Literatūra ISSN 0258-0802 eISSN 1648-1143
Kronika / Chronicle
Katedros mokslininkai 2023 metais tęsė literatūros ir kultūros istorijos tyrimus, kuriems plėtoti svarbi doc. Dariaus Kuolio sudaryta sociologo ir civilizacijų istoriko Vytauto Kavolio knyga Laisvės kultūra (Odilė, 2023), palydėta įvadinio sudarytojo straipsnio „Persigrumti su Vytautu Kavoliu“. Knygoje sutelkti Kavolio straipsniai, skirti laisvės ir liberalizmo problemoms.
Tarptautinę mokslo rezultatų sklaidą liudija katedros mokslininkų straipsniai užsienio leidiniuose. Prof. Mindaugas Kvietkauskas publikavo straipsnį „Moshe Vorobeichic à Vilnius: contextes culturels et inspirations“ Prancūzijoje išleistoje kolektyvinėje monografijoje Moï Ver (Paris: Editions du Centre Pompidou, 2023). Prof. Brigita Speičytė straipsnį „Władysław Syrokomla i debiut Karoliny Proniewskiej: przykład autorstwa dialogowego“ rinkinyje Władysław Syrokomla: Szkice i studia (Białystok: Wydawnictwo Prymat, 2022), išleistame Lenkijoje. Doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė paskelbė du šiuolaikinės lietuvių literatūros tyrimams skirtus tekstus: „The Semantics of the Void in Two Novels: Gone with the Dreams by Jurga Ivanauskaitė and Buddha’s Little Finger (aka Chapaev and Void) by Victor Pelevin“ (Studia Rossica Posnaniensia, 48 (1), 2023) ir „Granica, wojna i miłość w prozie Birutė Jonuškaitė“ (Czytanie Literatury. Łódzkie Studia Literaturoznawcze, 12, 2023). Varšuvos universiteto leidinyje savo straipsnį „Laisvės sampratos antinomijos šiuolaikinėje lietuvių dramaturgijoje“ publikavo asist. Neringa Klišienė (Prace bałtystyczne. Język – Literatura – Kultura, t. 8, 2023).
Katedros mokslininkų straipsnių publikuota ir Lietuvos leidiniuose: šiųmetiniame žurnalo Literatūra numeryje 65(1) prof. M. Kvietkauskas publikavo tyrimą „Žemininkai Vilniuje: santykis su daugiataučio miesto erdve“, doc. Dalia Čiočytė – „Profesorė Vanda Zaborskaitė: kodėl klasika?“, o asist. Regimantas Tamošaitis paskelbė kolektyvinės monografijos Lietuvių literatūros kanono dirbtuvės (XIX a. pabaiga–XX a. pirma pusė) (sud. Viktorija Šeina, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022) recenziją „Lietuvių literatūros kanono horizontai ir peripetijos“.
Prof. M. Kvietkauskas sudarė (kartu su Alvydu Šlepiku) antologiją Mačiau Vilnių. Poezijos antologija pirmojo Vilniaus paminėjimo 700 metų sukakčiai (Vilnius UNESCO literatūros miestas, 2023), iš lenkų ir jidiš kalbų išvertė dalį knygoje paskelbtų eilėraščių, parašė įvadinį tekstą. Antologija pristatyta Vilniaus literatų namuose (2023 05 04) ir „Literatūros salose“ Trakų pilyje (2023 07 26), jos pagrindu surengti poezijos skaitymai Vilniaus knygų mugėje (2023 02 24), kuriuos moderavo M. Kvietkauskas, ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje (2023 05 17).
Doc. D. Kuolys parengė pomirtinę Liudviko Jakimavičiaus knygą Koheleto vėjas (Odilė, 2023).
Lietuvių literatūros katedros dėstytojai 2023 metais buvo aktyvūs tarptautinių ir nacionalinių konferencijų organizatoriai.
