Knygotyra ISSN 0204–2061 eISSN 2345-0053
2024, vol. 82, pp. 29–52 DOI: https://doi.org/10.15388/Knygotyra.2024.82.2

Mokslinės periodikos apytaka Lietuvoje XIX a. pirmojoje pusėje: Vilniaus universiteto atvejis

Arvydas Pacevičius
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas
Saulėtekio al. 9, LT-10222 Vilnius
El. paštas arvydas.pacevicius@kf.vu.lt

Santrauka. Straipsnyje nagrinėjama mokslinės periodikos sampratos kaita ir cirkuliacija Vilniaus akademinėje bendruomenėje. Siekta nustatyti, kaip periodiniai leidiniai iš užsienio pasiekdavo Lietuvą, kaip jie buvo saugomi Vilniaus universitete, kaip mokslininkai elgėsi su šiais informacijos ištekliais. Nustatyta, kad mokslinės periodikos samprata XIX a. pradžioje skynėsi kelią bibliografinėje klasifikacijoje ir bibliotekininkų dokumentacijoje, jos forma ir turinys tapatinti su mokslo populiarinimo ir / ar tęstiniais mokslo akademijų ir draugijų darbais. Mokslinės periodikos platinimas, ypač gaunamų iš užsienio leidinių, susidūrė su represinės cenzūros trukdymais, kuriuos siekta įveikti naudojant alternatyvius kanalus (gatvės bukinistų paslaugos). Nepaisant mokslinės informacijos „gniaužtų“, Vilniaus universiteto bibliotekoje periodikos fondas atsižvelgiant į akademinės bendruomenės poreikius 1803–1832 m. smarkiai išaugo. Jo teminė ir turinio analizė paveldo aspektu būtų kito tyrimo objektas.

Reikšminiai žodžiai:mokslinė periodika, tęstiniai leidiniai, platinimas, represinė cenzūra, Vilniaus universitetas, periodikos cirkuliacija.

Scientific Periodicals Circulation in Lithuania in the First Half of the 19th Century: the Case of Vilnius University

Summary. This article examines the evolution and circulation of scientific periodicals within the academic community of Vilnius. The study aims to determine how periodicals from abroad reached Lithuania, how they were stored at Vilnius University, and how scientists utilized these information resources. It was found that the concept of scientific periodicals in the early 19th century began to emerge in bibliographic classification and librarians’ documentation, with their form and content being equated to popular science and/or the continuous works of scientific academies and societies. The distribution of scientific periodicals, especially those received from abroad, faced obstacles due to repressive censorship, which were attempted to be overcome using alternative channels (services of street book vendors). Despite the “clutches” on scientific information, the periodicals collection at Vilnius University Library grew significantly between 1803 and 1832, catering to the needs of the academic community. The thematic and content analysis of this collection from a heritage perspective would be the subject of another study.

Keywords: scientific periodicals, continuous publications, distribution, repressive censorship, Vilnius University, periodicals circulation.

Įvadas

Straipsnyje nagrinėjama mokslinės periodikos apytaka Lietuvoje ir Vilniaus universitete (VU) 1803–1832 m. Laikotarpis pasižymi Apšvietos epochos idėjų tąsa „ilgajame“ XVIII amžiuje, kurias generavo 1803 m. atkurtas Vilniaus imperatoriškasis universitetas (VIU). Šiam laikotarpiui būdingas mokslo ir studijų pakilimas buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sostinėje. Kita vertus, Vilniaus akademinė bendruomenė po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. atsidūrė Rusijos imperijos informacinėje erdvėje, kuri ribojo mokslinę komunikaciją su Vakarų Europos tyrimų ir studijų centrais. Minėtus suvaržymus galima apibūdinti talpiu „mokslinės informacijos gniaužtų“ terminu1. Knygotyros studijose periodikos apytaka (šį terminą straipsnyje vartojame paraleliai su cirkuliacijos terminu) tradiciškai tapatinama su platinimu – leidinių reklama, propagavimu, viešinimu, skelbimu. Apytaka čia suprantama kaip leidinių cirkuliacija, apimanti įsigijimą, katalogavimą, saugojimą, vartojimą. Kitaip tariant, apytaka apima periodinių leidinių funkcionavimą po išspausdinimo, mokslinės informacijos kaitą, mokslinę komunikaciją. Aptariamą reiškinį galima apibūdinti talpiu periodikos „socialinio gyvenimo“ terminu. Apytaka yra sudedamoji „periodikos kultūros“ dalis, mokslinės kūrybos ir leidybos tęsinys. Visų išvardytų periodikos funkcionavimo aspektų šiame straipsnyje nepavyks aprėpti, tad susitelkiama į periodikos cirkuliacijos klausimus: kaip mokslinė periodika iš užsienio pasiekdavo Lietuvos akademinę bendruomenę, kokie buvo poreikiai, kaip ji buvo komplektuojama. Svarbūs ir kontekstiniai dalykai: periodikos apytaka tarp akademijų ir universitetų, mokslininkų informacinė elgsena, leidinių saugojimo kultūra. Tyrimo objektas apima ne tik mokslinę periodiką siauresniąja (šiuolaikine) jos supratimo prasme, bet ir mokslinio pobūdžio tęstinius (akademijų ir mokslo draugijų darbai) bei populiarinimo leidinius, nes ribos tarp jų XIX a. pirmojoje pusėje nebuvo nusistovėjusios.

Ištirtumas

Mokslinės periodikos apytaka kaip kompleksinis XIX a. pirmosios pusės reiškinys Lietuvoje nesulaukė įdėmesnio tyrinėtojų žvilgsnio. Apie periodikos komplektavimo Vilniaus universiteto bibliotekoje (VUB) problemas užsimena Michałas Brenszteinas2. Nagrinėti mokslinės periodikos sklaidos aspektai gamtos mokslų žinių populiarinimo kontekste3, aptarti komunikacijos „mokslas – mokslui“ klausimai, skirti VU dėstytojų mokslinės literatūros užsakymams ir ryšiams su knygininkais4. Informacijos apie mokslinės periodikos įsigijimus esama publikuotose dovanų VUB5 ir VU6 knygose. Danutė Kastanauskaitė pristatė VUB 1824–1832 m. prenumeruojamos periodikos, skirstytos į mokslinius žurnalus, laikraščius ir literatūrinius almanachus, sąrašus7. Apie Vilniaus astronominės observatorijos bibliotekos komplektavimą, apėmusį ir periodinius leidinius, yra rašiusi Stasė Matulaitytė8. Periodinių leidinių, tarp jų Journal des Sçavans, Philosophical Transactions, Giornale de Latterati, Acta Eruditorum, paveldą VUB yra pristačiusi Virginija Galvanauskaitė9. Ji identifikavo 60 pavadinimų (vokiečių kalba 36, lenkų 12, lotynų 6, prancūzų 4, italų 1, anglų 1) periodinius leidinius ir iškėlė klausimą apie periodikos ir tęstinio leidinio ribas XVII–XVIII amžiuje10. Mokslinio straipsnio kilmę mokslinės periodikos raidos kontekste yra nagrinėjęs Alvydas Samėnas11. Jis nurodė mokslinių žurnalų leidimo reguliarumą ir greitį, akcentavo jų mokslinę-komunikacinę funkciją, referatinių mokslinių žurnalų, kurių 1780–1790 m. priskaičiuojama 42 pavadinimai12, atsiradimo svarbą. Nagrinėtas mokslinės periodikos užuomazgų LDK klausimas nurodant, kad pirmuoju mokslo populiarinimo leidiniu laikytinas Lietuvos kurjerio priedas „Literatūros žinios“ (Wiadomości literackie, 1760–1763)13. Periodinių leidinių represinę cenzūrą ir „juodąją rinką“ yra aptaręs savo darbuose šio straipsnio autorius14. Ligšioliniuose tyrimuose nebuvo keltas klausimas apie mokslinės ir populiariosios periodikos ribas, tačiau pateiktos įžvalgos, papildytos archyvinių šaltinių duomenimis, sudaro pagrindą sistemingesnei aptariamo klausimo analizei. Aukštesnis jos lygmuo būtų mokslinės komunikacijos modelio XIX a. pirmosios pusės Lietuvoje rekonstrukcija.

Teorija ir metodologija

Tyrinėjant mokslinę periodiką aktualios įžvalgos apie mokslo idėjų ir žinių mobilumą erdvėje ir laike. Roberto Darntono knygos komunikacijos ciklo modelį15 naudingai papildo mokslinių idėjų judumo ir žinių perkėlimo (transfero) teorija16. Ji leidžia svarstyti ne tik apie Vėlyvosios apšvietos mokslo periodikos kultūrą, bet ir užčiuopti jos raišką vėlesniais amžiais, įskaitant XXI a. Svarbios įžvalgos apie aptariamą spaudą kaip daugiafunkcę mediją, perduodančią naujas mokslo žinias. „Svarbiausia yra pažintinė funkcija, kuri įgyvendinama perteikiant gavėjui tam tikrą kiekį mokslinių žinių. Mažesniu mastu ji taip pat atlieka metodologinę, ideologinę ir net estetinę funkcijas.“17 Mėginant periodiką apibrėžti aktuali periodinio leidinio samprata – tai „leidinys tuo pačiu pavadinimu, naujo turinio, vienodai apipavidalintas, numeruotas arba datuotas, paprastai vienodo formato ir apimties, reguliariai išeinantis“18. Šis universalus apibrėžimas, orientuotas į formą, iš esmės tinka ir serialiniams leidiniams19. O mokslinės periodikos atveju svarbūs turinio „moksliškumo“ ir paskirties parametrai. Moksliniuose žurnaluose tyrėjų ar profesionalų, kurie yra savo srities ekspertai, parašyti straipsniai yra recenzuojami, skelbia tyrimų rezultatus ir yra skirti mokslininkams20. Kitaip tariant, dabartiniu supratimu, mokslinę periodiką nuo likusios periodikos, įskaitant mokslo populiarinimą, skiria darbų recenzavimas ir greitas (operatyvus) tyrimų rezultatų skelbimas. Kokia situacija buvo XIX a. pradžioje?

