksuojamas kiauliaganys, -ė. Taigi iš LKŽe pateiktų vienuolikos sinonimiškų bendrašaknių darinių dabartinei kalbai įprasti tik kiaulininkas, -ė ir kiauliaganys, -ė.

„Mainai yra tiek praeities, tiek ir šios dienos dalykas; tai universalus vertingų objektų ir paslaugų gavimo ir davimo būdas, kai yra mainomi skirtingų rūšių dalykai ir daiktai, daiktas į daiktą ar kartais paslaugos į daiktus ir pan. <...> Mainams, prekybai svarbus turgus, kaip vieša socialinės sąveikos arena, vieta, kur susirenka svetimų žmonių grupės ir maino vieną daiktą į kitą. Tai pagrindinė valstiečių prekybos vieta, siejanti miestą ir kaimą, tai ekonominė ir politinė vieta, susiejanti valstietį ir jo ūkį su platesne lokalia bendruomene, su centru ir miestu“ (Čepaitienė, 2013, p. 200–201). Lietuvių etniškumui svarbus turgus, prekyba ir su jais susijusios gyvenimo realijos. Būtent su šiais reiškiniais sąsajų turi vienos DS (DV) eilės nariai 2 kiaulininkas, -ė 4 ‘kas kiaulėmis verčiasi, prekiauja’ – kiaulapirklys, -ė ‘kiaulių pirklys’ – kiauliapirkis, -ė ‘kiaulių pirkėjas, pirklys’ (kiaulių pirkėjas, pirklys gali būti vadinamas artimos semantikos, stilistinių pažymų neturinčiais dariniais, kurių pamatinis žodis, arba vienas iš jų, daiktavardis kiaulė, dūrinių antrieji dėmenys remiasi daiktavardžiu pirklys, veiksmažodžiu pirkti). LKŽe pavyzdžiai parodė, kad dariniai užrašyti skirtinguose šaltiniuose ar vietose^[25]. Analizuojant pateiktus pavyzdžius matyti, kad vietoje kiaulininkas yra nurodytas kiaulinykas, nors LKŽe tokio varianto nepateikia. Šie dariniai asmens pavadinimo reikšme bendrinei kalbai nėra būdingi (į BLKŽ, DLKŽe kiaulininkas, -ė įtrauktas tyrimui neaktualia leksine reikšme, kiti dariniai visai nefiksuojami). DLKT rasti 2 pavyzdžiai, kuriuose kiaulininkas, -ė vartojamas asmens pavadinimo reikšme^[26]. Galima būtų teigti, kad DS (DV) eilę sudarantys artimos semantikos dariniai nėra įprasti dabartinei vartosenai, nes nebelieka reiškinio, su kuriuo galėtų būti siejami.

Bitininkystės pradžia Lietuvoje buvo susijusi su mišku, nes greta avilinės, arba sodybinės, bitininkystės egzistavo drevinė, arba miškinė, bitininkystė. Kaip žinoma, „lietuvių pasaulėvaizdyje bitės užima ypatingą vietą. Jos yra gamtinio, laukinio ir nežemiškojo, dangiškojo pasaulio dalis, laikomos šventomis, kaip ir jų produktai“ (Čepaitienė, 2013, p. 157; žr. Dundulienė, 1991, p. 62; Piškinaitė-Kazlauskienė, 1995, p. 152, 162)^[27].

Bitininko amatą pavadina stilistinių pažymų neturintys, artimos semantikos DS (DV) eilės nariai 3 bi̇tininkas, -ė 1 ‘kas bites prižiūri, laiko, verčiasi bitėmis’ / 3 bitinykas, -ė 1 ‘kas bites prižiūri, laiko, verčiasi bitėmis’ / bi̇tninkas, -ė 1 ‘3 bitininkas 1’ / bitnykas, -ė 1 ‘3 bitininkas 1’ – 3 bi̇tinis, -ė ‘bitininkas’ – bi̇čius 1 ‘bitininkas’ (darinių pamatinis žodis daiktavardis bitė). LKŽe pateikti pavyzdžiai su bičius, bitininkas, -ė, bitinykas, -ė, bitinis, -ė (prie kitų darinių nurodyta šaltinio santrumpa). Santrumpos parodo, jog dariniai užrašyti skirtinguose šaltiniuose, pavyzdžiui, bitininkas, -ė – Petro Cvirkos, Jono Jablonskio, Simono Daukanto raštuose; Geistaruose; Vilkaviškio r., Pašvitinyje, Pakruojo r.; bi̇tninkas, -ė – Ramygaloje, Panevėžio r.; bi̇tinis, -ė – Nočioje, Baltarusijoje; bi̇čius – buv. Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto raštuose ir pan.^[28] DLKT vartosenos pavyzdžių analizė parodė, kad dariniai vartojami nevienodai: APP reikšme rasta vartosenos pavyzdžių su bi̇tininkas, -ė (562), bi̇čius (1)^[29]. Į BLKŽ, DLKŽe įtrauktas bi̇tininkas, -ė^[30]. Galima teigti, kad bites prižiūrintį, jomis besirūpinantį asmenį pavadinti dabartinėje kalboje paprastai tenkinamasi įprasčiausios priesagos -ininkas, -ė vediniu bitininkas, -ė.

