Randolpho Rubenso Goldmano pateikta kritika Kurto Gödelio ontologiniam įrodymui pabrėžė ligi tol praktiškai nepastebėtą šio įrodymo silpnybę. Anot Goldmano, tam, kad samprotavimas būtų iš tiesų sėkmingas, reikalinga sukurti jam taikomąją semantiką. Kadangi Dievą suprantame priskirdami jam konkrečias savybes, viena iš taikomosios semantikos užduočių kaip tik ir yra formalios įrodymo pateikties susiejimas su šiais teologiškai reikšmingais turiniais. Vis dėlto, Goldmano teigimu, mėginimai tai padaryti kelia rimtų iššūkių: bandant išreikšti įrodymą natūralia bei teologiškai tinkama kalba daugybė sakinių joje tampa beprasmiai, todėl pažeidžiamas dvireikšmiškumo principas. Šiame straipsnyje analizuojami skirtingi būdai spręsti šį sunkumą, kaip galutinį siūlymą pateikiant sprendimą, kurio orientyras yra Bertrand’o Russello apibrėžiamųjų deskripcijų teorija: sakinius, figūruojančius šioje natūralios kalbos interpretacijoje, siūloma traktuoti kaip konjunkcijas – tai leidžia atsikratyti beprasmių sakinių bei išsaugoti dvireikšmiškumo principą.
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.