Prof. Dainora Pociūtė prisidėjo prie tarptautinės mini konferencijos „Crossroads of the Christian Spaces: Missions, Exile, and Peregrination in Early Modern Europe“, vykusios 2023 m. lapkričio 9 d. VU Filologijos fakultete (VU Filologijos fakulteto Intelektualinės minties istorijos tyrimų grupė, Turino universiteto Istorijos departamentas) organizavimo. Prof. M. Kvietkauskas buvo dviejų tarptautinių konferencijų organizacinio komiteto narys: 2023 m. gegužės mėn. 29–30 d. vykusios konferencijos „Miesto kultūros erdvė: baltiškieji naratyvai / The Urban Cultural Space: Baltic Narratives“ (Vilniaus universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) ir 2023 m. spalio mėn. 10–11 d. Vilniuje vykusios „The Intellectual Heritage of the Jews of Vilnius“ (Lietuvos mokslų akademija, Izraelio mokslų akademija). Doc. D. Kuolys buvo konferencijos „Senosios literatūros aprėptys: nuo Vilniaus iki Karaliaučiaus. XXIII Jurgio Lebedžio skaitymai“, kuri vyko 2023 m. lapkričio mėn. 23–24 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, organizacinio komiteto narys.
Katedros dėstytojai skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose: prof. D. Pociūtė – „‘The Raptor of Souls’: Schism and Heresy in the Production of Martyrology on Josaphat Kuncewicz (1580–1623)“ tarptautinėje konferencijoje „Politiniai ir religiniai kankinystės diskursai“, Turino universitete Italijoje (2023 11 23–24); doc. A. Peluritytė-Tikuišienė – „Vilniaus sapnas šiuolaikinėje lietuvių prozoje“ ir prof. M. Kvietkauskas – „Vilnius University in Multilingual Literature: Shared Images, Diverging Narratives“ tarptautinėje konferencijoje „Miesto kultūros erdvė: baltiškieji naratyvai / The Urban Cultural Space: Baltic Narratives“ (Vilniaus universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2023 05 29–30); prof. M. Kvietkauskas – „Hybrid Diaspora: Lithuanian, Polish and Eastern European Jewish Modernist and Avant-Garde Milieu in Paris in the Late 1920s“ tarptautinėje konferencijoje „Uses of Modernism“ (Gento universitetas, Belgija, 2023 09 21) ir „The Yiddish Avant-garde Group Yung Vilne and Vilnius University: Separate or Interconnected Worlds?“ tarptautinėje konferencijoje „The Intellectual Heritage of the Jews of Vilnius“ (Lietuvos mokslų akademija, Izraelio mokslų akademija, Vilnius, 2023 10 11).
Katedros dėstytojai viešėjo akademiniuose seminaruose: Intelektualinės minties istorijos seminare pranešimą „Jeruzalė ir Andriejaus Rimšos Chorographia (1595)“ skaitė asist. Eleonora Terleckienė (2023 02 13); „Santaros-Šviesos“ suvažiavime Alantoje pasisakė doc. D. Kuolys („Švelnių rankų politika“, 2023 06 23) ir prof. M. Kvietkauskas („Daugiakalbė Vilniaus poezija: miestai mieste“, 2023 06 24); „Baltų lankų“ akademinių studijų savaitėje Druskininkuose pranešimą skaitė prof. D. Pociūtė („Lietuvos karai su Maskva: heroizmo ir kankinystės diskursai konfesionalizacijos epochoje“, 2023 07 08); akademiniame vasaros seminare „Literatūros salos XVIII“ Trakų pilyje pranešimus skaitė prof. B. Speičytė („Nenaudėlių Vilnius“, 2023 07 26) ir doc. D. Kuolys „In civitate nostra Vilna: miestas, valstybė ir tautos Gedimino laiškuose“, 2023 07 26), o antologiją Mačiau Vilnių pristatė prof. M. Kvietkauskas.
