Skrandžio vėžys pasižymi kaip greitai progresuojanti liga. Nors kovai su šiuo naviku yra dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, išgyvenamumas Europos šalyse gana nedidelis. Siekiant pagerinti paciento išgyvenimo galimybes ir išvengti didesnių komplikacijų po operacijos, slaugytojas atlieka pagrindinį vaidmenį slaugos organizavimo metu. Šiame darbe analizuojamos paciento fizinės, psichologinės ir socialinės sveikatos problemos bei paciento slauga po operacijos.
Atliktas kokybinis tyrimas, taikant pusiau struktūrizuotą interviu. Apklausti VšĮ Vilniaus miesto X ligoninės Chirurgijos skyriuje dirbantys slaugytojai. Tyrimo laikas – nuo 2016 m. spalio iki 2016 m. gruodžio. Rezultatai parodė, kad pacientams po skrandžio vėžio operacijos pasireiškia šios pagrindinės fiziologinės problemos: pooperacinis skausmas, pykinimas, vėmimas, svorio kritimas, fizinis silpnumas, apetito stoka, pilnumo jausmas, karščiavimas. Pagrindinė fiziologinė problema yra skausmas, kuris po operacijos siekia nuo 6 iki 8 balų stiprumo. Diagnozavus skrandžio vėžį, pacientas susiduria su stresu, baime, asociacija su mirtimi. Po operacijos patiria nerimą, depresiją, stresą, baimę, nežinomybę. Pacientas nenoriai bendrauja, tampa sutrikęs, susirūpinęs ir nervingas. Respondentai išskyrė šias pagrindines socialines problemas: darbo netekimas ir finansinės problemos. Pacientas pats renkasi, ar nori būti izoliuotas nuo draugų ir giminaičių, bet artimųjų dėmesys, palaikymas ir buvimas šalia padeda greičiau pasveikti.