SLL58_Kvantas

Copyright © 2024 Liucija Citavičiūtė, Mindaugas Strockis. Published by the Institute of Lithuanian Literature and Folklore Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

Apie šaltinio publikaciją

Prūsijos lietuvių raštijos globėjo, Prūsijos aukščiausio Bažnyčios hierarcho Jono Jokūbo Kvanto giminės genealogija pirmą kartą iš rankraščio publikuota Jono Jokūbo Kvanto nekrologe 1772 m. Ji vėliau nebuvo perspausdinta, išliko tik tas vienas spausdintas egzempliorius, Kvanto rankraštis laikomas dingusiu. Šį kartą pateikiame tik dalį Jonui Jokūbui Kvantui skirto nekrologo teksto, vieną iš jo priedų – paties Kvanto sukauptas žinias apie savo giminę, o publikaciją pradedame nuo viso nekrologo pavadinimo, kuris prasideda taip: „Vyrui, kol gyveno, kilniam [...] Jonui Jokūbui Kvantui [...]“. Pradžioje yra trumpas nekrologo autoriaus, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Jacobo Friedricho Wernerio, lotyniškas įvadas, paaiškinantis, kodėl spaudinys pradedamas nuo Kvantų giminės genealogijos. Tada pateikiamas pažodinis, kaip teigia nekrologo autorius, Jono Jokūbo Kvanto tekstas, kuris ir yra šios publikacijos tikslas. Jis prasideda antraštine eilute: Familiae Quandtianae et posteritati s[cripsi] MDCCLVI.

Kvantų genealogiją iš lotynų kalbos išvertė Mindaugas Strockis. Kvanto cituojamus dokumentus iš Karaliaučiaus archyvo, bažnytinių knygų, spausdintų laidotuvių kalbų ir kt., parašytus vokiečių kalba, išvertė parengėja Liucija Citavičiūtė. Ji parengė ir teksto komentarus, pateikiamus išnašose puslapio apačioje ir žymimus eilės numeriu. Genealogijos išnašose Kvantas buvo pridėjęs aštuonias plačias pastabas, pildomas vietas tekste pažymėjęs žvaigždutėmis skliaustuose (*). Kad autoriaus pastabos vertime vizualiai atsiskirtų nuo parengėjos komentarų, prie kiekvienos autoriaus pastabos išnašoje dabar pridėtas paaiškinimas pajuodintu šriftu – Kvanto išnaša; numeruojama pagal bendrą išnašų numeraciją.

Originalo tekstas neturi paginacijos, todėl publikuojant įstrižiniuose skliaustuose pažymėti puslapių numeriai. Laužtiniuose skliaustuose rekonstruojamos tekste sutrumpintos žodžių formos.

Asmenvardžiai ir vietovardžiai pateikiami pagal parengėjos Liucijos Citavičiūtės pasirinktą sistemą. Svetimi asmenvardžiai rašomi originalo forma su kaitomomis lietuviškomis galūnėmis po apostrofo. Laikantis požiūrio, kad Jonas Jokūbas Kvantas yra lietuvių raštijai nusipelnęs asmuo ir lietuviška asmenvardžio forma įprasta vartosenoje, jo paties pavardė ir šeimos narių (tiesioginės linijos senolių, tėvų ir seserų) asmenvardžiai yra lietuvinami, o kad tos pačios šakos giminių pavardės formos nesiskirtų, laužtiniuose skliaustuose pridedamas asmenvardis originalo forma – pavyzdžiui, Jono Jokūbo Kvanto senelis buvo Kristupas Kvantas [Christophorus Quandt], sesuo buvo Sofija Dorotėja Kvant [Sophia Dorothea Quandt].

Įprasti vietovardžiai rašomi lietuviškai, pavyzdžiui, Leipcigas, Strasbūras, mažiau įprasti, Waizenkirchenas, Goerkenas ir kt. – originalo forma su atitinkamomis lietuviškomis linksnių galūnėmis.

Vertime stilistiniais sumetimais miesto savivaldos pareigybės, Kvanto lotyniškai vadinamos senator, consul, verčiamos senatorius, konsulas. Senatorius šiuo atveju yra miesto tarybos narys (Stadtrat), o konsulas suprastinas kaip burmistras (Bürgermeister).