(2) DV drevininkas psn. ‘kas verčiasi medaus kopinėjimu iš drevių, bitininkas, bartininkas’ / drevinykas psn. ‘kas verčiasi medaus kopinėjimu iš drevių, bitininkas, bartininkas’ pavadina bitininką, kuris kopinėja medų iš drevių^[31] (vediniai turi tapačią leksinę reikšmę, stilistinę pažymą psn.). LKŽe pateikti pavyzdžiai užrašyti iš skirtingų šaltinių^[32]. Nors LKŽe nurodyta, kad asmenų pavadinimai drevininkas / drevinykas yra pasenę žodžiai, į dabartinę kalbą atspindinčius žodynus vienas iš jų – drevininkas, -ė – įtrauktas: DLKŽe jis aiškinamas kaip etnografizmas, o BLKŽ jokių stilistinių pažymų neturi (vadinasi, kalbant apie tokiu amatu užsiimantį žmogų ir dabar vartojamas -ininkas, -ė vedinys). DLKT asmens pavadinimo reikšme su juo rasta 13 vartosenos pavyzdžių.

Rasta bendrašaknių darinių, kuriais APP pavadinami pagal apdirbamą ar darbui reikalingą medžiagą. Sinonimų eilę sudaro tokie dariniai: 2 anglininkas, -ė ‘kas anglis dega ar jomis verčiasi’ / anglinykas, -ė ‘kas anglis dega ar jomis verčiasi’ – anglius, -ė ‘angliadegys’ – angladagis, -ė ‘angliadegys’ / angliadegys, -ė ‘kas anglis dega, anglius’ / angliadegis, -ė ‘kas anglis dega, anglius’. Labai panašią leksinę reikšmę turinčius darinius sieja tas pats pamatinis žodis (arba yra vienas iš jų) anglys (dūrinių antrasis dėmuo remiasi veiksmažodis degti). LKŽe pateikti pavyzdžiai su angladagis, -ė, anglininkas, -ė, anglinykas, -ė (prie kitų darinių nurodyta šaltinio santrumpa)^[33]. Iš šios sinonimų eilės į BLKŽ, DLKŽe įtraukti anglininkas, -ė, angliadegys, -ė, anglius, -ė. DLKT vartosenos pavyzdžių analizė parodė, kad asmenys pavadinami 26 vartosenos pavyzdžiuose su anglininkas, -ė; su angliadegys, -ė – 4, angliadegis, -ė – 1 (8 pavyzdžiai su abiejų dūrinių linksnių formomis sutampa, tad sunku atskirti, kuris žodis vartojamas) ^[34].

DS (DV) eilę sudaro alininkas, -ė 3 ‘alaus pardavėjas’ / alinykas, -ė 3 ‘alaus pardavėjas’ – 1 ali̇nis^[35] ‘alaus pardavėjas’ – alius ‘alaus pardavėjas, alininkas’ – aludavis, -ė ‘alaus pardavėjas, kelneris’ (darinius sieja daiktavardis alus, dūrinio antrasis dėmuo veiksmažodis duoti). Labai panašios leksinės reikšmės dariniai pavadina alų parduodantį asmenį. Nors šių DS (DV) eilių nariai žodyne neturi stilistinių pažymų, bet tarminis priesagos variantas tokį atspalvį suteikia asmenų pavadinimui alinykas, -ė. LKŽe pateikti pavyzdžiai su alinykas, -ė, 1 ali̇nis, aludavis, -ė (prie kitų darinių nurodyta šaltinio santrumpa)^[36]. Iš pavyzdžių matyti, kad darinių gramatinis junglumas labai panašus (kai kurie pavyzdžiai beveik tapatūs). Iš šios eilės narių į BLKŽ, DLKŽe neįtrauktas nė vienas DS (DV)^[37]. DLKT asmuo pavadintas 1 atveju: vartosenos pavyzdyje su alinis^[38]. Alaus pardavėjo profesijos pavadinimų DS (DV) nėra įprasti dabartinei kalbai.