Nacionalinėse ir regionų konferencijose pranešimus skaitė doc. D. Kuolys („Lietuvių kalba ir lietuviškos knygos Vilniuje LDK saulėlydžio metais“, konferencija „Senosios literatūros aprėptys: nuo Vilniaus iki Karaliaučiaus. XXIII Jurgio Lebedžio skaitymai“, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023 11 23; „Gedimino laiškų Lietuva“, konferencija „Miestas ir kalba“, Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, 2023 05 03; „Simono Daukanto pamokos“, Lenkijos lietuviškų mokyklų mokytojų konferencija, Seinai, 2023 11 18), prof. B. Speičytė („Liudvikas Adomas Jucevičius – Česlovo Milošo poemos Kur saulė teka ir kur leidžiasi veikėjas“, mokslinė konferencija „Liudvikas Adomas Jucevičius ir jo pėdsakai lietuvių kultūros kūrimo kelyje“, Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka, Pakėvio dvaras, 2023 09 29).
Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Lingvistikos ir literatūros doktorantūros mokykloje paskaitas skaitė prof. M. Kvietkauskas („Żydowski modernizm w wielokulturowej przestrzeni Litwy: Mosze Kulbak“, 2023 06 15) ir prof. B. Speičytė (Poezja litewska w XIX-wiecznej komunikacji literackiej: przykład Antanasa Baranauskasa“, 2023 06 14). Paskaitą „Lietuviškas Vilnius: ar tokio būta?“ Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje skaitė doc. D. Kuolys (2023 05 31). Latvijos universiteto baltistams nuotolinę paskaitą „Tarybinio žmogaus antropologija Eduardo Mieželaičio poemoje Žmogus“ skaitė asist. Jurgita Žana Raškevičiūtė (2023 12 14).
Kartu su VU Filologijos fakulteto lituanistais baigtas rengti vaizdo paskaitų ciklas (su subtitrais anglų kalba) „Baltistikos miniatiūros“, vykdant ESFA projektą ,,Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“. Katedros dėstytojai parengė Lietuvos ir lietuvių literatūrai skirtų paskaitų: prof. D. Pociūtė, „Abraomas Kulvietis ir lietuvių raštijos pradžia“ ir „Steponas Batoras ir literatūrinis Vilniaus Renesansas“; asist. E. Terleckienė, „Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir Baroko poezija“; doc. D. Kuolys, „Kristijono Donelaičio kodas“; prof. B. Speičytė, „Romantinis jaunimo sambūris: Antanas Baranauskas ir jo bičiuliai“; doc. D. Čiočytė, „Biblija ir literatūrinė tautos istorijos dramų interpretacija“; prof. M. Kvietkauskas, „Kazys Binkis ir lietuvių avangardizmas“ ir „Holokausto laikų jaunimo dienoraščiai: Ischokas Rudaševskis ir Matilda Olkinaitė“; doc. D. Kuolys, „Justino Marcinkevičiaus epas“; doc. A. Peluritytė-Tikuišienė, „Kodėl – novelė?“ (pokalbis su rašytoja Danute Kalinauskaite); asist. N. Klišienė, „Marius Ivaškevičius: trys požiūriai į teatrą“. Vaizdo paskaitas galima pasižiūrėti „Youtube“ platformoje adresu: <https://www.youtube.com/@baltistikosminiatiuros/videos>.
2023-iųjų balandžio mėn. asist. N. Klišienė, prof. M. Kvietkauskas, doc. D. Kuolys, asist. Saulė Matulevičienė, prof. D. Pociūtė, prof. B. Speičytė, asist. R. Tamošaitis vyko mokymosi vizito į Paryžių, kurio metu susitiko ir bendravo su Lietuvių bendruomenės Prancūzijoje nariais, susitiko su LR ambasadoriumi Paryžiuje Nerijumi Aleksiejūnu, ambasados darbuotojais ir aptarė rengiamo Lietuvos sezono Prancūzijoje (2024) klausimus, o vėliau kartu su Lietuvių bendruomene surengė diskusiją ambasadoje „Lietuvos literatūra: ar gali nustebinti Paryžių?“ (2023 04 13), kurią moderavo minėtos bendruomenės pirmininkė Emilija Pundziūtė-Gallois.