VYRUI,
KOL GYVENO,
KILNIAM IR VERTAM DIDŽIAUSIOS PAGARBOS,
JONUI JOKŪBUI
KVANTUI,
ŠV. TEOLOGIJOS DAKTARUI IR PIRMAJAM PROFESORIUI,
ŠVENTOJO PRŪSIJOS VALDOVO¹
VYRIAUSIAJAM RŪMŲ PAMOKSLININKUI, BAŽNYČIOS KOLEGIJOS IR
KONSISTORIJOS TARĖJUI, PRŪSIJOS GENERALINIAM SUPERINTENDENTUI,
KARALIŠKOSIOS VOKIEČIŲ DRAUGIJOS,
KURI MŪSIŠKĖJE MŪZŲ ŠVENTOVĖJE KLESTI,
PIRMININKUI IR TŲ, KURIOS YRA GREIFSVALDE IR HELMŠTATE², NARIUI,
ŠĮ GARBĖS PAMINKLĄ
TOKIO DIDŽIO VYRO
GAUSIAUSIUS NUOPELNUS
ŠVENTIESIEMS DALYKAMS IR RAŠTIJAI
ATMINDAMI
AUKOJA
KARALIŠKOSIOS KARALIAUČIAUS AKADEMIJOS
PROREKTORIUS, KANCLERIS,
DIREKTORIUS IR SENATAS.
KARALIAUČIUJE,
ŠVENTOSIOS KARALIŠKOS DIDENYBĖS IR UNIVERSITETO SPAUSTUVININKO
G. L. HARTUNGO
SPAUSTUVĖJE [1772].

/3/ Jei kas kada nors savo erudicijos ir nemirtingų nuopelnų šventiesiems dalykams ir raštijai šlove apšvietė Prūsiją, tai ši pagyrimų rūšis priklauso kilniajam ir didžiausios pagarbos vertam p. JONUI JOKŪBUI KVANTUI. Šis Vyras, vertas tolimų palikuonių atminties pelnyto pagyrimo, išsiskyrė tokiu uolumu ugdydamas ir puoselėdamas nuostabias iš Dievo gautas sielos ir kūno dovanas, kad juo apimtas pagarbos žavisi mūsų amžius, o būsimieji laikai šlovins jį pelnytai garsindami. Apdovanotas viskuo, kas labiausiai puošia Dieviškųjų knygų vertėją, šventąjį Oratorių, Akademijos Daktarą ir Pirmąjį Kunigą, jam patikėtas sunkiausias pareigas vykdė su tokiu uolumu, ištikimybe ir sumanumu, kad pelnė labiausiai erudicija papuoštų Vyrų ir aukščiausių pasaulio Kunigaikščių susižavėjimą. Nors Kilniausiųjų Vyrų BRUCKERIO³, GÖTTENO⁴ ir MOSERIO⁵ aprašymai dar prieš daugelį metų atskleidė šio Vyro, svečiose šalyse ne mažiau

/4/ nei Tėvynėje pagarsėjusio, gyvenimo aplinkybes, vis dėlto mums priklauso Jo tauriam atminimui atlikti tai, kas dera, nes mes galime teisėtai džiaugtis ir tikrai didžiuotis Jo proto nepaprastomis pastangomis buvus padidintą Karaliaučiaus Akademijos šlovę.

Prieš atlikdami paskutinę pareigą, kurią esame skolingi šiam Vyrui, garsiam įžymiais nuopelnais ir dorybėmis, tikriausiai nepasielgsime neteisingai viešai paskelbdami raštą, kurį Jis pats, paskutinis iš savo giminės, paliko amžinam KVANTŲ vardo atminimui ir kartu su atminimo moneta (*)⁶, saugančia JOKŪBO KVANTO, XVI amžiuje garsaus, Vardą, patikėjo Savo palikuonių Vyriausiajam, Sesers sūnui, Garsiajam ir Žymiajam Pirmajam Medicinos Profesoriui, Karališkajam Vyriausiajam Gydytojui p. JOHANNUI CHRISTOPHORUS’UI BOHLIUS’UI⁷. Šį KVANTŲ giminės, mūsų Tėvynei didžiai nusipelniusios, aprašymą, kadangi jį ir Tėvynės istorijos Mylėtojams manome nebūsiant bevertį ir kadangi šis monumentas, kurį Žymusis Vyras pats savo garbingiems Protėviams paruošė, yra neabejotinas Jo pagarbos protėviams įrodymas, manome esant pažodžiui paskelbtiną P[alankiajam] S[kaitytojui].

