Straipsnyje nagrinėjamos šiuolaikinio kasdienio cinizmo struktūros. Svarstomi prieigų prie cinizmo tyrimų klausimai. Cinizmui analizuoti pasitelkiami istoriniai ir struktūriniai aspektai. Iš antikinio kinizmo yra kildinama ciniška kultūros redukcija į prigimtį ir demaskavimo procedūra sąmojo forma. Struktūriniu aspektu dėmesys sutelkiamas į ciniškojo realizmo konstituciją. Teigiama, kad ciniškasis realizmas steigiasi dviejų tiesų perspektyvoje, kurių pirmoji yra nerealistinė nomos, idealų, siekiamybių sfera, antroji yra grynas realizmas – physis ar tikrovė, kuri konstituojasi redukcijos ir demaskavimo būdu. Nagrinėjant šiuolaikinį cinizmą parodoma, kad jame atgimsta cinizmo priešybė – naivumas, nes šiuolaikinis cinikas dažnai naiviai tiki ne idealais, vertybėmis ar kt., bet pačia demaskavimo procedūra. Galiausiai parodoma, kaip pašaipusis cinizmas virsta nelaiminga sąmone.