Prof. M. Kvietkauskas vyko į komandiruotę Tokijo užsienio studijų universitete ir LR ambasadoje Japonijoje, kur skaitė viešų paskaitų ciklą „Daugiakalbė Vilniaus literatūra: rekonstruojant miesto erdvės įvairovę“ (2023 11 26–12 02). Prof. D. Pociūtė vyko į komandiruotę Varšuvos Literatūros tyrimų institute Lenkijoje (pagal Lietuvos MA ir Lenkijos MA projektą „Culture Transfer in Modern Poland and Lithuania: Migration, Pilgrimage, and Missions (16th–19th centuries)“, 2023 10 21–2023 11 01). Asist. E. Terleckienė stažavosi Krokuvos Jogailaičių universitete, Senosios Lenkijos literatūros istorijos katedroje (Katedra Historii Literatury Staropolskiej), kur kolegoms ir studentams skaitė paskaitą „Radziwiłł’s Jerusalem: the Plan, the Liturgy and Translations“ (2023 05 6–13), taip pat drauge su VU kolegomis dalyvavo „Arqus“ aljanso partnerio Meinuto universiteto (Airija) organizuotuose intensyviuose mokymuose „Anglų kalba specialiesiems ir akademiniams tikslams“ („English for Specific and Academic Purposes“), kurių programą sudarė Meinuto universiteto Šiuolaikinių kalbų, literatūros ir kultūrų mokyklos (School of Modern Languages, Literatures & Cultures (SMLLC), Maynooth University) vadovė prof. Valerie Heffernan ir akademinės anglų kalbos kursų koordinatorius Markas Hennessy.
Asist. N. Klišienė tęsė darbus ES finansuojamame projekte „Womenʼs Legacy: Our Cultural Heritage for Equity Project“ (2022 09 05–2023 05 31).
Prof. B. Speičytė surengė prof. Radosławo Okulicz-Kozaryno (Poznanės Adomo Mickevičiaus vardo universitetas) Erasmus dėstymo vizitą, kurio metu buvo perskaitytos paskaitos: „The Role of the Poznan Cultural Centre in the Formation of Ideas About Lithuania in 1831–1883. A Reconnaissance“ (2023 05 17) ir „How the Vilnius Symbolist Poet Jerzy Jankowski Transformed Into Yeży Yankowski – Futurist?“ (2023 05 19). Taip pat B. Speičytė koordinavo dr. Tomaszo Jędrzejewskio (Varšuvos universitetas) vizitus: 2023 02 7–13 d. pagal Erasmus Staff Training programą T. Jędrzejewskis dalyvavo kursų „Lietuvių literatūra: romantizmas ir realizmas“, „Lietuvių literatūra: XX a. II p. modernizmas ir postmodernizmas“ seminaruose, o 2023 09 12–13 d. atvykęs su Erasmus dėstymo vizitu vedė du seminarus kursuose „Lietuvių literatūros autoriai: specialusis kursas (Maironis)“, „Literatūros kritika ir sklaida“.
Balandžio 28 d. Eleonora Terleckienė sėkmingai apgynė humanitarinių mokslų disertaciją tema „Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549–1616) kultūrinė aplinka ir katalikiškojo atsinaujinimo procesas LDK“ (mokslinė vadovė prof. D. Pociūtė). Doktorantūros studijas Lietuvių literatūros katedroje pradėjo Ieva Kristinaitytė, pasirinkusi temą „Pirmeivių literatūrinė kultūra XIX–XX a. sandūros Lietuvoje“ ir vadovaujama prof. Brigitos Speičytės.
Prof. M. Kvietkauskas vadovauja dr. Dalios Pauliukevičiūtės podoktorantūros stažuotei „Krizės manifestacijos: melodraminė kultūra Lietuvoje XX a. pradžioje“ (2022–2024, LMT). Prof. B. Speičytė vadovauja dr. Mildos Baltrimienės podoktorantūros stažuotei „Literatūros aktualumas žmogaus teisių sampratai“ (2022–2024, LMT).