Gimęs.... Suolininkas 1550 m., Knypavos senatorius[,] 1552 m. bebaimis grynesnio mokymo teigėjas, Osianderio⁸ sukurstytame sąmyšyje, ištikimas B.⁹ Joach. Mörlino¹⁰ iš Sembos bendražygis, miręs 1567 m. Vedęs buvo KLARĄ, Johannes’o Perneckerio, Knypavos senatoriaus (*)¹¹ dukterį, su kuria turėjo dukterį ANNA’Ą (**)¹², gimusią 1562 m., ištekėjusią 1580 m. už Petrus’o Schmitnerio, Andreas’o Schmittnerio, Knypavos konsulo, brolio. Mirė 1596 m. liepos 2 d., būdama 34 metų amžiaus septynių vaikų motina, iš kurių Knypavos sąrašuose išlikę šie vardai:

Andreas’as jaunesnysis, gimęs 1583 m., pakrikštytas lapkričio 22 d., Šviesiausiojo Brandenburgo elektoriaus¹³ miško prekybos administratorius; vedė 1625 m. lapkričio 22 d. Barbara’ą Hillbrandt, David’o Schmito, Šviesiausiojo elektoriaus Prūsijoje¹⁴ vyriausiojo virėjo (liaudies kalba Oberküchenmeister) našlę; mirė bevaikis 1646 m. kovo 3 d., būdamas 53 metų, palaidotas kovo 8 d. (iš seno autentiško rankraščio).

/6/ Andreas’as Schmittneris vyresnysis¹⁵, gimęs Niurnberge 1494 m., iš garsios Schmittnerių giminės, kuri daugiau kaip šimtmetį buvo pagarsėjusi Niurnberge. Jis su broliais Johannu ir Petrus’u stojo į kariuomenę, o kai imperatoriškojoje kariuomenėje parodė liūto vertõs karinės narsos pavyzdžius, ypač garsiajame mūšyje prie Pavijos¹⁶, romėnų karaliaus FERDINANDO 1546 m.¹⁷ buvo apdovanotas bajorystės garbe, riterio privilegijomis ir liūtų insignijomis. Atkeliavęs į Prūsiją 1530 m., po vedybų su Barbara, Otto von Russaueno dukterimi, mėgaudamasis civiliniu gyvenimu, 1560 m. buvo paskirtas Knypavos konsulu. Mirė 1565 m. vasario 21 d., sulaukęs 71 metų. Žmona Barbara † 1566.

JO EPITAFIJA KATEDROS BAŽNYČIOJE
Schmittnerio Andriaus vardu aš kadaise buvau pavadintas,
kaulai kurio uždengti guli po marmuru šiuo.
Niurnbergo žemė pagimdė mane ir Prancūzija matė
šaunų jaunuolį kadais, matė italų šalis.
Pavijos mūšy didžiam imperatoriaus armijoj koviaus,
ten prieš prancūzų karius nukreipiau narsiai ginklus.
Permainų atneštas kartą buvau pagaliau į šį miestą,
tapęs miestietis, vėliau miesto tarėju tapau.

Russau kilnios giminės vedžiau aš žmoną Barborą,
puikią dorybe tyra, tinkamo būdo taip pat.

Trylika netgi vaikų man geroji žmona dovanojo.
Kapas mus jungia dabar, guolis kaip jungė kadais.
Kristus man buvo viltis; jis man ilgą gyvenimą leido
Žemėj praleisti šioje; amžiną irgi suteiks.

Dieviškos amžiais tada Didenybės jau šviesą regėsiu,
kokią parodė kadais Taboro kalne¹⁸ aukštam.

„Andreas’as Schmittneris jaunesnysis¹⁹ tėvą turėjo kilmingą ir labai įžymų vyrą Petrus’ą Schmittnerį, kurio žmonõs, kurią buvo vedęs 1580 m., puikiosios ir garbingosios Onos [Anna’os], tėvas buvo Knypavos buvęs konsulas, išmintingasis ir garsusis ponas JOKŪBAS KVANTAS, kurio pamaldumas ir liepsnojantis uolumas pirmiausia Osianderio schizmos²⁰ metu taip suspindo, kad jis, slapta gelbėdamas ir išlaikydamas Dievo žodžio mokytojus, kuriems laikų neteisingumas įvairiose vietose buvo užtraukęs neapykantą, garbės ir sėkmės netekimą, jei Dievas to būtų panorėjęs, mažiau vertino už tiesą; o motiną turėjo didžio Perneckerio,

/7/ kurio labiausiai pagyrimo vertą atminimą jau kitur esame paminėję, dukterį.“ (Iš Karaliaučiaus Rekt[oriaus] ir Senato gedulingos kalbos Andreas’o Schmittnerio laidotuvėms, 1646 m. birželį.)