Stilistinių pažymų neturintys DS (DV) eilės nariai duonininkas, -ė ‘duonos dalytojas’ / duoninykas^[39], -ė 4 ‘duonos dalytojas’ – duonraikys, -ė 2 ‘duonos dalytojas’ – 3 duonriekis, -ė ‘kas duoną riekia’ pavadina duonos dalytoją, riekėją (darinių pamatinis žodis, arba vienas iš jų, daiktavardis duona; dūrinių antrieji dėmenys veiksmažodžiai riekti ‘pjauti nuo kepalo duonos ar pyrago riekę’, raikyti ‘riekti’). Pateikti dviejų darinių vartosenos pavyzdžiai LKŽe parodo, kad DV duonininkas, -ė / duoninykas, -ė užrašyti Balio Sruogos raštuose, duonriekis, -ė – žodyne (kitų darinių paplitimą galima matyti iš šaltinių, iš kurių buvo užrašyti, santrumpų^[40], bet jų vartosenos pavyzdžių žodyne nėra). Išanalizavus DLKT^[41] rastus darinių vartosenos pavyzdžius paaiškėjo, kad asmuo gali būti pavadinamas tik duonininku, -e (2). Į DLKŽe^[42], BLKŽ neįtrauktas nė vienas šios DS (DV) eilės narys. Tikėtina, kad bendrinei kalbai įprastesnis duonininkas, -ė pavadina asmenį, kuris kepa ar parduoda duoną.

Lietuvių kultūrai būdingas specifinis reiškinys – knygnešystė. Uždraudus lietuvišką spaudą, lietuviškumas, lietuvių kultūra tapo labai svarbūs, nes buvo norima juos išlaikyti, išsaugoti, puoselėti, tad suintensyvėjo leidinių kontrabanda. LKŽ, LKŽe rasta keletas tapačią leksinę reikšmę turinčių sinonimiškų darinių, kuriais pavadinami spaudos draudimo metu užsienyje spausdintų knygų gabentojai per sieną ir platintojai. Iš bendrašaknių darinių sudaryta DS (DV) eilė 3 knyginis, -ė 2 istor. ‘knygnešys’ – knyganešys, -ė ‘knygnešys 2’ / knygnešys, -ė 2 istor. ‘spaudos draudimo metu užsienyje spausdintų knygų gabentojas per sieną ir platintojas’ / knygnešis, -ė 2 istor. ‘spaudos draudimo metu užsienyje spausdintų knygų gabentojas per sieną ir platintojas’ (darinių pamatinis žodis, arba vienas iš jų, daiktavardis knyga, dūrinių antrasis dėmuo veiksmažodis nešti). 3 DS (DV) eilės nariai turi istorizmo pažymą (istor.)^[43]. LKŽe dariniai užfiksuoti įvairiuose šaltiniuose^[44]. Iš aptariamų DS (DV) į BLKŽ antraštyną įtraukti knyginis, -ė, knygnešys, -ė. Veikiausiai dariniai turės panašias į DLKŽe nurodytas reikšmes (DLKŽe knyginis, -ė įtrauktas kaip būdvardis, o knygnešys, -ė, aiškinamas kaip istorizmas, pavadina asmenį). Aptariama leksine reikšme DLKT rasta vartosenos pavyzdžių su knygnešys, -ė, knygnešis, -ė^[45]. Iš šios DS (DV) eilės narių dabartinei kalbai būdingas lietuvių praeities istorines realijas pavadinantis, be konteksto aiškiai suprantamas, dūrinys knygnešys, -ė.

3.2. Asmenys gali būti pavadinami pagal gaminį, sukuriamą dirbant, vykdant verslą ar plėtojant amatą. Į šią grupę priskirtos 142 DS (DV) eilės.