Mokslinės periodikos samprata XIX a.

Mokslinė periodinė spauda XIX a. tebeieškojo savo nišos besiformuojančioje modernioje žinijos sistemoje ir bibliografinėje klasifikacijoje. Europoje „XVIII a. žurnalai vis labiau diferencijavosi. Apie 1800 m. pagrindinė jų struktūra iš esmės įgavo galutinį pavidalą tiek turinio požiūriu – kaip universalūs, daugiadalykiai ar specializuoti žurnalai, tiek tipologijos požiūriu – kaip apžvalginiai ar periodiniai leidiniai su moksliniais, populiariaisiais, filosofiniais ar feljetoniniais straipsniais.“21 Tačiau mokslinės periodikos samprata Lietuvoje kelią skynėsi sunkiai. Vilniaus farmacijos darbuose (Pamiętnik Farmaceutyczny Wileński), kurie laikomi pirmuoju moksliniu farmacijai skirtu periodiniu leidiniu lenkų kalba, 1820 m. matome paantraštę „periodinis leidinys“ (Pismo periodyczne)22. Panašiu laiku periodikos terminas atsiranda oficialioje VU dokumentacijoje. Maždaug 1813 m. pradėtoje pildyti „Dovanų Vilniaus universiteto bibliotekai knygoje“ pirmą kartą periodinio leidinio terminas pavartotas apibūdinant 1807 m. medicinos daktaro Endriu Dankano jaunesniojo (Andrew Duncan jun.) dovanotus veikalus (lenk. dzieło periodyczne, pismo periodyczne)23. 1822 m. vasario 18 d. bibliotekininkas Aleksandras Viktoras Bohatkevičius „Dovanų knygoje“ pažymėjo: „Išvardytus sąraše 1820 ir 1821 m. krašto ir užsienio periodinius leidinius priėmiau į universiteto biblioteką.“24 1829 m. VUB Dienyne jau matome terminą „mokslinis žurnalas“ (czasopismo naukowe), skirtą 1828 m. išleistam Osolinskių viešosios bibliotekos moksliniam žurnalui25. Tačiau VUB ataskaitose periodikos terminas atsiranda tik 1831 m. ir ženklina galutinį šio tipo leidinių atskyrimą bibliotekinėje klasifikacijoje26. Šis atskyrimas susijęs tiek su praktiniais darbais kuriant sisteminį VUB katalogą, tiek su bibliografijos ir apskritai mokslo apie knygą pažanga. Joachimas Lelevelis Dvejete bibliografinių knygų skiria tęstinius mokslo darbus (Akta uczone, Mémoiry) ir žurnalistinius (Journalistyka) darbus27. Tarp pirmųjų matome Miscellanea Berolinensia (1710), Philosphical Transactions (1752–1776), Commentationes Göttingenses (1770–1789); žurnalistikai priskirti Algemeine Litteratur Zeitung (Halės, Jėnos ir Leipcigo komplektai), Journal für Deutschland (1815–1824), Augusto Schlözerio Staats-Anzeigen Bd. 1–8, Berlinische Monatschrift (1783–1796) ir kt. Taigi žurnalistikai priskirti periodiniai ir nebūtinai populiarieji leidiniai, o skirtis tarp mokslinės ir populiariosios periodikos nėra paaiškinta. A. V. Bohatkevičius Veikale apie visuotinę bibliografiją (Rzecz o bibliografiji powszechney, 1830) išskiria mokslinę periodiką ir nurodo, kad, „pagal Heumanną28, periodiniai leidiniai yra geriausia priemonė sužinoti apie knygų ir mokslo darbų privalumus“29, vardija pavadinimus nuo pirmųjų leidinių Vakarų Europoje30. Šioje sampratoje akcentuojamas informavimas apie mokslinius darbus ir populiarinimas, o ne naujų mokslo žinių skelbimas straipsnių pavidalu. Beje, netgi minėtame gana moksliškame leidinyje Vilniaus farmacijos darbai jo leidėjai pabrėžė supažindinimo ir populiarinimo funkciją: „Periodiniai leidiniai arba tarpininkauja mokslininkams perduodant vienas kitam naujas įžvalgas, pastebėjimus ir išradimus, arba tik skelbia įprastas ir visuotinai priimtinas naujienas, arba, galiausiai, derina abu tikslus. Rinkdamiesi medžiagą, labiau laikysimės antrojo tikslo.“31 Taigi, nusvėrė siekimas skelbti įprastas mokslo naujienas, o ne pristatyti naujus tyrimų rezultatus. Beje, Vilniaus farmacijos darbai buvo skirti pradedantiems vaistininkams, tad tokia mokslinės komunikacijos strategija suprantama. Apskritai mokslinės periodikos sampratos XIX a. pradžioje turinys įvairavo, dažniausiai ji buvo tapatinama su mokslo populiarinimu, nukreiptu į visuomenės švietimą.

Periodikos fondas

Nepaisant vyravusios „populiariosios“ mokslo sampratos, mokslinės periodikos fondas Vilniaus universiteto bibliotekoje nuolat augo. Koks jame buvo bendras leidinių (tomų) skaičius, nėra aišku. Kasmet biblioteka gaudavo nuo 15 iki 40 periodikos rinkinių, taigi vidutiniškai pasipildydavo 30 vnt. (įrišimų). 1822 m. vasario 18 d. A. V. Bohatkevičius priėmė į VU biblioteką 19 „krašto [krajowe] ir užsienio periodikos“, leistos 1820–1821 m., komplektų32, tarp jų Dziennik Wileński, Jenaische allgemeine-literatur zeitung33, Medicinisch-chirurgische zeitung (leistas Leipcige 1790–1839), Pamiętnik Warszawski (1 iliustr.)34, Journal des Savans z r. 182035 (paskutinių dviejų svarbių mokslinės komunikacijos požiūriu žurnalų nebematome 1823 m. periodikos sąraše36). Griežčiau iš bendro periodikos srauto buvo atskiriami laikraščiai, o populiarioji ir mokslinė periodika – dažniausiai tai buvo žurnalai – apskaitomi atskirai. Pavyzdžiui, 1831 m. VUB iš prenumeratos gavo „6 metinius laikraščių komplektus ir 32 tomus [periodinių leidinių], papildžiusių esamą krašto ir užsienio žurnalų rinkinį“37. Iš viso tais metais VUB gavo 1 428 tomus (įrišimus) leidinių, tarp jų 1 118 tomų, kuriuos testamentu užrašė buvęs rektorius Janas Sniadeckis; iš bendro gautų 1 428 tomų skaičiaus Adomas Jocheris periodikai priskyrė 136 tomus, taigi jie sudarė apie 10 proc. leidinių38.

1 iliustr. 1822 m. vasario 18 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje (VUB) gauto mokslo žurnalo Pamiętnik Warszawski (Warszawa, t. XVII, 1820) ant­raštinis lapas. Saugomas VUB.

Deja, tiek bendro, tiek universiteto padaliniuose39 sukaupto periodikos fondo katalogas ar vientisas sąrašas nėra žinomas, todėl apie jo sudėtį galima spręsti remiantis pavieniais archyviniais šaltiniais bei išlikusiais leidiniais. Periodikos rinkinyje turėjo vyrauti prenumeruojami publicistinio, visuomeninio, mokslo populiarinimo pobūdžio leidiniai, tarp jų nuolat skaitomi Lietuvos kurjeris, Vilniaus literatūrinis laikraštis, Varšuvos karališkosios mokslų draugijos metraštis ir kt.40 Periodiniais leidiniais naudotasi atskiroje periodinių leidinių skaitykloje, kurią 1822–1823 m. prižiūrėjo ponas Urniežius, metų pabaigoje atiduodavęs į bendrus fondus nebeaktualius laikraščius ir žurnalus41. Skaityklos tvarka buvo griežtai reglamentuojama, ypač po filomatų-filaretų procesų ir 1823 m. bylos apie knygų vagystę42. 1823 m. rugsėjo 18 d. VU Tarybos nurodymu VUB prefektas parengė ir pristatė Naudojimosi periodiniais leidiniais Vilniaus universiteto bibliotekos skaitykloje taisykles43. Bent dalis mokslinių periodinių, ypač tęstinių, leidinių buvo įtraukta į bendrąjį abėcėlinį VUB katalogą44.

Planuodamas pirkimus, K. Kontrimas 1818 m. sudarė bibliotekoje esančių darbų, kuriuos išleido mokslo draugijos ir akademijos, sąrašą45. Jame suregistruoti 27 periodiniai ir tęstiniai veikalai, iš jų 8 leidžiami Sankt Peterburge ir Maskvoje, dauguma daugiatomiai. Tarp jų matome Nouveau Mémoires del’académie de Berlin (17 tomų, 1770–1786), Mémoires del’Académie de Turin (6 tomai, 1784–1789; 1805–1808), Acta Academiae Moguntinae (4 tomai, 1778–1785), Acta Nova Societatis Jenensis (1 tomas, 1806) ir kt. Tarp šių darbų buvo ir filologijos srities leidinių – pavyzdžiui, Commentarii Societatis Philologicae Lipsiensis (4 tomai, 1801–1804). Pažymėtinas Transactions of the American Philosophical Society, Philadelphia (6 tomai, 1786–1804). Išlikusiame VUB egzemplioriuje yra įrašas „Vilniaus universitetui nuo Amerikos filosofų draugijos“ (To the University of Wilna from the American Philosophical Society) (2 iliustr.).

