Slaugytojo profesija yra sudėtinga tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Tai siejama su atsiradusiomis įvairio-mis profesinės etikos reikalaujančiomis gyvenimiškomis situacijomis. Todėl, siekiant užtikrinti kokybišką slaugą, ji negali būti suvokiama tik kaip asmens sveikatos priežiūra ir palankių darbo sąlygų užtikrinimas. Slauga turi būti suvokiama kaip visuma, kuri apima ne tik slaugos gavėjus, t. y. pacientus, bet ir jos teikėjus – slaugytojus ir jų vertybes. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, slaugytojai yra tie, kurie turi didelį potencialą užtikrinti ir pa-laikyti gyventojų sveikatą1. Tačiau kad šis potencialas būtų kokybiškai ir veiksmingai panaudotas, būtina pažinti, kurti ir puoselėti slaugytojų profesines vertybes. Būtent jos daro tiesioginę įtaką profesiniams sprendimams, veiks-mams, specialistų elgesiui ir sudaro kokybiškos bei etiškos slaugos pagrindą. Šiandien būti slaugytoju reiškia ne tik įgyti reikiamą kvalifikaciją. Dėl globalizacijos, politinės, ekonominės, epidemiologinės situacijos, migracijos ir kitų veiksnių keičiasi ir slaugos teikėjų, ir jų gavėjų pasaulėžiūrinė orientacija. Žinoma, kompetencija (įskaitant išsilavinimą, teorinius ir praktinius įgūdžius) yra svarbi slaugytojo profesijai atlikti, tačiau ne mažiau svarbios yra ir slaugytojo vertybės bei nuostatos. Profesinės etikos kodeksas veikia kaip vadovas sprendžiant situacijas, kuriose reikia jautraus etinio požiūrio. Todėl tampa itin svarbu, kad profesinės etikos kodeksas atitiktų nūdienos poreikius.