О древних трехчленных антропонимах Балтийского происхождения, засвидетельствованных в старобелорусских письменных памятниках
Articles
Ю. Юркенас
Published 1971-12-01
https://doi.org/10.15388/Knygotyra.1971.20083
PDF

How to Cite

Юркенас, Ю. (1971) “О древних трехчленных антропонимах Балтийского происхождения, засвидетельствованных в старобелорусских письменных памятниках”, Kalbotyra, 22(2), pp. 41–50. doi:10.15388/Knygotyra.1971.20083.

Abstract

Didelė dalis senųjų lietuvių asmenvardžių sudaryti iš dviejų kamienų. Lingvistinėje literatūroje jie paprastai ir vadinami dvikamieniais.

Tyrinėjant Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės rašto paminklus, buvo rasta keletas trikamienių asmenvardžių. Turint galvoje lietuviškų asmenvardžių užrašymo slaviškuose paminkluose dėsningumus, juos galima rekonstruoti taip: Ges-man-taut-, Mirnai-taut-, Ei-tauto-vil-, Ne-ei-barto, Ne-ei-tart-, Ra-dau-gaud-, Su-dau-jot-. Jų struktūra buvo tiriama šitaip: 1) vardas užrašomas ir preliminariai skaidomas į morfemas; 2) sudaromi sąrašai senųjų dvikamienių lietuviškų asmenvardžių, kurie savo sudėtyje turi tą pačią morfemą. Tokiu būdu šių žodžių struktūra nagrinėjama antroponiminiame “kontekste”.

Nustatyta, kad trikamieniai asmenvardžiai sudaryti iš tų pačių komponentų, kaip ir dvikamieniai antroponimai.

Trikamieniai asmenvardžiai randami ir kai kurių kitų indoeuropiečių šeimos tautų antroponiminėse sistemose. Reikia manyti, kad šie lietuviški trikamieniai antroponimai, kaip ir daugelis panašių slavų arba sanskrito asmenvardžių, yra labai senos kilmės.

PDF

Downloads

Download data is not yet available.

Most read articles in this journal