2 iliustr. Amerikos filosofų draugijos Vilniaus universitetui dovanoto žurnalo Trans­actions of the American Philosophical Society (Philadelphia, vol. II, 1786) antraštinis lapas su dovanojimo įrašu. Saugomas VUB.

K. Kontrimo sudarytas periodikos sąrašas rodo, kad VU bibliotekininkai gerai orientavosi mokslinės periodikos rinkoje, rėmėsi aktualiais knygininkystei skirtais darbais (K. Kontrimas asmeniniame knygų rinkinyje turėjo aktualų Paryžiaus knygynų žinyną46, 3 iliustr.). Kita vertus, tęstiniai ir periodiniai mokslo leidiniai buvo „senstelėję“, dauguma išspausdinti XVIII a. ir XIX a. pradžioje. Matyt, tai davė impulsą susirūpinti skurdžiu mokslinės periodikos rinkiniu. Prof. Andrius Sniadeckis 1818 m. VU vadovybei pateikė tokią nuomonę: 1. biblioteka neturi garsiausių Europoje mokslinių draugijų tęstinių mokslo darbų (pamiętniki) arba turi ne visus ar defektuotus egzempliorius. Todėl įsigytini Londone leidžiami Philosophical transactions, taip pat Memoires de l’Academie des Sciences, Memoires de l’Institut de France, Memoires de l’Academie de Berlin ir kt.; 2. vietoj mokslo darbų originalo kalba bibliotekoje vyrauja mokslo veikalų vertimai į lenkų ir kitas kalbas; 3. tęstiniai ir periodiniai mokslo darbai (dzienniki i pamiętniki) nėra sukomplektuoti ir dažniausiai defektuoti. Pabaigoje pateikiamas įsigytinų leidinių sąrašas ir rekomendacija ištaisyti bibliotekos luošumą: „tikėdamiesi, kad ateityje universitetas visomis jėgomis stengsis ištaisyti savo bibliotekos luošumą, turime garbės pristatyti svarbiausių knygų katalogą, kurį padalinome į naujų ir senų knygų skyrius todėl, kad pirmųjų reikia kuo skubiau dėl mokymo programų įgyvendinimo, o antrosios yra kiekvienos bibliotekos puošmena ir turtas“47. Taigi, periodikos rinkinys išaugo ne tik pildant jį naujais leidiniais bendrąja tvarka, bet ir „spaudžiant“ nepatenkintiems turimais informacijos ištekliais akademinės bendruomenės nariams. Jų pasisakymai rodo, kad Vilniuje buvo suvokta nuolat auganti mokslinės periodikos ir operatyvaus jos pristatymo svarba.

3 iliustr. VUB bibliotekininko Kazimiero Kontrimo knygos Annuaire de la librairie par Guillaume Fleischer (Paris, 1802) iš asmeninės kolekcijos antraštinis lapas su nuosavybės įrašu. Saugoma VUB.

Komplektavimo strategijos

Į profesorių pageidavimus buvo atsižvelgta, nes 1822 m. pabaigoje buvo sudarytas įspūdingas įsigytų periodinių ir tęstinių leidinių sąrašas, apimantis 27 pavadinimų veikalus (daugelis jų daugiatomiai). Tarp jų: Bibliotheque physico-economique (56 tomai, kainavo 258 frankus), Annales de Chimie (t. 69–96, 222 frankai), Journal Universel des Sciences medicales (1816–1819, iš viso 14 tomų, kainavo 38 rublius), Annales des Arts (60 tomų, kainavo 388 frankus), Bibliographie de la France (8 tomai, kainavo 56 rub.), Mémoires des Muséum d’histoire naturelle (4 tomai, 12 rub.), Beiträgen zur Kunde Preussens (18 tomų, 13 rub.), Medicinische Jahrbücher d. K. K. Oesterreichischen Staates (16 rub.), Journal des Scavant ir kt.48 Periodinių leidinių spragos bibliotekoje buvo pildomos gaunant dovanų, plečiant ryšius su knygų prekeiviais, taikant konkurencingą kainodarą, naudojantis keliaujančių „akademikų“ paslaugomis. 1802 m. išvykęs tobulintis Steponas Stubelevičius prof. Juozapo Mickevičiaus prašymu Paryžiuje ieškojo, be kita ko, tęstinių darbų Annales des Arts et Métiers ir Bibliotheque Physico-Économique49. Kaip matome iš anksčiau išvardyto 1822 m. sąrašo, jie buvo įsigyti – nors ir gerokai pavėluotai. VUB mokslinę periodiką dovanodavo Alma Mater garbės nariai, aprūpindavo mokslo draugijos ir akademijos. Minėtas Transactions of the American Philosophical Society primena laikus, kai Amerikos filosofų draugijos nariu nuo 1798 m. buvo Tado Kosciuškos bendražygis bei kraštietis (gimė netoli Lietuvos Brastos) Julijanas U. Nemcevičius (Niemcewicz), 1803 m. išrinktas Vilniaus universiteto garbės nariu. VUB 1807 m. sausio 7 d. gavo 6 tomus šios draugijos mokslinio periodinio leidinio Transactions greičiausiai tarpininkaujant J. U. Nemcevičiui50. Tai buvo svari dovana, tapusi mokslinės informacijos kelrodžiu Vilniaus akademinei bendruomenei. Apie dovanas pranešdavo Dziennik Wileński. 1819 m. kovo 15 d. nurodoma51, kad Krokuvos universiteto mokslo draugija52 atsiuntė savo Metininko (Rocznik) trejetą tomų, šį leidinį VU gaudavo ir vėliau (4 iliustr.)53. Akademinių draugijų dovanoti periodiniai ir tęstiniai leidiniai atsispindi dovanų Vilniaus universitetui54 ir Vilniaus universiteto bibliotekai knygose55. Be aptartų komplektavimo būdų, svarbi buvo prenumerata. Universitetas paštu gaudavo periodinių leidinių iš Halės, Hamburgo, Jėnos, Leipcigo, Heidelbergo, Getingeno. Vien 1822 m. iš Anglijos ir Prancūzijos gauta 40 pavadinimų fizikos ir medicinos žurnalų56. Kokius laikraščius ir žurnalus prenumeravo Vilniaus universitetas, sužinome iš išlikusių periodikos sąrašų57. 1818 m. kovo 11 d. iš Vilniaus universiteto kanceliarijos bibliotekai buvo atiduoti 22 tomai prenumeruojamų laikraščių ir žurnalų, tarp jų 1816 ir 1817 m. leisti Gazeta Austryacka, Gazeta Berlinska, Gazeta Korespondenta Warszawskiego, Gazeta Lwowska, Gazeta Poznanska, Gazeta Warszawska, Journal de Francfort, Korespondent Hamburski, Le Conservateur Impartial, Russkij Invalid, Severnaja Počta, Zuschauer58. Taigi, vyrauja visuomeniniai-politiniai leidiniai. O 1823 m. tarp prenumeruojamos periodikos (iš viso 18 pavadinimų)59 jau matome ne tik populiarius visuomeninius laikraščius Journal des Débats ir Staats-und Gelehrte Zeitung des Hamburgischer Correspondenten, bet ir mokslinę periodiką: Christopho Wilhelmo Hufelando leistą praktinės medicinos žurnalą Bibliothek der praktischen Heilkunde; literatūrai, mokslui ir technikai bei žemės ūkiui skirtą Ženevoje leistą Bibliotheque Universelle60; vokiečių literatūros ir mokslo žurnalus Allgemeine Literatur-Zeitung61, Göttingische gelehrte anzeigen62, Heidelbergergische Jahrbücher der Litteratur63, Isis oder encyclopädische Zeitung von Oken64, Leipziger literatur zeitung65 ir kt.66 Tiesa, 1823 m. išaugo visuomeninės ir populiarios mokslinės periodikos rusų kalba pavadinimų skaičius67. Užsienio periodika kainavo nepigiai. 1830 m. lapkričio 22 d. VUB pateikė prašymą VU vadovybei skirti 76 sidabro rub. Journal des Debats (56 rub.) ir Hamburgischen Correspondent (20 rub.) prenumeratai (prašymas buvo patenkintas 1830 m. gruodžio 5 d.)68. O periodiniams leidiniams rusų kalba 1831 metams skirta 250 asignacinių rublių69.

4 iliustr. Krokuvos universiteto mokslo draugijos dovanoto žurnalo Rocznik Towarzystwa Naukowego z Uniwersytetem Krakowskim połączonego (Kraków, t. VIII, 1823) antraštinis lapas. Saugomas VUB.

Paslaugas aprūpinant periodiniais leidiniais nuo 1820 m. teikė ne tik vietiniai knygininkai Juzefas Zavadzkis, Frydrikas Moricas, Emanuelis ir Kristianas Teofilis Gliuksbergai. Konkurencingomis kainomis universitetą jais aprūpindavo Johanas Sommerbrodtas (1827, 1828)70 ir A. Acheris Berlyne71, Sicinskis Dorpate (1824)72, Gerhardas Gdanske (1826)73, Breitkopfas ir Hertelis (Härtel)74 ir Fosas (Voss) Leipcige (1830), Volfas (Wolf) Mėmelyje (1829)75, Hartmanas (Hartmann)76 ir M. L. Hevelkė (Hewelke) Rygoje (1830). Įsigyjant periodiką užsienyje tarpininkavo Gliuksbergas, pasitelkdamas knygininkus Ensteiną Berlyne ir Borntrėgerį (Bornträger) Karaliaučiuje77. Mėginta megzti aprūpinimo periodiniais leidiniais tinklą per knygininką Grėfę (Gräff)78 Sankt Peterburge. Bet sumanymas nepavyko dėl tolimų atstumų ir didelių laiko sąnaudų. 1830 m. gruodžio 21 d. laiške „atsisakyta užsienio periodinių leidinių gabenimo, nes Grėfė negali pristatyti jų kitaip, kaip tik laivu kartą per metus, o tai būtų universitetui labai nenaudinga, nors pasiūlyta gana vidutinė kaina“79. Pasirinktas artimesnis kelias. 1831 m. vasario 26 d. kreiptasi į Rygos knygininką Hartmanną, o vasario 20 d. į Karaliaučiaus knygininką Borntrėgerį dėl tarpininkavimo pristatant užsienio žurnalus ir laikraščius už 295 sid. rub. ir 50 kap. (medicinos srities leidiniai įkainoti 275 rub. ir 30 kap.)80. Lyginamąją 52 mokslo žurnalų pristatymo kainų lentelę sudarė Karaliaučiaus knygininkas Borntrėgeris (Bornträger)81. Tačiau jo paslaugomis jau nebeteko pasinaudoti, nes VIU 1832 m. buvo uždarytas.

