Išvertus iš graikų kalbos stoma reiškia burną, angą. Stoma – tai chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė (1 pav.). Stomos formuojamos jau daugiau kaip 200 metų. Pirmoji sėkminga stomos suformavimo operacija atlikta prancūzo gydytojo Pillore 1776 metais. Pacientų, turinčių stomą, slauga po operacijos susidomėta daug vėliau. Norman Gill iš Klivlendo ligoninės buvo pirmoji slaugytoja, kuri susidomėjo pacientų, turinčių stomą, slauga ir siekė tobulinti pacientų, turinčių nuolatinę ileostomą ir (arba) kolostomą, priežiūrą, sudarė mokymo programą ir taip pagerino pacientų gyvenimo kokybę. Taigi nuo 1958 m. Vakarų šalyse pacientus prieš operaciją ir po jos stomos priežiūros pagrindų moko stomaterapeutai. Nacionaliniame vėžio institute, Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjo Eugenijaus Stratilatovo iniciatyva toks specialistas dirba nuo 2006 m. spalio 0,5 etato krūviu. Per metus čia suformuojama apie 200 stomų (ileostomos, kolostomos, urostomos). Žmogus, sužinojęs, kad jam bus suformuota stoma ir jis turės rūpintis išeinamąja anga pro pilvo sieną, patiria stresą. Tiek prieš operaciją, tiek po jos asmuo, turintis stomą, patiria daug emocijų: baimę, vienišumą ir bejėgiškumo jausmą. Šių emocijų priežastis yra žinių stoka, fizinė ir emocinė izoliacija, baimė, kad negalės grįžti į darbą, į visuomenės gyvenimą, artimų žmonių supratimo trūkumas. Prieš operaciją paciento galvoje sukasi daugybė klausimų: ar stoma bus matoma? ar ji turės kvapą? ką apie tai galvos draugai ir artimieji? ar bus galima maudytis? kaip bus su seksualiniu gyvenimu? ar galėsiu sugrįžti į darbą? Kartais netgi bijo išgirsti atsakymus į šiuos klausimus. Tiek slaugytojas, tiek gydytojas pokalbio su pacientu metu turi padėti atsakyti į jam rūpimus klausimus. Paciento ir jo artimųjų mokymui turi vadovauti slaugytojas. Labai svarbu, kad vienas asmuo būtų atsakingas už mokymą iki galo.