Paprastai amatininkais Lietuvoje laikyti tie, kurie pragyveno iš savo amato. Žmonių supratimu, technika ir amatas – tai nuo žemdirbystės, gyvulininkystės ir pagalbinių verslų besiskirianti sritis, nors, atrodytų, turėtų būti glaudžiai susijusi. Dažnas turėjęs varstotą valstietis pameistraudavo ne tik sau, bet ir kaimynui, o asmuo, kurio pragyvenimo šaltinis buvo amatas, dar valdė ir keletą hektarų žemės. Taigi nemažai amatininkų galima laikyti pusiau amatininkais: jie vertėsi amatu, bet prisidurdavo pragyvenimui ir iš žemdirbystės, arba atvirkščiai – amatas buvo jų papildomas užsiėmimas, pavyzdžiui, žiemos metu (Čepaitienė, 2013, p. 311). Amatininkai Lietuvoje buvo vyrai. Juos Lietuvos etnologai paprastai klasifikuoja pagal maistui, buičiai skirtiems gaminiams naudojamas medžiagas: medį apdirbo staliai, kubiliai, račiai, klumpdirbiai; odas ir kailius – kailiadirbiai; batsiuviai ir pan. (žr. Čepaitienė, 2013, p. 312, 315; plg. Dundulienė, 1991, p. 165). LKŽ, LKŽe rasta turinčių tapačią leksinę reikšmę darinių, iš kurių sudarytų DS (DV) eilių nariai pavadina įvairius amatininkus. Pavyzdžiui, asmenis, kurie dirba statines, įvardija DS eilės nariai bosininkas, -ė ‘bosius’ – bosius ‘kas dirba statines’(: bosas). Kubilus dirbančius asmenis pavadina bendrašakniai sinonimiški dariniai kubilninkas, -ė 1 ‘kubilius’ / kubilnykas, -ė 1 ‘kubilius’ – kubilius ‘kubilų dirbėjas; kubilų pardavėjas’ – kubildarys ‘kubilius’ (darinius sieja daiktavardis kubilas, dūrinio antrasis dėmuo veiksmažodis daryti). Tapačia leksine reikšme ‘statinių dirbėjas, pardavėjas’ sinonimiški vediniai bačkininkas 1 ‘statinių dirbėjas, pardavėjas’ / bačkinykas 1 ‘statinių dirbėjas, pardavėjas’ – bačkius ‘bačkininkas 1’ (: bačka). Nors šių DS (DV) eilių nariai žodyne neturi stilistinių pažymų, bet tarminis priesagos variantas tokį atspalvį suteikia asmenų pavadinimams kubilnykas, -ė ir bačkinykas. LKŽe pateikti žodžius iliustruojantys vartosenos pavyzdžiai parodo aptariamų darinių šaltinius ar vietoves, iš kurių jie buvo užrašyti (pavyzdžiui, bosininkas, -ė randamas Janulaičio tekste, bosius – Avižonio raštuose; kubilninkas, -ė, kubilius, bačkius – žodyne; kubildarys – gramatikoje, bačkininkas / bačkinykas – Pociūnėliuose, Radviliškio r. ir pan.). Tik prie keleto darinių pateikta pavyzdžių, o prie kitų tik nurodoma šaltinių santrumpa^[46]. Ne visi DS (DV) eilių nariai įtraukti į BLKŽ ar fiksuojami DLKŽe: į BLKŽ, DLKŽ įtrauktas kubilius (kitų darinių nėra)^[47]. DLKT vartosenos pavyzdžių analizė parodė, kad tik vienu atveju bačkininkas pavartotas reikšme, leidžiančia jį laikyti kitų bendrašaknių darinių sinonimu^[48]. Analizuojama medžiaga patvirtino, kad šie dariniai bendrinei kalbai nėra labai būdingi. Jie svarbūs kaip lietuviško identiteto apraiškos.

Rasta APP, kurie pagal semantiką susiję su aprangai, avalynei reikalingais amatais, tiems amatams reikalingomis medžiagomis. Iš LKŽ, LKŽe išrinkti šešiolika darinių, įeinančių į skirtingas DS (DV) eiles, kai darinius sieja tas pats pamatinis žodis (arba vienas iš jų) daiktavardis kailis, (dūrinių antrieji dėmenys veiksmažodžiai daryti, dirbti). Pavyzdžiui, DS (DV) eilę sudaro panašią reikšmę turintys dariniai kailininkas, -ė ‘kailių dirbėjas, kailius’ – 1 kailinis, -ė ‘kailius’ – kailius ‘kailių dirbėjas, kailiadirbys, odžius, odminys’ – kailadaris ‘kailiadaris’ / kailiadaris, -ė ‘kailiadirbys, kailius’ – kailadirbis, -ė ‘kailiadirbis’ / kailiadirbis, -ė ‘kailių dirbėjas, kailius’ / kailiadirbys, -ė ‘kailių dirbėjas, kailius’ / kaildirbis, -ė ‘kailiadirbis’. LKŽe rasti penkių darinių vartosenos pavyzdžiai (apie kai kurių darinių paplitimą galima spręsti tik iš pateiktų šaltinių nuorodų)^[49]. Iš analizuojamų darinių į BLKŽ, DLKŽe įtraukti kailininkas, -ė, kailius, kailiadirbys, -ė^[50]. DLKT vartosenos pavyzdžių analizė atskleidė, kad yra pavyzdžių su kailininkas, -ė (19); kailiadirbis, -ė (2), kailiadirbys, -ė (8) (78 rasti pavyzdžiai su abiejų darinių linksnių formomis, kurios sutampa)^[51].

