Ankstyvasis geležies amžius arba romėniškasis laikotarpis – įdomiausias laikotarpis baltiškojo ornamento stiliaus studijoms. Ornamentuoti ažūriniais motyvais papuošalai – puošniausia romėniškojo laikotarpio papuošalų grupė, nuolat sulaukianti tyrėjų dėmesio. Tačiau Latvijos teritorijoje aptiktų papuošalų kiauraraščio ornamento išsamioms studijoms nebuvo skiriama pakankamai dėmesio.
Latvijos teritorijoje rasta nedaug papuošalų, dekoruotų ažūriniu ornamentu. Ir tik keli jų visiškai išlikę.
Išlikusius papuošalus galima būtų suskirstyti į tokias grupes: 1. Antkaklės su kabučiais, tvirtinamais prie paties antkaklės lanko; išlikęs antkaklės fragmentas rastas Kurše (pav. 1). 2. Antkaklės su kabučiais, pritvirtintais pusmėnulio formos grandinėlių laikikliais; Latvijos teritorijoje tokia antkaklė rasta Saukas Razbuki kapinyne (pav. 2). 3. Krūtinės papuošalai, kuriuos sudaro keletas grandinėlių eilių su laikikliais, kurie smeigtuku tvirtinami prie drabužių. Latvijos teritorijoje vienas toks papuošalo fragmentas rastas Saukas Razbuki (pav. 4,1). 4. Krūtinės papuošalas, padarytas iš ažūrinių plokštelių. Tai – Kalnaziverti aptiktas papuošalas. Be to, šiai grupei skirtini ir atskiri grandinėlių laikikliai bei skirstikliai, kabutis iš Mūkukalns, taip pat greičiausiai diržo sagties fragmentas iš Asotės piliakalnio (pav. 4:2–10). 5. Rateliniai smeigtukai. Šių dviejų tipų smeigtukų randama palyginti nemažai. 6. Rozetiniai smeigtukai iš Maskatuži kapinyno pietiniame Kurše (pav. 6). 7. Apskritų segių aptikta tarand tipo kapuose šiaurinėje Latvijoje. Šios segės gali būti suskirstytos į keturias chronologines grupes (pav. 6–14).
Kompleksiniai papuošalai, sudaryti iš kelių elementų, kurie formuoja ažūrinį ornamentą, pasižymi skirtingomis plokštelių formomis. Šios plokštelės būna stačiakampio ar trikampio formos. Kalnazīverti aptiktas krūtinės papuošalas sudarytas iš trijų skirtingų formų plokštelių: stačiakampio formos, trikampio formos ir labai siaurų pailgo stačiakampio formos plokštelių (pav. 3).
Vyrauja rombo formos ornamentas, kurį sudaro įžambiai susikertančios linijos ar persikertančios banguotos linijos (pav. 2, 3). Lygiagrečios puslankio formos linijos jungiamos tarpusavyje trumpais vertikaliais brūkšneliais. Pasitaiko pavienių zigzago ar žuvies žvyno formos motyvų ir dažnai – iš dalies susiklojančių apskritimų motyvas, būdingas daugeliui visoje Latvijos teritorijoje aptinkamų papuošalų. Išskirtinesnis būtų įgaubtašonio rombo motyvas. Šis motyvas būdingas rateliniams smeigtukams (pav. 3, 4, 5). Galima teigti, kad apskritimo bei įgaubtašonio rombo motyvai, atsiradę kaip pavieniai puošybos elementai, vėliau plačiai paplito. Apskritoms plokštelėms būdinga dekoravimo kompozicija, pabrėžianti plokštelės centrą. Pasitaiko ne tik rato, bet ir žvaigždės ar sūkurio motyvas. Svastikai būdingos kelios formos. Pirmoji – ištiesintais peteliais. Taip dekoruota didelė emaliu puošta apskrita segė iš Trikata (pav. 10:1) ir segė iš Viduramžių kapinyno Siksäla kapinyne Estijoje. Analogiškas motyvas aptinkamas ant apskritų bei trikampių segių iš Dniepro vidurupio regiono. Latvijos medžiagoje svastiką banguotais peteliais galima pamatyti ant pusmėnulio formos grandinėlių laikiklio, pritvirtinto prie antkaklės iš Saukas Razbuki (pav. 2:6). Analogišką svastiką, kurios peteliai tarsi transformuojasi į sūkurio formą, matome stačiakampėje plokštelėje iš Andulių ir segėje iš Pangėsų (Lietuva). Sūkurio motyvas, kurį galima būtų traktuoti kaip vieną iš svastikos atmainų, aptinkamas ant apskritų segių iš Šiaurės Latvijos tarand tipo kapų (pav. 11) ir vienoje išskirtinio dekoro segėje iš Lazdininkų. Rato motyvas – saulės simbolis – pasirodo ant apskritų segių bei ratelinių smeigtukų, grandinėlių laikiklių bei kabučių (pav. 12). Stulpelių (baliustrados) motyvas dažnai siejamas su rato motyvu ir stilizuotu pavidalu ant apskritų segių ir ratelinių smeigtukų galvučių. Rozetės motyvas, papildytas koncentriniais apskritimais ir kombinuotas su rato bei stulpelių (baliustrados) motyvu, būdingas pietinei Kuršo ir Pajūrio kultūrai Lietuvoje (pav. 6).
Žvaigždės motyvui atstovauja išlikęs dekoruotas segės, datuojamos IV a., fragmentas, surastas dabarinės Latvijos teritorijoje Trikātas Libirti (pav. 14:1). Lietuvos teritorijoje analogiškai dekoruota segė aptikta Aukštakiemio kapinyne. Prūsiškųjų diržo sagčių stiliui būdingos vingiuotos linijos, iš pradžių pastebimos papuošalų, aptariamų šiame straipsnyje, ornamentikoje (pav. 15), bet vėliau ilgiau išlieka Vidurio Dniepro kultūros papuošalų dekoravime.
Galimybės suteikti daugiau duomenų apie papuošalų ornamentavimą yra ribotos.
Galima manyti, kad šis raidos laikotarpis buvo trumpas ir kyla klausimas, ar prašmatnūs kiauraraščiai krūtinės papuošalai tebebuvo gaminami IV amžiuje.
Kaip matome, papuošalų proporcijos ir ornamentika glaudžiai susijusios su Romos imperijos provincijų, ypač Panonijos, juvelyrikos tradicijomis.
Kai kurie dekoro elementai sietini su Saulės kultu, kuris buvo paplitęs Romos imperijoje. Taip pat aptinkama ankstyvajai krikščionybei būdingų simbolių. Tai kryžiaus formos segės (pav. 6) ir kabučiai.
Iš anglų k. vertė Violeta Vasiliauskienė
...
Ornamentation on Roman Iron Age jewellery in Latvia made in openwork technique
Baiba Vaska
...