Periodikos cenzūra

Nors Universitetas turėjo privilegiją gabenti knygas be muitų, atitikties draudžiamų leidinių sąrašams požiūriu jos buvo tikrinamos atgabenus į paskirties vietą. Cenzorius labiausiai domino visuomeninė-politinė lektūra, nors tikrinta ir medicinos periodika. Vertinami – iš esmės cenzūruojami iš užsienio gausiai gaunami moksliniai periodiniai leidiniai. Antai Medicinos fakulteto prof. Konstantinas Porcijanka (Porcyanko) buvo įpareigotas pateikti atsiliepimą apie naujai gaunamą (periodinį) leidinį Medicinisch Chirurgische Zeitung (medicinos žurnalas, leistas Zalcburge nuo 1790 m.) ir jį atsiuntė 1826 m. rugpjūčio 9 d. nurodydamas, kad leidinys neturi nieko prieštaraujančio cenzūros nuostatams82. Panašiai 1826 m. lapkričio 25 d., prieš pat staigią mirtį (mirė 1826 m. lapkričio 26 d.), medicinos srities periodinius leidinius (Medicinisch Chirurgische Zeitung, nr. 10–34; Christopho Wilhelmo Hufelando (1795–1836) leistą praktinės medicinos žurnalą Bibliothek der praktischen Heilkunde; The London Medical and Physical Journal, nr. 323–327) ekspertavo prof. Vincentas Herberskis, juose nerado nieko priešingo cenzūros nuostatams83. Periodinius medicinos žurnalus turinio požiūriu taip pat ekspertavo prof. Mikalojus Mianovskis84. Iš medicinos srities žurnalų, grąžintų VUB iš Cenzūros komiteto be pastabų 1826 m. gruodžio 15 d., dar paminėtini Journal Universel des Sciences Médicales (nr. 126), Archives générales de Medécine (1826 m. birželio ir liepos numeriai)85. Taigi profesūra buvo įtraukta ne tik į prevencinės, bet ir paskesniosios cenzūros vykdymą, kuri vertintina ir kaip tam tikra mokslinė ekspertizė.

Buvo cenzūruojami, dažnai remiantis rektoriaus V. Pelikano nurodymais, iš užsienio gaunami moksliniai periodiniai leidiniai (išskyrus medicinos srities, kuriuos pagal kompetenciją „peržiūrėdavo“ profesoriai M. Mianovskis, K. Porcijanka, V. Herberskis, žr. anksčiau). Antai 1826 m. rugpjūčio 28 d. VUB prenumeruojamus iš užsienio periodinius leidinius, remdamasi žodiniu rektoriaus nurodymu, išsiuntė patikrinti į Cenzūros komitetą86. Visi jie buvo grąžinti 1826 m. spalio 6 d. be jokių Cenzūros komiteto pastabų, išskyrus mėnesinį žurnalą Révue encyclopédique (leidžiamas nuo 1819 m.), įtrauktą į Draudžiamų knygų sąrašą87. O štai 1826 m. liepos 29 d. periodikos partija iš Cenzūros komiteto buvo grąžinta 1826 m. rugpjūčio 30 d., draudžiamų leidinių kategorijai priskyrus vieną žurnalą – The Edinburgh Review or Critical Journal – liberalios krypties politikos, ekonomikos ir kt. socialinių mokslų žurnalą, leidžiamą nuo 1802 m. Sydney Smitho, Francio Jeffrey, Francio Hornerio ir kt.88 1826 m. gruodžio 14 d. Cenzūros komitetui peržiūrėti VUB perdavė dar tris gautus žurnalus – Prahoje leistą Ökonomische Neuigkeiten und Verhandlungen, Landwirthschaftliche Zeitung ir Möglinsche Annalen der Landwirthschaft (leistas Kaselyje). 1820 m. Vilniaus policijos viršininkas Piotras Šlykovas nurodė89 išimti iš apyvartos Isis von Oken encyclopedic journal (Veimaras, 1819, nr. 4)90, The Monthly review (Londonas, 1819, vol. 89)91 (5 iliustr.). Beje, čia minimą leidinį Isis von Oken VUB 1824 m. birželio 25 d. nupirko iš išvykstančio iš Vilniaus prof. Henriko Bojanaus92. Kai kurie Isis von Oken ir Journal des Debats VU nepasiekdavo93, nes buvo sulaikomi dėl netinkamo turinio pašto įstaigoje, atlikdavusioje paskesniosios cenzūros funkcijas. Vilniaus pašte aktyvus cenzorius buvo surusėjęs Baltijos vokietis Frydrichas fon Šmitas (Friedrich von Smitt, 1787–1865), vėliau pasižymėjęs propagandiniu kūriniu Suvorovas ir Lenkijos žlugimas (1858). Apskritai mokslinei periodikai komplektuoti VU skyrė itin daug dėmesio traktuodamas ją kaip vieną svarbiausių aktualių mokslo žinių sklaidos priemonių ir komunikacijos kanalą, kuris buvo griežtai kontroliuojamas siekiant neutralizuoti pavojingas carinei imperijai visuomenines-politines idėjas. Kita vertus, cenzūros sistema paskatino alternatyvius knygų ir literatūros sklaidos būdus, o draudžiamų knygų sąrašai tapo vertingu vadovu, padedančiu išsiaiškinti, kas buvo „madinga“ užsienio šalyse.

5 iliustr. Cenzūros 1820 m. išimto iš apyvartos žurnalo The Monthly review (London, vol. 89, no. 1–3, 1819) antraštinis lapas. Saugomas VUB.

Išvados

Aptartieji mokslinės periodikos apytakos Vilniaus akademinėje erdvėje aspektai leidžia teigti, kad mokslinio leidinio, visų pirma žurnalo ir populiariosios mokslinės periodinės spaudos, samprata XIX a. pradžioje nebuvo nusistovėjusi, o ribos tarp jų neapibrėžtos. Formuojant mokslinio leidinio koncepciją nusverdavo siekis skelbti įprastas mokslo naujienas, ypač taikomąsias, o ne pristatyti naujus tyrimų rezultatus. Dažniausiai mokslinio periodinio leidinio turinys tapatintas su mokslo populiarinimu, nukreiptu į visuomenės švietimą. Nebuvo aiški ir tęstinio (serialinio) leidinio skirtis nuo periodinio leidinio. Nepaisant to, periodikos rinkinys Vilniaus universiteto bibliotekoje ženkliai išaugo ne tik pildant jį naujais leidiniais „bendrąja tvarka“, bet ir „spaudžiant“ akademinės bendruomenės nariams, reikalavusiems naujausių mokslinių periodinių žinių, ypač tęstinių mokslo draugijų ir akademijų darbų ir operatyvaus jų pristatymo. Juo rūpinosi Vilniaus universiteto bibliotekininkai, akademinės bendruomenės nariai, dėję pastangas diversifikuoti periodinių leidinių tiekimo grandines, taikyti konkurencingas sąlygas tiekėjams, tarp kurių vyravo prancūzų, o vėliau vokiečių kilmės ir vokiškų kraštų knygininkai. Komplektuojant periodiką taikyti dovanų, mainų, pirkimo būdai, ją įsigyjant aktyviai dalyvavo keliaujantieji mokslininkai. Kita vertus, profesūra buvo įtraukta į represinės cenzūros verpetą ir vertindavo leidinius, tarp jų mokslinę periodiką, turinio požiūriu. Tokį ne tik prevencinės, bet ir paskesniosios cenzūros vykdymą galima vertinti kaip tam tikrą mokslinę ekspertizę. Kita vertus, dalis mokslinės ir mokslo populiariosios periodikos nepasiekdavo Vilniaus universiteto, nes buvo sulaikoma Vilniaus pašte dėl represinės cenzūros procedūrų. Apskritai mokslinei periodikai komplektuoti VU skyrė didelį dėmesį, traktavo ją kaip svarbią aktualių mokslo žinių sklaidos priemonę ir komunikacijos kanalą, kuris buvo griežtai kontroliuojamas siekiant neutralizuoti pavojingas carinei imperijai visuomenines-politines idėjas. Tačiau cenzūros sistema paskatino alternatyvius knygų ir literatūros sklaidos būdus, o draudžiamų knygų sąrašai tapo vertingu vadovu, padedančiu išsiaiškinti, kas buvo „madinga“ užsienio šalyse. Atlikta istoriografijos ir archyvinių šaltinių analizė sudaro pagrindą įdėmesniam žvilgsniui į mokslinę komunikaciją kaip sistemą XIX a. pirmosios pusės Lietuvoje. Jį padėtų sutelkti mokslinės periodikos paveldo rekonstrukciniai tyrimai. Įžvalgos apie mokslinės ir populiariosios periodikos, tęstinių ir serialinių leidinių ribas, papildytos archyvinių šaltinių duomenimis, sudaro pagrindą sistemingesnei aptariamo klausimo analizei. Aukštesnis jos lygmuo būtų mokslinės komunikacijos modelio XIX a. pirmosios pusės Lietuvoje rekonstrukcija.