Lietuviams svarbus apavas buvo klumpės, greičiausiai perimtos iš Vakarų Europos. Jos plito Didžiojoje Lietuvoje, pirmiausia Žemaitijoje, vėliau – vakarų Suvalkijoje (Dundulienė, 1991, p. 149–150). Asmenis, kurie dirba klumpes, pavadina DS (DV) eilės nariai 1 klumpininkas, -ė 1 ‘klumpių dirbėjas, klumpius, klumpdirbys’ – klumpis 5 ‘klumpius, klumpdirbys’ – klumpius 1 ‘kas dirba klumpes’ – klumpdirbis, -ė ‘klumpdirbys’ / klumpdirbys, -ė ‘klumpių dirbėjas’ (darinių pamatinis žodis, arba vienas iš jų, daiktavardis klumpė). Silistinių pažymų neturintys dariniai LKŽe užrašyti skirtingose vietose ir iš skirtingų šaltinių (pateikti keturių darinių vartosenos pavyzdžiai)^[52]. Galima būtų manyti, kad viename ar kitame Lietuvos kampelyje tas pats reiškinys buvo vadinamas skirtingais dariniais. Iš aptariamų DS (DV) eilės narių DLKT^[53] fiksuoti 4 vartosenos pavyzdžiai su klumpdirbys, -ė, su klumpdirbis, -ė (iš jų 3 pavyzdžiai su darinių linksnių formomis sutampa, tad sunku atskirti, kuris žodis vartojamas). Į BLKŽ antraštyną įtraukti klumpininkas, klumpius, klumpdirbys^[54]. DLKŽe fiksuojami klumpius, klumpdirbys, -ė. Šie DS (DV) eilės dariniai nėra labai būdingi bendrinei kalbai, pavadina realijas, dažniausiai siejamas su Lietuvos istorija.

Be klumpių, dar buvo siuvami batai. „Batus siuvo amatininkai, kurių buvo visuose Lietuvos miestuose ir kaimuose. Jų įrankiai buvo kurpalis, geležinė koja, yla, aštrus peilis odai raižyti, brūžeklis, kuriuo nulygindavo medinių vinučių galus“ (Dundulienė, 1991, p. 119). DS (DV) eilę sudaro panašią leksinę reikšmę turintys LKŽ, LKŽe rasti bendrašakniai dariniai bačius neol. ‘kurpius, batsiuvys’ – batsiuvys ‘batų siuvėjas, dirbėjas’ / batsiuvis ‘batų siuvėjas, dirbėjas’. Darinių pamatinis žodis (arba vienas iš jų) daiktavardis batas (dūrinių antrasis dėmuo veiksmažodis siūti). Galūne besiskiriančių dūrinių variantų batsiuvys / batsiuvis antrasis dėmuo valdo pirmąjį, jį susiaurindamas, patikslindamas jo reikšmę (t. y. konkrečiai apibrėžiama, jog asmuo siuva batus). LKŽe pateikti pavyzdžiai parodo, kad dariniai yra panašaus gramatinio junglumo. Bačius užrašytas žodyne, bet LKŽe nepateikta jo pavyzdžių; batsiuvys / batsiuvis fiksuoti sakmėse; Kauno apylinkėse; Viekšniuose, Mažeikių r.^[55] Iš DS (DV) eilės narių DLKT rasta vartosenos pavyzdžių su dariniais batsiuvys, -ė (171), batsiuvis, -ė (2) (354 pavyzdžių sutampa darinių linksnių formos, tad sunku atskirti, kuris žodis vartojamas)^[56]. BLKŽ, DLKŽe fiksuojamas bendrinei kalbai būdingas batsiuvys, -ė.

Senajam lietuvių kalbiniam pasaulėvaizdžiui etniškai buvo svarbūs reti verslai  – tai dervos, deguto, terpentino varymas ir anglies degimas (Kudirka, 1983, p. 7). Rasta darinių ir sudarytos kelios DS (DV) eilės, pavadinančios asmenį, kuris dirba su derva. Stilistinių pažymų neturintys dariniai, DS (DV) eilės nariai 2 dervininkas, -ė ‘dervadegys’ – darvadegys, -ė ‘dervadegys’ / darvdegys, -ė ‘dervadegys’ / dervadegys, -ė ‘dervos (deguto) degėjas’ turi tapačią leksinę reikšmę, darinius sieja tas pats pamatinis žodis derva (dūrinių antrasis dėmuo degti), o sinonimai degutininkas, -ė ‘kas dega degutą’ / degutinykas, -ė ‘kas dega degutą’ / 2 degutninkas, -ė 1 ‘degutininkas’ / degutnykas, -ė ‘degutininkas’ – 2 degutinis, -ė ‘degutininkas’ – degučius 1 ‘kas degutą dega, juo verčiasi’ – 2 degutis, -ė ‘degučius 1’ sudaro DS (DV) eilę, nes turi tapačią arba labai panašią leksinę reikšmę, išvesti iš daiktavardžio degutas. Remiantis LKŽ, LKŽe šaltinių nuorodomis, galima būtų teigti, kad skirtinguose šaltiniuose (raštuose arba tam tikrose vietovėse) linkstama vartoti dūrinį ar priesagos / galūnės vedinius)^[57]. Iš aptariamų DS (DV) eilių narių DLKT rasta APP vartosenos pavyzdžių su dervadegys, -ė (1), degutininkas, -ė (5); degutis, -ė (2), degučius (3) (iš jų 2 pavyzdžiai su abiejų darinių linksnių formomis sutampa, tad sunku atskirti, kuris žodis vartojamas) ^[58]. DLKŽe fiksuojami dervininkas, -ė, degutininkas, -ė; į BLKŽ įtraukti dervininkas, -ė, dervadegys, degutininkas, -ė ^[59]. Darinių retą vartoseną galėtų lemti tai, kad nebeliko paties įvardijamo reiškinio, tad nebereikia ir asmenų pavadinimų jiems pavadinti.