Christophorus’o Schmittnerio sūnus Ahasverus’as, pakrikšt[ytas] 1585 m. spalio 20 d.

Ponas Coelestinus’as Mislenta²¹ Prūsijos aprašymo pratarmės 2 lape sako taip: „Mörlinas, pasitaręs su draugais, 1553 m. išrūpina Knypavos Senate pasitraukimą į Dancigą vasario 16 d. ir per pirmąjį Gavėnios sekmadienį, vasario 19 d., tam kartui atsisveikina su savo bažnyčia, kartu su lydinčiu jį senato vardu JOKŪBU KVANTU [Jacobus Quandt], Knypavos piliečiu.“ Plg. Hartknocho Senoji ir naujoji Prūsija p. 359²² ir Prūsistikos darbų I tomo p. 182²³.

Magistras Georgas Colbius’as²⁴, Knypavos diakonas, Prūsijos Karaliaučiaus vyskupų ir presbiterių sąraše, išleistame 1657 m. in quarto formatu 43 psl. [rašė]: „Osianderiui mirus, Funccius’as²⁵, žmogus, siaubingiausiai įžūlus ir nedoriausias garbėtroška, toliau tęsia sumaištį Bažnyčioje taip, kad net kunigaikštį susirinkimuose ragina imtis priemonių ir nepakęsti, kad jo įgaliojimai būtų pažeminti ir kad iš akademijos pradėtų stumti garbingiausius vyrus, ir kad išsiųstų įsakymus į miestus dėl kunigų, o Mörlinas taip pat atvirai, tiesiai ir neapsimesdamas kunigaikščio įsakymą užginčijo ir atmetė; bet dalykas pakrypo taip, kad Mörlinas per didžiausią skriaudą 1553 m. buvo išvarytas iš Prūsijos ir vasario 19 d. iškeliavo iš Karaliaučiaus per Dancigą į Braunšveigą, Senato vardu lydimas JOKŪBO KVANTO [Jacobus Quandt], Knypavos piliečio, sutikusio jį lydėti į pasitraukimą bent iki Dancigo, palikęs savo besilaukiančią žmoną ir šeimą namuose Karaliaučiuje. Šį pasitraukimą sekė doriausių moterų (*)²⁶ kartu su 400 mergelių ir mergaičių nuolankiausias maldavimas dėl Mörlino sugrąžinimo, pateiktas kovo 27 d. 8 valandą prieš pietus. Apie šį reikalą daugiau rašoma Wigando [veikale] de Osiandrismo 171 p.²⁷ ir kitur.“ H. J.²⁸

Iš Rekt[oriaus] ir Sen[ato] gedulingo pranešim[o], išversto Joh. Fuchso, iškalb[os] vieš[ojo] prof[esoriaus], 1628 m. sausio 15 d., mirus Christophorus’ui Schnürleinui, Knypavos senatoriui:

„Christophorus’as Schnürleinas, Knypavos senatorius, gimęs 1565 m. lapkričio 3 d. iš tėvo, garbingojo vyro Johannes’o Schnürleino, kurį dėl įžvalgumo, ištikimybės ir dorybės ne tik šis miestas per 12 metų turėjo kaip konsulą, bet ir, nuo šių pareigų jam atsisakius, šviesiausias ir galingiausias Prūsijos kunigaikštis paskyrė savo rūmams vadovauti, ir iš motinos Regina’os Pernecker. Krikščionių apeigomis krikšto rasa inicijuotas, Augsburgo išpažinimui²⁹ iki pačios gyvenimo pabaigos liko atsidavęs. Suolininku 1598 m. ir senatoriumi 1605 m. išrinktas. Mirė 1628 m. sausio 12 d., palaidotas sausio 15 d.“

Iš gedulingo akad[emijos] Rekt[oriaus] ir Sen[ato] pranešim[o], išversto Val. Thilo’o, iškalb[os] vieš[ojo] prof[esoriaus]³⁰, 1646 m. birželio 14 d.:

„Petrus’as Schnürleinas, kilnus ir išmintingiausias vyras, Aweidų ir Spandinų paveldėtojas³¹, tėvą turėjo Karaliaučiaus Knypavos buvusį konsulą Christophorus’ą Schnürleiną, o motiną Sophia’ą iš garsios Rosenkirchų šeimos. Senelį turėjo taip pat pagarsėjusį ir Knypavos konsulo garbe, ir aukštesnėmis pareigomis, kuriomis kilniausias Prūsijos kunigaikštis jį buvo išaukštinęs, priimdamas į slaptus tarėjus ir kartu Prūsijos rūmams paskirdamas vadovauti, o jo žmona buvo Regina, didžiojo Perneggerio³², kuris savo dorybe ir patarimais iš kilniausiojo ALBERTO³³, pirmojo Prūsijos Kunigaikščio, kuris (be Knypavos konsulo pareigų, jis buvo žymus rūmų narys) buvo pelnęs tokią malonę, kad kunigaikštis jį ne tik gyvą mylėjo tarsi šeimos nario meile, bet ir mirusį pamaldžiai pagerbė tarsi privatus asmuo privatų asmenį, ir Catharina’os, kilusios iš Blumenau giminės, duktė. Gimęs 1599 m. vasario 19 d., vedė 1631 m. liepos 28 d. Barbara’ą, Petrus’o Michaelio vyresniojo, Knypavos konsulo, dukterį. Mirė 1646 m. gegužės 4 d. 4 valandą vakaro, sulaukęs 47 metų.“

Gimęs Karaliaučiuje ... [,] suolininkas 1612 m. (*)³⁴, suolininkų vyresnysis 1621 m., senatorius 1627 m., Knypavos teisėjas 1630. Mirė 163... . Žmonas turėjo:

Pirmąją Regina’ą Schmittner, Andreas’o Schmittnerio dukters dukterį;

Antrąją Maria’ą, Johannes’o Lölhevelio, Senamiesčio suolininko, ir Petrus’o, Glogau, Knypavos konsulo, dukterį, Ignatius’o Treppenhaiterio, Friedebergo kunigo Bartos krašte³⁵, našlę; užsakai paskelbti 1632 m. sekmadienį prieš Užgavėnes.

Gimęs Karaliaučiuje 1619 m., pakrikštytas Verbų sekmadienį, mirė 1652 m. rugsėjo 6 d., palaidotas 8 d.

Buvo vedęs ONĄ GREIF, JOHANNES’O GREIFFO, šilko pirklio, ir KOTRYNOS, mergautine pavarde MIKEL, mirusios 1650 m., dukterį, gimusią 1621 m. rugsėjo 17 d., ištekėjusią 1643 m. vasario 16 d.; [Ona Greif] mirė 1699 m., sulaukusi 77 metų, 9 mėnesių ir 15 dienų; atlikus liepos 16 d. Senamiesčio bažnyčioje egzekvijas, palaidota liepos 17 d. Haberbergo bažnyčioje šeimos kriptoje netoli krikštyklos.

1. ONA [Anna], gimusi 1643 m., pakrikštyta spalio 14 d., ištekėjusi 1672 m. vasario 16 d. už Matthaeus’o Stigalio (**)³⁶, tuo metu Osterodės mokyklos rektoriaus, vėliau Jedvabno parapijos Neidenburgo apskrityje kunigo.

/10/ 2. REGINA, gimusi 1645 m., pakrikštyta lapkričio 5 d., mirusi pirmajame jaunystės žydėjime.

Austras, 1603 m. spalio 17 d. gimęs Grieskircheno mieste, Austrijos kunigaikštystėje, iš tėvo Wolfgango, Waizenkircheno parapijos kunigo, evangelikų konfesijos, kuris ten pat su kitais ištikimiausiais Išganytojo tarnais ir grynojo tikėjimo išpažinėjais narsiai ištvėrė sunkų ir žiaurų persekiojimą 1625 m., ir motinos Barbara’os Winkler, garsaus minėtosios provincijos [Austrijos] Hallstatto miesto senatoriaus dukters; senelis iš tėvo pusės buvo Christophorus’as Pichleris, kunigaikštiškosios Kremsmünsterio abatijos ekonominių reikalų kuratorius; močiutė iš tėvo pusės buvo Barbara iš senosios von Einzingerių giminės; senelis iš motinos pusės buvo Valentinus’as Winkleris, Hallstatto miesto senatorius; močiutė iš motinos pusės buvo Sibylla von Terelin. Įgijęs pirmuosius mokslo pagrindus, mokėsi Welleno gimnazijoje, 1618 m. – Linco [gimnazijoje], dvejus metus užtruko Ženevoje [nuo] 1626 m.³⁸, Štrasburge 1626 m. įgijo magistro laipsnį; 1640 m. prakt[inės] fil[osofijos] profesorius Karaliaučiaus akademijoje, 1657 m. senatorius, mirė kaip akademijos vyresnysis [emeritas] 1668 m. kovo 18 d. 2 valandą priešpiet, sulaukęs 65 metų, prof[esorystės] 28-aisiais metais. Palaidotas kovo 23 d.