Šaltiniai ir literatūra

1. Akta akademickie i towarzystw uczonych które są w Bibliotece, prieš 1818 m. birželio 10 d., F2-KC 490, lap. 9–10.

2. Dzieńnik rozmaitych Czynności BIBLIOTEKI Uniwersytetu Imperatorskiego Wileńskiego. Xięga 2ga. Od dnia 31. Marca 1823 roku. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA), f. 721, ap. 2, b. 74.

3. Librorum Academiae Caesaream Vilnensis Indices, 1810, vol. 1, VUB RS, F. 3, b. 290.

4. Pisma naukowe, LVIA, f. 721, ap. 2, b. 72, lap. 152r–v.

5. Vilniaus policmeisterio Šlykovo (Szlykoff) 1820 m. sausio 3 d. raportas nr. 14, Protokuł Posiedzeń Rządu za pierwszy tercyał 1820 roku, F2 KC-189, lap. 25–26.

6. Vilniaus universiteto prenumeruojamų periodinių ir tęstinių leidinių sąrašai: 1809, 1816–1817, LVIA, f. 721, ap. 2, b. 69, lap. 9, 149, 212; 1818, VUB F2-KC490, lap. 1–313; 1819–1821, LVIA, f. 721, ap. 2, b. 70, lap. 1–43; 1822–1826, LVIA, f. 567, ap. 2, b. 72, lap. 95, 157, 175, 205, 222, 276, 406–413; 1825–1827, VUB F2-KC489, lap. 127, 128, 145; 1828–1829, LVIA, f. 567, ap. 2, b. 75, lap. 63, 138; 1822–1831, LVIA, f. 567, ap. 2, b. 73, lap. 1–4; 1830–1832, LVIA, f. 567, ap. 2, b. 3092, lap. 2–3, 31–32, 184; 1830–1832, LVIA, f. 567, ap. 2, b. 76, lap. 1–17.

7. Wiadomość do Raportu rocznego o tem co przybyło do Biblioteki Uniwersytetu i co ubyło z niey od 1 Listopada r. 1830 do 1 Pazdziernika r. 1831 [A. Jocherio ranka, be datos], VUB RS, F2-KC489.

8. Zacharyasz Niemczewski Dziekan do Rady Imperatorskiego Wileńskiego Uniwersytetu, 1818 Kwietnia 1 Dnia, VUB RS, F2-KC490, lap. 77–78.

9. Regestr gazet oddanych z kancellaryi Uniwersytetu, 1818. LVIA, f. 721, ap. 2, b. 69, lap. 212.

10. Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose. Red. Vygintas Bronius Pšibilskis. Vilnius: VUL, 2012.

11. Annuaire de la librairie par Guillaume Fleischer. Première année de l’imprimerie de Baudouin. Paris: Chez Levrault, 1802.

12. BEAUVOIS, Daniel. Wilno-polska stolica kulturalna zaboru rosyjskiego 1803–1832. Wrocław: Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego, 2012.

13. BOHATKIEWICZIUS, Aleksandras Wiktoras. Veikalas apie visuotinę bibliografiją. Parengė Alma Braziūnienė, Aušra Navickienė, Sondra Rankelienė. Vilnius: VU leidykla, 2004.

14. BRENSZTEJN, Michał. Bibljoteka Uniwersytecka w Wilnie do roku 1832-go. Wilno: Józef Zawadzki, 1922.

15. DARNTON, Robert. „What is the history of books?“ Revisited. Modern Intellectual History, 2007, t. 4 (3), p. 495–508.

16. Dziennik Wileński, 1820, T. 1, nr. 4, p. 494–495.

17. Encyclopedia of the Enlightenment. Oxford University Press, 2005. DOI:10.1093/acref/9780195104301.001.0001

18. GALVANAUSKAITĖ, Virginija. Senieji XVII–XVIII a. periodiniai leidiniai Vilniaus universiteto bibliotekoje. Iš Bibliotekos metraštis 1995. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997, p. 61–64.

19. HERFELD, Catherine; LISCIANDRA, Chiara. Knowledge transfer and its contexts. Studies in History and Philosophy of Science, 2019, vol. 77, p. 1–10.

20. IMAŃSKA, Iwona. Druk jako wielofunkcyjny środek przekazu w czasach saskich. Toruń: UMK, 2000.

21. JAKUBĖNAS, Regina. Początki i sytuacja prasy w Europie i w Rzeczpospolitej Obojga Narodów. Iš Senoji Lietuvos literatūra, 2006, t. 20, p. 182–184.

22. JAKUBĖNAS, Regina; NARBUTAS, Sigitas. Periodinės spaudos atsiradimas: Pranciškus Paprockis, Lietuvos kurjeris ir Literatūros žinios. Iš Senosios Lietuvos literatūra, 1253–1795. Sudarė Sigitas Narbutas. Vilnius: LLTI, 2011, p. 298–304.

23. KASTANAUSKAITĖ, Danutė. Vilniaus universiteto Mokslinės bibliotekos rankraštiniai ir spausdinti katalogai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1990.

24. KAUNAS, Domas. Mažosios Lietuvos knygynai (iki 1940 metų). Vilnius: Lietuvos knygų rūmai, 1992.

25. Knygotyra. Vadovėlis. Red. Domas Kaunas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006.

26. LELEWELIS, Joachimas. Dvejetas bibliografinių knygų. Iš lenkų kalbos vertė Aldona Baliulienė. T. 2. Vilnius: Versus Aureus, 2015.

27. MACEVIČIŪTĖ, Elena. Šiuolaikiniai mokslo serialiniai leidiniai: struktūra ir funkcijos. Knygotyra, 2000, t. 36, p. 212–219.

28. MATULAITYTĖ, Stasė. Knygų prekyba – senosios Vilniaus universiteto observatorijos bibliotekos komplektavimo šaltinis. Knygotyra, 1994, t. 21 (28), p. 21–22.

29. MATULAITYTĖ, Stasė. Senoji Vilniaus universiteto astronomijos observatorija ir jos biblioteka. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2004, p. 231–251.

30. PACEVIČIUS, Arvydas. Mokslinė komunikacija Vilniaus universitete 1823–1832 metais. Iš Vilniaus universitetas: tradicijų tąsa, pertrūkiai ir išradimai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018, p. 27–55.

31. PACEVIČIUS, Arvydas. Nusikaltimo anatomija: nebaigta XIX amžiaus byla apie knygų vagystę iš Vilniaus universiteto bibliotekos. Knygotyra, 2008, t. 51, p. 245–266.

32. PACEVIČIUS, Arvydas. Vilniaus imperatoriškasis universitetas mokslinės informacijos gniaužtuose, 1803–1832. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022.

33. Pamiętnik Farmaceutyczny Wileński: pismo peryodyczne. Przez członków Wydziału Farmaceutycznego w Towarzystwie Medycznem Cesarskiem Wileńskiem B. Gryzera, J. Gutta, M. Macewicza [et al.] wydawane, Wilno: Wydział Farmaceutyczny w Towarzystwie Medycznym Cesarskim, 1820–1822.

34. Pamirštoji mecenatystė. Dovanų Vilniaus universiteto bibliotekai knyga, 1792–1832. Sud. Arvydas Pacevičius. Vilnius: UAB DABAexpo, 2010.

35. PRAŠMANTAITĖ, Aldona. Vilniaus universitetas ir visuomenė 1803–1832 metais. Gamtos mokslų populiarinimas. Vilnius: Academia, 1992.

36. Rocznik Towarzystwa Naukowego z Uniwersytetem Krakowskim połączonego. T. 1–3. Kraków: w drukarni Akademii, 1817–1818. Kraków, 1817–1872.

37. SAMĖNAS, Alvydas. Mokslinio straipsnio atsiradimas ir vystymasis XVII–XVIII amž[iuje]. Knygotyra, 1975, t. 5 (12), p. 145–153.

1 Terminas pavartotas studijoje ir šaltinio publikacijoje: PACEVIČIUS, Arvydas. Vilniaus imperatoriškasis universitetas mokslinės informacijos gniaužtuose, 1803–1832. Vilnius, 2022, p. 7.

2 Aleksandras Bohatkevičius rūpinasi periodikos lenkų kalba (Dziennik Warszawski, Śmiesz­ka „oprócz chyba jakiej Muchy lub Motyla Warszawskiego“) įsigijimu 1828 m. vasarą naudodamasis „direktoriaus nebuvimu“, BRENSZTEJN, Michał. Bibljoteka Uniwersytecka w Wilnie do roku 1832-go. Wilno, 1922, p. 82. Perfrazuojant J. Lelevelį, bibliotekoje buvo „puikus akademijų ir mokslo draugijų publikacijų (akty, memoires) ir „filosofinių transakcijų“ rinkinys“, ten pat, p. 63.

3 PRAŠMANTAITĖ, Aldona. Vilniaus universitetas ir visuomenė 1803–1832 metais. Gamtos mokslų populiarinimas. Vilnius, 1992.

4 PACEVIČIUS, Arvydas. Mokslinė komunikacija Vilniaus universitete 1823–1832 metais. Iš Vilniaus universitetas: tradicijų tąsa, pertrūkiai ir išradimai. Vilnius, 2018, p. 27–55.

5 Dovanų knygos perrašas ir vertimas. Iš PACEVIČIUS, Arvydas (sud.). Pamirštoji mecenatystė. Dovanų Vilniaus universiteto bibliotekai knyga, 1792–1832. Vilnius, 2010, p. 16–159.