Girnų dirbėjas, kalėjas (iš akmens) gali būti vadinamas labai artimos semantikos stilistiškai neutraliais žodžiais girnius ‘girnų dirbėjas, kalėjas’ – 3 girnakalis, -ė 1 ‘girnų dirbėjas, kalėjas (iš akmens)’ / 3 girnakalys, -ė 1 ‘girnų dirbėjas, kalėjas (iš akmens)’ / 2 girnkalis, -ė 1 ‘3 girnakalis 1’ / 2 girnkalys, -ė 1 ‘3 girnakalis 1’ – girnakolis, -ė ‘girnų dirbėjas, kalėjas’. Darinius sieja daiktavardis girnos (jis yra vienas iš dūrinių dėmenų), dūrinių antrasis dėmuo veiksmažodis kalti. Senovišką profesiją pavadinantys dariniai ne visi vartojami dabartinėje kalboje. LKŽe rasti keturių darinių vartosenos pavyzdžiai (apie kai kurių darinių paplitimą galima spręsti tik iš pateiktų šaltinių nuorodų)^[60]. Į BLKŽ įtrauktas girnius. Į DLKŽe neįtrauktas nė vienas šios DS (DV) eilės narys^[61]. Išanalizavus DLKT^[62] rastus vartosenos pavyzdžius paaiškėjo, kad kaip asmens pavadinimai pavartoti dariniai girnakalis, -ė (1), girnakalys, -ė – 3 (iš jų 1 pavyzdys su abiejų darinių sutampančiomis linksnių formomis, tad sunku atskirti, kuris žodis vartojamas).

Amatai buvo susiję ir su maistu, jo darymu, pardavimu. Archeologinės iškasenos, lingvistiniai duomenys ir prosenoviniai apeiginiai papročiai, kaip rašo Pranė Dundulienė (1991, p. 161–163), rodo, kad duona yra labai senos kilmės, kepta iš visokių javų, buvo labai gerbiama, vadinama šventa. Ji lydėjo žmogų visą gyvenimą, su ja susiję daugelis papročių, magijų, tikėjimų. Remiantis surinkta empirine medžiaga galima teigti, kad duonos kepėjai gali būti pavadinami įvairiai. Pavyzdžiui, DS (DV) eilę sudaro labai panašią leksinę reikšmę turintys duonininkas, -ė ‘duonos kepėjas’ / duoninykas^[63], -ė 2 ‘duonos kepėjas’ – duonius, -ė 1 ‘duonkepys, duonos kepėjas’ – duonkepys, -ė ‘duonos kepėjas’ / duonkepis, -ė ‘duonos kepėjas’ / duonakepys, -ė ‘duonkepys’. Darinių pamatinis žodis (arba vienas iš dėmenų) daiktavardis duona^[64], dūrinio antrasis dėmuo veiksmažodis kepti valdo pirmąjį dėmenį duoną). Iš analizuojamų darinių eilės DLKT^[65] duoną kepantis žmogus pavadinamas 9 vartosenos pavyzdžiuose su duonininkas, su duonkepys – 4, duonkepis (2). Nors žodyne pateiktos reikšmės leistų teigti, kad bendrašakniai dariniai yra labai artimos semantikos žodžiai, LKŽe pateikiami 3 darinių pavyzdžiai, užrašyti iš skirtingų šaltinių^[66].

Lietuvoje naminis alus buvo daromas nuo seno^[67]. Alaus darytoją pavadina šios DS (DV) eilės nariai: alininkas, -ė 2 ‘alaus darytojas’ / alinykas, -ė 2 ‘alaus darytojas’ – alius ‘alaus pardavėjas, alininkas’ – aldaris ‘aludaris’ / 2 aludaris, -ė ‘alaus darytojas’. Darinių pamatinis žodis (arba vienas iš jų) daiktavardis alus, dūrinio antrasis dėmuo veiksmažodis daryti (veiksmažodinis dūrinių dėmuo valdo pirmąjį). LKŽe rastas vartosenos pavyzdys su aludaris, -ė (apie kitų darinių paplitimą galima spręsti tik iš pateiktų šaltinių nuorodų)^[68]. Iš aptariamos DS (DV) eilės narių DLKT rasti 2 vartosenos pavyzdžiai su alininkas, -ė, 2 – su alius, 849 – su aludaris, -ė^[69]. Į BLKŽ, DLKŽe įtrauktas aludaris, -ė (kiti dariniai nefiksuojami). Iš analizuojamų darinių bendrinei kalbai būdingesnis yra senovinį amatą pavadinantis asmens pavadinimas aludaris.