Prof. M. Kvietkauskas apdovanotas Vilniaus miesto mero premija už kūrybą Vilniui ir apie Vilnių (Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“, 2023 05 25).
Akademinio vasaros seminaro „Literatūros salos“, kurį organizuoja VU Lietuvių literatūros katedra ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, rengėjų komandos inicijuotame konkurse „Metų straipsnis“ buvo apdovanota ilgametė Lietuvių literatūros katedros dėstytoja doc. Rita Tūtlytė: „Metų straipsnio“ konkurso nominacija už naują žvilgsnį į lietuvių literatūros istoriją (straipsnis „Žemininkų kartos rekonstrukcija: Benediktas Labėnas“, Colloquia, 49, 2022). Į komisijos atrinktų kokybiškiausių metų straipsnių trumpąjį sąrašą pateko prof. M. Kvietkausko straipsnis „Žemininkų kartos samprata ir savivoka“ (Literatūra, 64(1), 2022).
Katedros dėstytojai buvo aktyvūs kultūros lauko dalyviai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: paskelbė mokslo sklaidos publikacijų, dalyvavo radijo laidose, knygų pristatymuose, dalijo interviu, pasisakė aktualiais literatūros ir kultūros klausimais viešosiose diskusijose.
Prof. Viktorija Daujotytė išleido esė knygą Džiaugsmas dienų audime: Fragmentinė humanistika (Tyto alba, 2023), taip pat pasirodė antroji studijos, skirtos filosofui Arvydui Šliogeriui, laida (Arvydas Šliogeris: „Mano elementorius buvo Homeras“, Odilė).
Prof. M. Kvietkauskas paskelbė tekstus „Niewygodna dla pamięci historycznej nie tylko Polaków. Zapomniana powieść Miłosza “ (Gazeta Wyborcza, magazyn Wolna Sobota, 2023 06 06), „Żywe pokoje“ (tłum. D. Dziułka, Czas Literatury, Kraków, 3, 2023), „Atsiverti ir atsitiesti“ (Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023), „Nebūto pokalbio tąsa“ (Metai, 7, 2023). Prof. M. Kvietkauskas dalyvavo diskusijose: „Dedikacija Irenai Veisaitei“ („Santaros-Šviesos“ suvažiavimas, Alanta, 2023 06 24), „We Eastern Europeans – Betrayed or Betraying“ (Borderland Foundation / Fundacja Pogranicze, Krasnogruda, Lenkija, 2023 08 12), „Miłosz w obliczu jutra. Debata wokół książki „Czesław Miłosz i wiek XXI“ (Fundacja Pogranicze, Krasnogruda, Lenkija, 2023 08 14), „In search of Family Roots. Contemporary Jewish authors in Europe: Poland, Lithuania, Italy“ (tarptautinė Geteborgo knygų mugė, Švedija, 2023 09 30), „Vilnius, a Jewish city in translation: Mindaugas Kvietkauskas and Laimonas Briedis“ (EUNIC Café Europa, tarptautinė Geteborgo knygų mugė, Švedija, 2023 09 30), „Vilnius – en karta över universum“ (Den Judiska Scenen, tarptautinė Geteborgo knygų mugė, Švedija, 2023 09 30), „Tik tiesa yra įdomi. Józefo Mackiewicziaus minties aktualumas“ (Signatarų namai, Vilnius, 2023 10 11), „78 years later. Honoring, Learning and Seeking Justice“ (diskusija, skirta Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai, Izraelio ambasada LR, JAV ambasada LR, Vokietijos ambasada LR, Nacionalinė dailės galerija, 2023 01 27), moderavo diskusiją „The discussion between the Central and Eastern European authors“ (tarptautinis politikos forumas „Lublin Four: Networks, Opportunities, and Challenges“, Vilniaus rotušė, 2023 10 05). Prof. M. Kvietkauskas dalyvavo radijo laidose: „Kultūros savaitė“, pokalbis apie Ireną Veisaitę (LRT radijas, 2023 01 14), „Istorijos perimetrai. Matilda Olkinaitė. Holokausto atmintį atrakinantis dienoraštis“ (LRT radijas, 2023 01 31), „Homo cultus. Istoriko teritorija. Vilniaus poetinė optika“ (LRT radijas, 2023 05 16), „Zapiski ze współczesności“ apie Vilniaus 700 m. jubiliejų (Polskie Radio 2, 2023 02 03). Publikuoti šie interviu: interviu žurnalisto M. Kluso straipsniui apie litvakų rašytoją Chaimą Gradę, www.lrt.lt, 2023 03 12; interviu žurnalisto G. Kajėno publikacijai „Vilniaus poezijos antologijos sudarytojas M. Kvietkauskas: „Vilnius – tai tekstas, teberašomas ir šiandien“, www.15min.lt, 2023 05 12; interviu Lenkijos televizijos programai TVP Wilno, 2023 08 10. Prof. M. Kvietkauskas moderavo renginius, dalyvavo knygų pristatymuose.