6 Mokslo draugijų ir asmenų dovanos Vilniaus universitetui, atiduodamos bibliotekai nuo 1820 m. sausio 15 dienos. Iš PACEVIČIUS, Arvydas. Vilniaus imperatoriškasis universitetas..., p. 203–428.

7 KASTANAUSKAITĖ, Danutė. Vilniaus universiteto Mokslinės bibliotekos rankraštiniai ir spausdinti katalogai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1990, p. 47, nr. 9. Nurodoma, kad užsienio ir vietiniai periodiniai leidiniai VUB buvo gaunami per Maskvą, Lietuvos pašto keliu ir iš Gliuksbergo spaustuvės.

8 Astronomiaches Jahrbuch, Nautical Almanach, Connaissance de Temps siuntė Johanas Elertas Bode, leidinius pristatydavo pirkliai Janas Kaminskis, Frederykas Moritzas Vilniuje, knygininkai Klostermanas ir Grefė Sankt Peterburge, Leopoldas Vosas Leipcige, MATULAITYTĖ, Stasė. Knygų prekyba – senosios Vilniaus universiteto observatorijos bibliotekos komplektavimo šaltinis. Knygotyra, 1994, t. 21 (28), p. 21–22. Taip pat žr. apie Astronomijos observatorijos bibliotekos, kurioje būta periodinių leidinių, sudėtį: MATULAITYTĖ, Stasė. Senoji Vilniaus universiteto astronomijos observatorija ir jos biblioteka. Vilnius, 2004, p. 231–251.

9 GALVANAUSKAITĖ, Virginija. Senieji XVII–XVIII a. periodiniai leidiniai Vilniaus universiteto bibliotekoje. Iš Bibliotekos metraštis 1995. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997, p. 61–64.

10 Periodiniai leidiniai (journal, magazin) išore bei turiniu mažai kuo skyrėsi nuo XVII–XVIII a. knygų; dominavo tęstinio leidinio bruožai: nenumatyta leidimo trukmė, ištisinė ir metinė numeracija, pastovi redakcija, vienoda grafinė išvaizda, žr. ten pat, p. 61–62.

11 SAMĖNAS, Alvydas. Mokslinio straipsnio atsiradimas ir vystymasis XVII–XVIII amž[iuje]. Knygotyra, 1975, t. 5 (12), p. 145–153.

12 Ten pat, p. 152.

13 JAKUBĖNAS, Regina. Początki i sytuacja prasy w Europie i w Rzeczpospolitej Obojga Narodów. Iš Senoji Lietuvos literatūra, 2006, t. 20, p. 182–184; JAKUBĖNAS, Regina; NARBUTAS, Sigitas. Periodinės spaudos atsiradimas: Pranciškus Paprockis, Lietuvos kurjeris ir Literatūros žinios. Iš Senosios Lietuvos literatūra, 1253–1795. Sudarė Sigitas Narbutas. Vilnius, 2011, p. 298–304. Atsižvelgiant į Wiadmości literackie turinį, mažai ką bendra turintį su literatūra, taip pat į tai, kad Vilniaus universitete XIX a. pradžioje vykę moksliniai posėdžiai buvo vadinami „literatūros posėdžiais“ (posiedzienia literackie), šio leidinio aktualesnis pavadinimas būtų Mokslo žinios.

14 PACEVIČIUS, Arvydas. Vilniaus imperatoriškasis universitetas..., p. 84–85.

15 DARNTON, Robert. „What is the history of books?“ Revisited. Modern Intellectual History, 2007, t. 4 (3), p. 495–508.

16 HERFELD, Catherine; LISCIANDRA, Chiara. Knowledge transfer and its contexts. Studies in History and Philosophy of Science, 2019, vol. 77, p. 1–10.

17 IMAŃSKA, Iwona. Druk jako wielofunkcyjny środek przekazu w czasach saskich. Toruń, 2000, p. 132.

18 Knygotyra. Vadovėlis. Red. Domas Kaunas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, p. 381.

19 MACEVIČIŪTĖ, Elena. Šiuolaikiniai mokslo serialiniai leidiniai: struktūra ir funkcijos. Knygotyra, 2000, t. 36, p. 212–219. Pagal šiuolaikinę klasifikaciją Lietuvoje serialinius leidinius sudaro laikraščiai ir garsiniai žurnalai (mokslinių neužregistruota), tęstiniai leidiniai (75 vnt.), žurnalai (36), iš viso 111 mokslinių serialinių leidinių.

20 Mokslinių arba recenzuojamų žurnalų straipsnius rašo mokslininkai arba specialistai, kurie yra savo srities ekspertai. Tiksliųjų mokslų ir socialinių mokslų srityse juose dažnai skelbiami mokslinių tyrimų rezultatai.

21 FEATHER, John. Journals, Newspapers, and Gazettes. Great Britain. In KORS, Alan Charles (ed.). Encyclopedia of the Enlightenment. Oxford University Press, 2005 (published online). DOI:10.1093/acref/9780195104301.001.0001

22 Pamiętnik Farmaceutyczny Wileński: pismo peryodyczne. Przez członków Wydziału Farmaceutycznego w Towarzystwie Medycznem Cesarskiem Wileńskiem B. Gryzera, J. Gutta, M. Macewicza [et al.] wydawane, Wilno: Wydział Farmaceutyczny w Towarzystwie Medycznym Cesarskim, 1820–1822.

23 Tai nuo 1739 m. leidžiamas škotų žurnalas (The Edinburgh Review) ir nuo 1800 m. ėjęs Ūkio žurnalas (The Farmer’s magazine), žr. Pamirštoji mecenatystė, p. 24.

24 Wyrażone tu pod numerami pisma periodyczne, krajowe i zagraniczne, ze dwu lat 1820 i 1821, do Biblioteki Uniwersyteckiej dnia 18 m[iesiąca] Lutego r. 1822 przyjąłem W. A. Bohatkiewicz pomocnik w Bibliotece, žr. PACEVIČIUS, Arvydas. Vilniaus imperatoriškasis universitetas..., p. 257.

25 1829 m. sausio 4 d. iš Osolinskių bibliotekos Lvove direktoriaus kun. Franciczeko Siarczyńskio įsigytas Viešosios Osolinskių bibliotekos mokslinis žurnalas (Czasopism Naukowy Księgozbioru Publicznego imienia Ossolińskich), žr. Dzieńnik rozmaitych Czynności BIBLIOTEKI Uniwersytetu Imperatorskiego Wileńskiego. Xięga 2ga. Od dnia 31. Marca 1823 roku. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA), f. 721, ap. 2, b. 74, lap. 39v.

26 Wiadomość do Raportu rocznego o tem co przybyło do Biblioteki Uniwersytetu i co ubyło z niey od 1 Listopada r. 1830 do 1 Pażdziernika r. 1831 [A. Jocherio ranka, be datos], VUB RS, F2-KC489, lap. 164r.

27 LELEWELIS, Joachimas. Dvejetas bibliografinių knygų. Iš lenkų kalbos vertė Aldona Baliulienė. T. 2. Vilnius: Versus Aureus, 2015, p. 406–407. Sprendžiant iš išvardytų leidinių Lelevelis terminu „žurnalistika“ (Journalistyka) įvardijo periodinę spaudą, priskirdamas jai humanitarinių mokslų leidinius, kuriai tiktų žurnalo, laikraščio, dienraščio, savaitraščio ir t. t. terminas; lenk. czasopismo – tęstinis leidinys, periodiškai leidžiamas nekeičiamais pavadinimais, nuolat numeruojamas ir turintis pastovų maketą.

28 Christoph August Heumann (1681–1764) – istorikas, Getingeno universiteto profesorius. VUB yra išlikusi jo knyga Conspectus reipublicae litterariae sive via ad historiam litteraria (Hanoveris, 1733), Bibliotheca Academiae Vilnensis, BAV 52.6.2.

29 „Nie bez słuszney przyczyny uważa Heumann pisma periodyczne za naylepszy środek do poznawania zalet xiąg i prac naukowych“, žr. BOHATKIEWICZIUS, Aleksandras Wiktoras. Veikalas apie visuotinę bibliografiją. Parengė Alma Braziūnienė, Aušra Navickienė, Sondra Rankelienė. Vilnius: VU leidykla, 2004, p. 124, 177.

30 Journal des Sçavans 1665 m. Prancūzijoje, Giornale de Leterati 1668 m. Italijoje, Acta Eruditorum 1682 m. Vokietijoje, Weekly Memorials for the Ingenious 1682 m. Anglijoje, Nouvelles de la République des lettres par Pierre Bayle 1684 m. Nyderlanduose, žr. BOHATKIEWICZIUS, Aleksandras Wiktoras. Veikalas, p. 124.

31 Pisma periodyczne, albo służą za pośrednictwo do wzajemnego między uczonymi udzielania nowych postrzeżeń, uwag i wynalazków, albo ogłaszają tylko zwyczajniejsze i powszechniej przyjęte wiadomości, albo naostatek lączą te obadwa zamiary...W wyborze materiji więcej stosować się będziemy do zamiaru drugiego, cit. iš Wstęp, Pamiętnik Farmaceutyczny Wileński, 1820, t. 1, nr. 1, p. 1.

32 PACEVIČIUS, Arvydas. Vilniaus imperatoriškasis universitetas…, p. 254–257.

33 Jenaische Allgemeine Literatur-Zeitung, 1804–1827. Laikraštis pradėtas leisti Goethe’ės iniciatyva, jį redagavo filologas Heinrichas Karlas Abrahamas Eichstädtas, ėjo 1804–1841 m. lygiagrečiai su Allgemeine Literatur-Zeitung (leistas Halėje), publikavo straipsnius iš medicinos, antropologijos ir gamtos mokslų sričių, o Hallesche Zeitung liko ištikimas Kanto filosofijai.