Atskirą liaudies kultūros sritį, svarbią lietuvių etniškumui, sudaro medicina. Su medicina^[70] susiję sinonimiški pribuvėjos pavadinimai bobutė 2 „priėmėja prie gimdančių moterų“ – bobštė 2 „priėmėja, boba“ – bobmoterė „gimdančiųjų padėjėja, bobutė“ (darinius sieja daiktavardis boba, dūrinio antrasis dėmuo daiktavardis moteris). Nors priėmėja^[71], pribuvėja pavadinama stilistinių pažymų neturinčiais dariniais, bet jų leksinėse reikšmėse galima atrasti emocinių komponentų, pavyzdžiui, priesaga -utė vediniui bobutė suteikia mažumo, mielumo, o tarminė, reta priesaga -štė (žr. Ulvydas, 1965, p. 286) vediniui bobštė – menkumo, nemielumo įspūdį. Vartosenos pavyzdžiai parodo, kad dariniai LKŽe fiksuojami skirtinguose šaltiniuose (nurodyti dviejų darinių vartosenos pavyzdžiai)^[72]. DLKŽe iš DS eilės narių aptariama leksine reikšme fiksuojamas daiktavardis bobutė (į BLKŽ bobutė įtraukta kita leksine reikšme). DLKT rasti 22 pavyzdžiai su bobutė^[73]. Galbūt emocinio komponento buvimas susijęs su bendruomenės (būtent moters) gyvenime vykstančio reiškinio potyriais, tad malonumo atspalvį turintis žodis bobutė vartojamas dažniau nei nemalonumo atspalvį turintis bobštė ar neutralus profesijos pavadinimas priėmėja. Analizuojamos DS eilės nariai tampa nebūdingi dabartinei kalbai. Paties reiškinio svarba išlieka, bet tokios moterys dažniausiai vadinamos kitaip, neutraliau, nes etniškumo požiūriu svarbus bendruomenei reiškinys įgyja kitą prasmę ir gali būti atsiejamas nuo namų, kaip savos, saugios vietos gimdymui.

3.3. Mažiausią šiai darybos kategorijai skirtinų darinių dalį sudaro asmenų pavadinimai pagal darbo, verslo, amato specifikai būdingą vietą. Į šią grupę priskirtos 38 DS (DV) eilės. Pavyzdžiui, DS eilę sudaro priesagos ir galūnės vediniai arklidininkas ‘arklidžių ir arklininkų prižiūrėtojas’ – arklidžius ‘arklidininkas’. Arklidės – vieta, kur auginami, laikomi, prižiūrimi arkliai, buvo svarbi nuo senų senovės. Arkliai buvo reikalingi kariauti ar apdirbti laukus, nuimti derlių, pramogai ir pan. Asmenims, kurie rūpinosi arkliais arklidėse, prižiūrėjo kitus ten dirbančius asmenis, pavadinti reikėjo žodžių. DS eilės nariai, turintys tapačią leksinę reikšmę, pavadina asmenį, paprastai ir dirbantį arklidėse. LKŽe dariniai užrašyti skirtingose vietose ir iš skirtingų šaltinių (pateiktas vieno darinio vartosenos pavyzdys)^[74]. BLKŽ, DLKŽe šie dariniai nefiksuojami, tad galėtume manyti, kad realiai dabartinėje kalboje nevartojami. DLKT vartosenos analizė parodė, jog yra 14 pavyzdžių su arklidininkas^[75].

Tapačia leksine reikšme ‘malūno vedėjas, malimo specialistas’ DS (DV) nariai yra 2 malūnininkas, -ė ‘malūno vedėjas, malimo specialistas’ / malūninykas, -ė ‘malūno vedėjas, malimo specialistas’ / 2 malūninkas, -ė ‘2 malūnininkas’ – 1 malūninis^[76], -ė ‘2 malūnininkas’ – 2 malūnis ‘2 malūnininkas’. Visi dariniai su skirtingomis darybos priemonėmis išvesti iš daiktavardžio malūnas. Pasakytina, kad visi aptariami minimos DS (DV) eilės nariai neturi stilistinių pažymų, bet tarminis priesagos variantas vediniui malūninykas, -ė suteikia tarminį atspalvį, kartu apibrėždamas jo vartojimo sferą. LKŽe rasti žodžiai užfiksuoti skirtinguose šaltiniuose^[77]. Kaip matyti iš pavyzdžių, darinių gramatinis junglumas panašus. DLKT rasta vartosenos pavyzdžių su malūnininkas, -ė (289), malūninkas, -ė (6)^[78]. Etniškumui svarbios profesijos asmuo dabartinėje kalboje vadinamas malūnininku, tas daiktavardis įtrauktas į BLKŽ^[79] ir DLKŽe, o kitus LKŽe pateiktus bendrašaknius sinonimus galima laikyti tam tikro laikmečio istorinių realijų pavadinimais.

