Straipsnyje apmąstomas globalizacijos, intelektualumo ir atsakomybės santykis. Autorius pasirenka itin aktualų minėtos problemos sprendimo atspirties tašką – šiuolaikinį filosofinį diskursą. Intelektinės atsakomybės ir globalizacijos fenomeno santykis postmodernybės sąlygomis reikalauja aptarimo atsigręžiant į geografines filosofijos ištakas – Senovės Graikiją. Intelektinės atsakomybės klausimas glūdi dar Sokrato keltame filosofijai uždavinyje. Globalizacijos kontekste pati intelektinė atsakomybė tampa problemiška, nes šios problemos sprendimas išskiriant vien postmoderniosios situacijos pagrindinius aspektus yra nepakankamas. Globalizacijos fenomeną svarbu apmąstyti bandant įžvelgti jo ontologinį, metafizinį, teologinį, psichologinį pamatus. Diagnozuoti pasaulio homogenizaciją nesigilinant į atskirų tautų ir kultūrų tapatybių raidos tendencijas ir nusistovėjusias tradicijas pernelyg neatsakinga. Todėl būtina prisiminti Sokrato intelektinio kuklumo bei saiko pavyzdį ir nuolat juo remtis apmąstant globalizacijos reiškinį, taip pat nepamiršti Aristotelio akto ir potencijos, Descartes’o sąmonės ir kūno dualizmo, Kanto daikto savaime ir radikaliojo Hegelio principo (esą tapatu yra nebe mintis ir būtis, bet minties ir būties refleksija), marksizmo ir kapitalizmo utopijų. Straipsnyje kvestionuojama homogenizuojanti globalizacijos įtaka, iškeliant skirtingų kultūrinių tapatybių būtinybę. Klausiama, ar globalizacijos logika turi tvirtą metafizinį pagrindą, ar yra tik nepagrįsta pretenzija redukuoti visas kultūras į vieną pasaulinę kultūrą, taip atmetant bet kokią intelektinės atsakomybės galimybę.
Reikšminiai žodžiai: homogenizacija, metafizinis globalizacijos pagrindas, ontologinis svarstymas, tapatybė, universalumas.
GLOBALIZATION AND THE RESPONSIBILITYOF THE INTELLECTUAL
Algis Mickunas
Summary
The article analyses the relation between globalization and the responsibility of the intellectual. In the context of globalization the question of the responsibility of the intellectual is problematic. That is why we have to ponder on intellectual modesty and human measure of Socrates trying to analyse the phenomenon of globalization. The author discusses the dualism of the act and potency by Aristotle, that of mind and body by Descartes, the concept of the thing-in-itself by Kant and the radical principle by Hegel, and the utopias of Marxism and Capitalism at the end. The discussion is focused on the following question: does the logic of globalization has metaphysical roots, or it is just untenable claim to reduce all the cultures to the worldwide one without the possibility of the responsibility of the intellectual?
Key words: homogeneity, metaphysical foundations of globalization, ontological debate, reflection, identity, universality.