Prof. B. Speičytė vedė nuotolinę pamoką „Sąmojingų žmonių miestas: Vilnius Nenaudėlių satyrose“ (VU FLF nuotolinių pamokų ciklas „Lituanistikos atradimai“, 2023 12 20), teikė komentarus lenkų režisieriaus Cypriano Demeniuko ir scenarijaus autoriaus Piotro Kornobio dokumentiniam filmui „Stichija“ (premjera Lietuvoje 2023 03 17), LRT projektui „Gražiausios poetų dainos“ (2023 08 28) ir internetinei žiniasklaidai apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą ir atminimo įamžinimą (Roberta Salynė, Monika Bertašiūtė-Čiužienė, „Paminklas J. Marcinkevičiui įskėlė aštrias diskusijas ir apie jo kūrybos ʻtarybiškumąʼ: ar vertas poetas įamžinimo“, www.15min.lt, 2023 07 24). Dalyvavo Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Polonistikos ir klasikinių studijų fakulteto diskusijoje apie daugiakalbės Lietuvos ir Lenkijos literatūros tyrimus (kartu su prof. M. Kvietkausku, 2023 06 15).
Doc. A. Peluritytė-Tikuišienė publikavo esė „Pasineklausinėjimai su Donaldu Kajoku“ (Nemunas, 10, 2023) ir „Poezijos matavimo vienetai“ (Nemunas, 11, 2023), paskelbė tekstą „Šiuolaikinė lietuvių literatūra: svarbiausi etapai, autoriai, problemos“ (VU mokslo populiarinimo žurnalas SPECTRUM, 2(38), 2023). Dalyvavo LRT projekto „Gražiausios poetų dainos“ laidoje (2023 09 30) ir LRT radijo laidoje Pirmas sakinys, skirtoje Jurgio Kunčino kūrybai („Tūlai – 30“, 2023 05 18), taip pat tarptautinėje poezijos pavasario konferencijoje „Poezijos galia ir begalybė“ (pranešimas „Poezijos matavimo vienetai“, Lietuvos rašytojų sąjunga, 2023 05 25). Doc. A. Peluritytė-Tikuišienė surengė du susitikimus su rašytojais VU FLF studentams: pokalbis su poetu ir vertėju Mariumi Buroku („Švarus buvimas karo akivaizdoje“, 2023 05 22) bei pokalbis su poetu ir vertėju Antanu A. Jonynu („Kalba, muzika ir poezijos žaidimai“, 2023 12 12).