Esama profesijos pavadinimų, susijusių su mišku, gyvuliais, augalais, amatais ir pan. Iš LKŽ, LKŽe rastų darinių sudaryta DS (DV) eilė 1 gi̇rininkas, -ė 1 ‘tam tikro miškų ploto (girininkijos) administratorius’ / girinykas, -ė ‘tam tikro miškų ploto (girininkijos) administratorius’ – 2 girinis, -ė 3 ‘1 girininkas 1’. Sinonimiškai ar variantiškai santykiauja stilistinių pažymų neturintys priesagų ir galūnės vediniai (priesagos tarminis variantas dariniui girinykas suteikia tarminį atspalvį). LKŽe matyti, kad rasti asmenis pavadinantys žodžiai užrašyti skirtingose vietose ir iš skirtingų šaltinių (plg. girininkas, girinykas – žodyne; girinis – Pilviškiuose, Vilkaviškio r.) , pateiktas pavyzdys tik su girinis, -ė^[80]. Iš aptariamų darinių į BLKŽ, DLKŽe įtrauktas girininkas, -ė^[81]. DLKT rasti 887 pavyzdžiai su girininkas, -ė ir tik 4 su girinykas, -ė^[82], taigi dabartinei lietuvių kalbai įprastas į BLKŽ ir DLKŽe įtrauktas APP girininkas, -ė (galbūt tokį vartosenos pobūdį lemia tai, kad šis darinys neturi tarminio atspalvio, aiškiai suprantamas net ir nežinant jo leksinės reikšmės, o ne suvokiamas tik kažkuriam regionui, kaip tai galėtų nutikti kalbant apie stilistinių ar tarminių ypatybių turinčius aptariamos DS (DV) eilės darinius).

Išvados

1. Iš 1266 APP bendrašaknių sinonimiškų vardažodinių darinių sudarytos 386 DS (DV) eilės. Didžiausią darinių dalį sudaro priesagų vediniai – 69,19 proc., galūnių vedinių rasta 9,4 proc., APP priskirti ir jiems labai artimi dūriniai (21,25 proc.) ir mišriosios (priešdėlių-priesagų) darybos vediniai (0,16 proc. viso darinių skaičiaus).

2. DS (DV) eilės suskirstytos į 3 semantines grupes: pagal tam tikram verslui bei darbui, amatui būdingą, reikalingą gyvą ar negyvą dalyką, objektą (53,37 proc. sinonimų eilių), pagal gaminį, sukuriamą dirbant, vykdant verslą ar plėtojant amatą (36,79 proc. sinonimų eilių), pagal darbo, verslo, amato specifikai būdingą vietą (9,84 proc. sinonimų eilių). Empirinės medžiagos analizė atskleidė, kad APP semantinių grupių dariniai turi sąsajų su etniškumu, lietuvių gyvenimo realijomis. APP sietini su mišku, augalais, žemės ūkiu, gyvuliais, amatais ir pan.

3. Vyrauja APP, kurie LKŽ, LKŽe neturi stilistinių pažymų (95,7 proc. viso darinių skaičiaus). 4,3 proc. darinių turi stilistines pažymas (menk., istor., neol. ir pan.). Vis dėlto išanalizavus kai kuriuos žodynuose stilistinių pažymų neturinčius darinius paaiškėjo, kad nemaža jų dalis turi tam tikrų stilistinių ar emocinių atspalvių, nors ir nėra nurodyta. Taigi žodynuose tam tikrų stilistinių pažymų galėtų turėti daugiau darinių.

3. DLKT rasta pavyzdžių su 39,85 proc. APP laikomais dariniais. 25,1 proc. darinių yra įtraukti į DLKŽe, BLKŽ. Tai leistų daryti prielaidą, kad dauguma surinktų APP dabartinei kalbai ir dabartiniam gyvenimui nėra įprasti, nes nebeliko paties reiškinio (tuomet nelieka ir asmenų pavadinimų) arba reiškinys yra, bet asmenys vadinami kitaip (kitais dariniais).

4. Darinių fiksavimas skirtingose vietose, šaltiniuose patvirtina teiginį, kad nevienodą darinių vartoseną kartais lemia jų skirtingas paplitimas, kartais stilistinės ar semantinės ypatybės.