34 Pamiętnik Warszawski: czyli Dziennik Nauk i Umiejętności, 1815–1823 – mokslo ir literatūros mėnraštis, susijęs su Mokslo bičiulių draugija (Towarzystwo Przyjaciół Nauk), leistas Varšuvoje, redaguotas Felikso Bentkowskio ir kt. BAV KA, įrišimas marmurinis originalus. VUB BAV 58.8a.1.

35 Journal des Savans, leistas 1665–1933. Mokslininkų žurnalas (dar Journal des sçavans; Journal des savants) – vienas seniausių akademinių humanitarinės pakraipos žurnalų Europoje, įsteigtas Deniso de Sallo 1665 m. Pirmas 12 puslapių brošiūros pavidalo numeris išleistas keli mėnesiai prieš pasirodant 1665 m. kovo 6 d. Karališkosios draugijos filosofiniams svarstymams (Philosophical Transactions of the Royal Society). Žurnalas nebebuvo leidžiamas vykstant Prancūzijos revoliucijai, atnaujintas 1816 m. kaip Journal des savants.

36 PACEVIČIUS, Arvydas. Vilniaus imperatoriškasis universitetas…, p. 278–281.

37 Wiadomość do Raportu rocznego o tem co przybyło do Biblioteki Uniwersytetu i co ubyło z niey od 1 Listopada r. 1830 do 1 Pazdziernika r. 1831 [A. Jocherio ranka, be datos], VUB RS, F2-KC489, lap. 164r.

38 Wiadomość do Raportu rocznego 1831, VUB RS, F2-KC489, lap. 164r. Plg. PACEVIČIUS, Arvydas. Vilniaus imperatoriškasis universitetas…, p. 57, kur šie leidiniai buvo priskirti periodikai. Atlikus nuodugnesnę šaltinių analizę paaiškėjo, kad A. Jocheris pateikė ne periodikos, o visų 1831 m. gautų leidinių dalykinę klasifikaciją: 338 tomai priskirti matematikai, 279 – vaizduojamiesiems menams, 163 – istorijai, 158 – gamtos mokslams, 136 – įvairenybėms, daugiausia periodikai, 66 – gamtos istorijai, 58 – politikai, 54 – filosofijai, 45 – ekonomikai ir amatams, 37 – filologijai, 30 – antikinei literatūrai, 19 – teisei, 19 – mokslo ir meno istorijai, 10 – medicinai, 7 – teologijai, 7 – pedagogikai, paskutiniai 2 tomai – tai atlasai.

39 Vilniaus astronominėje observatorijoje prieš universiteto uždarymą buvo ne tik 60 tomų rankraštinių Astronominių stebėjimų Kaune ir Vilniuje užrašų knygelių (Cahiers des observations astronomigues, 1771–1824), bet ir Johanno Elerto Bode (1747–1826) Berlyne leisto Astronomijos metraščio (Astronomisches Jahrbuch, 1776–1827) 51 tomas, taip pat 88 tomai Connaissance de Tems (Paris, 1742–1826), 26 tomai The Nautical Almanac (London, leidimo metai nepažymėti), 42 tomai Ephemerides Astronomicae (Vindobonae, 1757–1806), 12 tomų Monatliche Correspondenz zur Beförderung der Erd-und Himmelskunde (Gotha, 1808–1813), Regestr Książek w Obserwatorium Cesarskiego Wileńskiego Uniwersytetu, apie 1828, VUB RS, F2-KC330, lap. 29r–31v. Dėkoju dr. Veronikai Girininkaitei už šią nuorodą.

40 Kurier Litewski, Gazeta Literacka Wileńska, Pamiętnik Warszawski, Pamirštoji mecenatystė, p. 193–194.

41 Dzieńnik rozmaitych czynności Biblioteki Uniwersytetu Imperatorskiego Wileńskiego. Xięga 2ga. Od dnia 31. Marca 1823 roku. LVIA, f. 721, ap. 2, b. 74, lap. 4.

42 PACEVIČIUS, Arvydas. Nusikaltimo anatomija: nebaigta XIX amžiaus byla apie knygų vagystę iš Vilniaus universiteto bibliotekos. Knygotyra, 2008, t. 51, p. 249.

43 Dzieńnik rozmaitych czynności Biblioteki, lap. 4v.

44 Pavyzdžiui, Annales des Arts et Manufactures. Mémoires Techologiques par J. N. Barbier-Vémars. 1815, t. 1, nr. 1–3, žr. Librorum Academiae Caesaream Vilnensis Indices, 1810, vol. 1, lap. 11, šifras Medici 64.3.4; Bibliotheque physico-économique instructive et amusante par Antoine Augustin Parmentier et Nicolas Deyeux, 1782-96, t. 1–24, ten pat, lap. 497, šifras Medici 64.8.7.

45 Akta akademickie i towarzystw uczonych które są w Bibliotece, prieš 1818 m. birželio 10 d., VUB RS, F2-KC 490, lap. 9–10. Pavyzdžiui, Nouveau Mémoires del’académie de Berlin, année 1770–86, 17 vol.; Mémoires del’Académie de Turin année 1784–89, voll. 4.

46 Annuaire de la librairie par Guillaume Fleischer. Paris, 1802.

47 Zacharyasz Niemczewski Dziekan do Rady Imperatorskiego Wileńskiego Uniwersytetu, 1818 Kwietnia 1 Dnia, VUB RS, F2-KC490, lap. 77–78.

48 Pisma naukowe, LVIA, f. 721, ap. 2, b. 72, lap. 152r-v.

49 BEAUVOIS, Daniel. Wilno-polska stolica kulturalna zaboru rosyjskiego 1803–1832. Wrocław: Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego, 2012, p. 227.

50 PACEVIČIUS, Arvydas. Vilniaus imperatoriškasis universitetas..., p. 48, 65; Pamirštoji mecenatystė, p. 96.

51 Dziennik Wileński, 1820, t. 1, nr. 4, p. 494–495.

52 Towarzystwo Naukowe Krakowskie, veikė 1815–1872 m. Draugija įkurta bibliotekininko, bibliografo, filologo Jurgio Bandtkės (Jerzy Samuel Bandtkie, 1768–1835), parėmus ir dalyvaujant tuometiniam Jogailaičių universiteto rektoriui teisininkui Valentinui Litvinskiui (Walenty Litwiński, 1778–1823).

53 Rocznik Towarzystwa Naukowego z Uniwersytetem Krakowskim połączonego, leistas Krokuvoje 1817–1872 m. VU gaudavo šį leidinį reguliariai iki 1829 m., žr. PACEVIČIUS, Arvydas. Vilniaus imperatoriškasis universitetas..., nr. 105, 140, 476, 563, 571, 737, 797. BAV KA, įrišas pilko popieriaus. BAV 56.6.7.

54 PACEVIČIUS, Arvydas. Vilniaus imperatoriškasis universitetas..., nr. 133, 140, 313, 314, 404, 183, 484, 695 ir kt.

55 Pamirštoji mecenatystė, p. 90–91 (Turino ir Berlyno mokslų akademijų, Paryžiaus politechnikos mokyklos 1 804 dovanos); p. 96 (Peterburgo mokslų akademijos ir Amerikos filosofų draugijos 1 807 dovanos) ir kt.

56 Alma Mater Vilnensis, 2012, p. 500.

57 Prenumeruojamų periodinių ir tęstinių leidinių sąrašai: 1809, 1816–1817, LVIA, f. 721, ap. 2, b. 69, lap. 9, 149, 212; 1818, VUB F2-KC490, lap. 1–313; 1819–1821, LVIA, f. 721, ap. 2, b. 70, lap. 1–43; 1822–1826, LVIA, f. 567, ap. 2, b. 72, lap. 95, 157, 175, 205, 222, 276, 406–413; 1825–1827, VUB F2-KC489, lap. 127, 128, 145; 1828–1829, LVIA, f. 567, ap. 2, b. 75, lap. 63, 138; 1822–1831, LVIA, f. 567, ap. 2, b. 73, lap. 1–4; 1830–1832 užsienio žurnalai (38 pavadinimai), 1832–1833 (37 pavadinimai), LVIA, f. 567, ap. 2, b. 3092, lap. 2–3, 31–32, 184; 1830–1832, LVIA, f. 567, ap. 2, b. 76, lap. 1–17.

58 Regestr gazet oddanych z kancellaryi Uniwersytetu, 1818. LVIA, f. 721, ap. 2, b. 69, lap. 212.

59 PACEVIČIUS, Arvydas. Vilniaus imperatoriškasis universitetas..., p. 278–281, nr. 323–340.

60 Bibliothèque Universelle – akademinis žurnalas, skirtas plačiai auditorijai prancūziškai kalbančiose Europos šalyse, kurį leido grupė Ženevos mokslininkų (Marcas-Augustas Pictetas, Augustas Arthuras de la Rive’as). Forma nusižiūrėta iš 1796 m. pradėtos leisti Britų bibliotekos, susiformavo trys serijos, skirtos Mokslui ir technikai, Literatūrai ir Žemės ūkiui.

61 Allgemeine Literatur-Zeitung (1785–1849) – Jėnoje ir Halėje leistas įtakingiausias vokiečių literatūros žurnalas, įsteigtas leidėjo Friedricho Justino Bertucho kartu su Jėnos literatūros profesoriumi Christianu Gottfriedu Schützu ir rašytoju iš Veimaro Christophu Martinu Wielandu. Bendradarbiavo Johannas Wolfgangas von Goethe, Friedrichas Schilleris, Immanuelis Kantas, Johannas Gottliebas Fichte, Alexanderis von Humboldtas.

62 Göttingische gelehrte anzeigen – 1739 m. įkurtas pirmasis vokiškuose kraštuose mokslinis žurnalas, leidžiamas iki šiol; puoselėtam gydytojo, botaniko ir poeto Albrechto von Halle­rio leidiniui duris į XIX amžių atvėrė filologas ir bibliotekininkas Christianas Gottlobas Heyne; orientuotas į humanitarinius mokslus, tačiau pagrindinė žurnalo perspektyva – tarp­disciplininė.