Prof. D. Pociūtė skaitė pranešimus apie Reformaciją ir lietuvių raštijos pradininkus Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos labdaros renginiuose „Reveransas Lietuvos Renesansui“, skirtuose paminklo Reformacijai ir lietuvių raštijos pradininkams statybai (Vilniaus Rotušė, 2023 02 06; Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda, 2023 05 03), dalyvavo kultūros vakare, skirtame Renesanso epochai, „Medicina ir alchemija valdovo dvare“, kur įvyko Dainoros Pociūtės knygos Niccolò Buccella: inkvizicijos kalinys, karaliaus medikas. Heterodoksija, medicina ir italų egzilis XVI a. antrojoje pusėje pristatymas (Vilniaus valdovų rūmų muziejus, 2023 05 09). Dalyvavo Italijos Respublikos ambasados organizuotoje diskusijoje „Lietuvos-Italijos ryšiai“, skirtoje Italijos Respublikos dienos progai (Vilniaus Rotušė, 2023 06 03). Buvo Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams vertinimo komisijos pirmininkė (Druskininkų „Ryto“ gimnazija, 2023 03 16–17), vertinimo komisijos nariai: N. Klišienė, R. Tamošaitis, stud. Viltė Stukaitė, stud. Gaja Klišytė.
Doc. Dalia Čiočytė paskelbė straipsnį „Metafizinis klausimas apie politinę Lietuvos pavergtį Antano Baranausko ir Antano Vienažindžio poezijoje“ (Varpai, 47, 2023).
Doc. Rimantas Kmita vedė nuotolinę pamoką „Kas yra popromanas?“ (VU FLF nuotolinių pamokų ciklas „Lituanistikos atradimai“, 2023 03 28); skaitė paskaitą Marijampolės Sūduvos gimnazijoje „Žodžio galia ir magija“ (2023 12 06); surengė susitikimų su rašytojais VU FLF studentams: su rašytoju Vidu Morkūnu (2023 11 07), rašytoja Kotryna Zyle (2023 11 09) ir latvių vaikų rašytoja Luize Pastore (2023 11 15).
Asist. Eleonora Terleckienė skaitė pranešimą „Ir dėstytojui, ir studentui: iššūkiai auditorijoje“ VU LKVT instituto organizuojamame seminare apie literatūrą ir jos dėstymą (2023 09 25) bei skaitė pranešimą „Būt rimtam neapsimoka, arba apie juoką XVI a. literatūroje“ „Lituanistikos akademijoje“ (2023 10 28).
Asist. Jurgita Žana Raškevičiūtė vedė nuotolinę pamoką „Keletas raktažodžių Janinos Degutytės kūrybai rakinti“ (VU FLF nuotolinių pamokų ciklas „Lituanistikos atradimai“, 2023 06 21), bendrauniversitetinių studijų studentams surengė susitikimą su rašytoja Kotryna Zyle (2023 04 28), veda Vaikų literatūros skaitytojų klubą įvairių fakultetų studentams.
Sofijos Čiurlionienės vardinė stipendija skirta Dovilei Gervytei, magistrantūros Intermedialiųjų literatūros studijų programos studentei už akademinius pasiekimus ir magistro darbą „Literatūrinio teksto genezė: procesualumo konceptualizavimas“ (vad. prof. Paulius V. Subačius).
Prof. Vandos Zaborskaitės vardinėmis stipendijomis buvo įvertinti geriausi lietuvių literatūrai skirti magistro darbai: Ievos Kristinaitytės darbas „Aušrininko Andriaus Vištelio lietuvių kultūros projektas“ (studijų programa „Literatūros antropologija ir kultūra“, vad. prof. Brigita Speičytė) ir Akvilės Kavaliauskaitės darbas „Erdvės ir personažo santykis Valdo Papievio Paryžiaus romanuose“ (studijų programa „Intermedialios literatūros studijos“, vad. doc. Inga Vidugirytė-Pakerienė).
Vardinės Bernardo Brazdžionio stipendijos (mecenuojamos Lietuvių fondo JAV) už akademinius pasiekimus lietuvių literatūros studijų srityje, lietuvių literatūros sklaidą ir kūrybą skirtos lituanistams bakalaurantams Linui Daugėlai, Ivetai Ivanauskaitei, Gabijai Kišonaitei.
Parengė Jurgita Žana Raškevičiūtė