63 Heidelbergische Jahrbücher der Literatur – 1807 m. Heidelbergo universiteto profesūros įkurtas istorinis filologinis žurnalas; iki 1872 m. pasirodė 65 tomai, leidyba, nutraukta dėl pasaulinių karų, vėl atnaujinta 1950 m.

64 Lorenzo von Okeno redaguotas enciklopedinis gamtos mokslų, medicinos, ekonomikos bei meno ir istorijos periodinis leidinys (1817–1848).

65 Leipziger Literaturzeitung (1800–1834) – literatūrinis žurnalas, kurį inicijavo Leipcigo universiteto rektorius istorikas ir poetas Christianas Danielis Erhardas, redagavo filologas Johannas Georgas Christianas Höpfneris, bendradarbiavo Ernstas Friedrichas Karlas Rosenmülleris, Karlas Heinrichas Ludwigas Pölitzas, Wilhelmas Traugottas Krugas, Karlas Brandanas Mollweide, Johannas Christianas Augustas Heinrothas, Heinrichas Wilhelmas Brandesas. Nuo 1812 m. leido bendrovė Breitkopf & Härtel. Žurnalas atspindi intelektinį Vėlyvosios apšvietos Vokietijos gyvenimą, diskusijas apie nacionalizmą, istorinių sukakčių prasmę (pvz., Reformacijos 300 metinės 1817 m.), mokslo profesionalizacijos ir specializacijos istoriją, didėjančią disciplinų atskirtį. Leipziger Literaturzeitung ir Allgemeine Literaturzeitung formavo XIX a. pradžios mokslinės publicistikos etaloną.

66 Ergänzungsblätter zur Jenaischen allgemeinen Literatur-zeitung; Intelligenzblatt der Jenaischen allgemeinen literatur-zeitung; Новый магазин естественной истории, физики, химии и сведений экономических, издаваемый Иваном Двигубским; Исторический, статистический и географический журнал или Современная история света (mėnesinis žurnalas, leistas nuo 1780 m. Hamburge, o rusiškas vertimas – 1790–1830 m. Maskvoje).

67 Журнал Человeколюбиваго общества, Вeстник Европы, Московскиe вeдомости, Магазинъ Естественной истории, PACEVIČIUS, Arvydas. Vilniaus imperatoriškasis universitetas..., p. 279–280.

68 Dzieńnik rozmaitych Czynności, lap. 59v-r.

69 Ten pat, lap. 59r.

70 Knygos, tarpininkaujant Berlyno karališkajai bibliotekai, atrenkamos remiantis antikvaro Zomerbroto katalogu (greičiausiai, knygininkas ir leidėjas Johannas Friedrichas Sommerbrodtas) ir gabenamos per Jurbarko muitinę, žr. 1827 m. Dziennik rozmaitych Czynności Biblioteki, lap. 56v.

71 1830 m. rugpjūčio 15 d. pranešė apie pasirengimą pristatyti knygas iš įvairių šalių, prideda 1828 ir 1829 m. knygų anglų kalba katalogą ir smulkesnę reklamą, Dziennik rozmaitych Czynności Biblioteki Uniwersytetu Imperatorskiego (toliau – Bibliotekos dienynas, BD), lap. 32v.

72 IVU vadovybė 1824 m. balandžio 15 d. pranešė, kad iš knygininko Sicinskio Dorpate nupirko Dabelowo knygą Tituli ex corpore Ulpiani, BD, lap. 9v.

73 Bibliotekos dienynas, lap. 17r, 18v.

74 Bibliotekos dienynas, 1823–1830, lap. 55r. Šie Leicigo spaustuvininkai 1830 m. birželio 7 d. per Juzefą Zavadzkį pranešė apie grafo Jerzo von Buguoy iš Prahos dovaną – dvi matematikos srities knygas.

75 1829 m. gegužės 18 d. gautas Mėmelio knygininko Volfo laiškas, pranešantis apie Leipcigo knygininko Foso IVU atsiųstas gamtos mokslų knygas. Taip pat klausiama, kokiu keliu jas atgabenti į Vilnių. Knygos atgabentos per Jurbarko muitinę, žr. Bibliotekos dienynas, lap. 42v.

76 Ten pat, lap. 55r.

77 Dzieńnik rozmaitych Czynności, lap. 61v.

78 Heinrikas Eduardas Grėfė ir jo sūnus Heinrichas Vilhelmas Grėfė turėjo knygyną Karaliaučiuje ir filialus Tilžėje bei Olštyne (Alenšteine), žr. KAUNAS, Domas. Mažosios Lietuvos knygynai (iki 1940 metų). Vilnius: Lietuvos knygų rūmai, 1992, p. 49–50. Grėfė 1831 m. balandžio 8 d. laiške pasirašė kaip W. Gräff, žr. Dzieńnik rozmaitych Czynności, lap. 63r.

79 Bibliotekos dienynas, lap. 60r.

80 Ten pat, lap. 62r.

81 Lista Pism periodycznych Bornträgera, 1831, Bibliotekos dienynas, lap. 200r–201v; Tabella komparacyina, 1831, lap. 194r–195r.

82 Bibliotekos dienynas, lap. 21r. Panašų atsiliepimą apie Medicinisch Chirurgische Zeitung nr. 44–52 (greičiausiai 1826 metų) turinį Porcijanka teikė ir 1826 m. rugsėjo 2 d., Bibliotekos dienynas, lap. 21v.

83 Ten pat, lap. 23v.

84 Ten pat, lap. 21r, 22r.

85 Ten pat, lap. 23r.

86 Ten pat, lap. 21r.

87 Ten pat, lap. 22r.

88 Ten pat, lap. 21v.

89 Vilniaus policmeisterio Šlykovo (Szlykoff) 1820 m. sausio 3 d. raportas nr. 14, Protokuł Posiedzeń Rządu... za pierwszy tercyał 1820 roku, VUB F2-KC189, lap. 25–26. Pranešama, kad tarp VU atsiųstų leidinių yra draudžiamų veikalų: 1. Chroniks des 19ten Jahr hunderts; 2. Monthly Review nr. 89; 3. Isis 1819 n. 4; 4. Hermes n. 2 i 3; 5. Hasse gestaltung Europas; 6. Brodoeus Weltgeschichte; 7. Ein horus geschichte der 3 letzten Jahr Hunderten. Prašoma: „jakowe księgi iesli znayduią się u księgarzy wilenskich, aby ich kosztem byli odeslane za granicę“. Sprendimas: jau 1819 m. gruodžio 8 d. yra išsiųstas knygininkams raštas, bus informuotas ir Šlykovas.

90 Isis encyclopedic journal su leidėjo Okeno Naturphilosophie programa. Akcentuojamas mokslas ir atsiribojimas nuo politikos, nes netgi Veimare politinė spauda buvo akylai prižiūrima cenzūros. Nepaisant to, jau 1816 m. publikuojamas pirmas politinis straipsnis su Okeno gimtosios Saksonijos-Veimaro Didžiosios Kunigaikštystės kritika. 1817 m. konfiskuojamas numeris su str. apie studentų Vartburgo festivalį spalio mėn. (p. 499–500) (festivalio aprašymas paskelbtas Isis von Oken 1817, 1: cols. 1553–1559). Isis buvo uždraustas Austrijos imperijoje, KERTESZ, G. A. Notes on Isis von Oken, 1817-1848. Isis, 1986, vol. 77, No. 3 (Sep.), p. 497–503. Prieiga per internetą: <https://www.jstor.org/stable/23161>.

91 The Monthly review or Literary Journal, Enlarged, Vol. 89: From May to August, Inclusive, žr. Protokuł Posiedzeń Rządu... za pierwszy tercyał 1820 roku, VUB, F2 KC189, lap. 25–26.

92 Dziennik rozmaitych Czynności Biblioteki Uniwersytetu Imperatorskiego, lap. 10 v. VUB gavo: Isis oder encyclopädische Zeitung von Oken, Band 1–11. Jena, 1817–22; Denkmäler der Deutschen Baukunst dargestellt von Georg Moller, Heft 1–4. Darmstadt, 1815.

93 Pavyzdžiui, 1822 m. „iš pašto nebuvo gauti“ Journal des Debats 1821 m. kovo 7 d., birželio 9, 20, 26 d., liepos 25 d., lapkričio 10 d. numeriai; tais pačiais metais „pašte pražuvo“ Staats und gelehrte Zeitung des Hamburgischen umpartheischen Correspondenten 1821 m. nr. 5, 6, 103, 155, 156, žr. PACEVIČIUS, Arvydas. Vilniaus imperatoriškasis universitetas..., p. 254, nr. 196; p. 256, nr. 215. 1823 m. VUB nepasiekė 1822 metų Heidelberger Jahrbücher der Litteratur nr. 17, 26, 62; Göttingische gelehrte Anzeigen nr. 61, 62, 69; Journal des Debats sausio 23 d., balandžio 6 d., gegužės 28 d., birželio 21 ir 22 d., lapkričio 2, 3, 25, 29 d., gruodžio 9, 19, 22, 24, 29 d. numeriai; Staats-und Gelehrte Zeitung des Hamburgischen unpartheyischen Correspondenten nr. 7, 25, 55, 83, 84, 181, 182, 206; Inteligentzblatt der Jenaische Allgemeine Litteratur Zeitung nr. 3, 4, žr. PACEVIČIUS, Arvydas. Vilniaus imperatoriškasis universitetas..., p. 278–280. Neatmestina versija, kad kai kurie laikraščiai ir žurnalai buvo nudaigojami periodikos skaitykloje.