1. 1643 m. lapkričio 6 d. Catharina’ą Halbach, Danielio Halbacho von der Phorteno, filosofijos ir medicinos daktaro ir pirmojo profesoriaus, taip pat elektoriaus³⁹ vyriausiojo gydytojo, ir motinos Anna’os Troyen dukterį, gimusią 1624 m. rugpjūčio 6 d., mirusią 1651 m. sausio 31 d., palaidotą vasario 5 d.

/11/ 2. 1652 m. balandžio 22 d. Elisabetha’ą Lusch, Wolfgango Henriko Bulbecko, elektoriaus rūmų pirmojo ministro našlę, mirusią 1653 metais. Su ja sulaukė dukters Elisabetha’os, gimusios 1652 m. lapkričio 27 d., mirusios 1672 m., palaidotos spalio 16 d., netekėjusios.

3. 1654 m. liepos 1 d. Ursula’ą Greiff, Johanno Greiffo, Knypavos pirklio dukterį, Onos Greif [Anna Greif], KRISTUPO KVANTO [Christophorus Quandt], Knypavos šilkų pirklio, žmonos seserį, pirklio Paulus’o von Dühreno našlę, gimusią 1613 m., krikštytą rugpjūčio 18 d., mirusią 1676 m. spalio 26 d.

2. ONĄ GREIF [Anna Greiff], KRISTUPO KVANTO [Christophorus Quandt] žmoną, gimusią 1621 m., m[gr.] JONO KVANTO [Johannes Quandt] motiną.

3. Catharina’ą Greiff, gimusią..., 1635 m. ištekėjusią už Johannes’o Meienreiso (*)⁴⁰, Knypavos senatoriaus ir teisėjo, kuris [su ja] turėjo dukterį Catharina’ą, gimusią 1642 m. rugsėjo 9 d., ištekėjusią 1658 m. rugsėjo 2 d. už m[gr.] Andreas’o Concius’o, ordinarinio matematikos profesoriaus ir elek[toriaus] alumn[ato] pirmojo inspektoriaus, vėliau Senamiesčio mokyklos rektoriaus, gimusio 1628 m. lapkričio 25 d. iš tėvo Jacobo, Narźimo, [esančio] Soldau apygardoje kunigo, ir motinos Elisabetha’os Kirsten. Šis mirė 1682 m. gegužės 16 d.; žmona mirė Klaipėdoje 1705 m., palaidota gegužės 22 d. Iš šios santuokos gimė 6 sūnūs, 3 dukterys:

Jacobus’as, gimęs 1667 m. birželio 25 d., 1696 m. Klaipėdos archipresbiteris, miręs 1712 m. liepos 30 d.

/12/ Catharina, gimusi..., ištekėjusi 1693 m. kovo 21 d. už M[gr.] Georgo Andreas’o Helvingo, Angerburgo vyresniojo kunigo, mirusi 1737 m.

Gimęs 1615 m. spalio 7 d. Meiseno Brockemine, netoli Dresdeno, iš tėvo JOHANNES’O HUNDIUS’O, Kelno prie Elbės⁴¹ bažnyčios netoli Meiseno miesto kunigo, ir motinos DOROTHEA’OS HAUCKELT, 1592 m. gimusios Meisene, 1614 m. ištekėjusios; jo senelis buvo ... HUNDIUS’AS, Brockemino kunigas Meisene, močiutė buvo ... GEORGO HAUCKELTO, Meiseno miesto piliečio ir pirklio, duktė. 1642 m. įgijęs magistro laipsnį Prūsijos Karaliaučiuje, 1643 m. Lyvenikės parapijos diakonas, mirė 1664 m. spalio mėnesį, būdamas 49 metų. Turėjo žmonas:

I. Ursula’ą, kurios tėvai buvo Bernhardas Derschau⁴², šv. teologijos daktaras, Senamiesčio kunigas ir Sembos konsistorijos asesorius, ir Anna, Johanno Lölhevelio, Senamiesčio suolininko, duktė, gimusi 1626 m. lapkričio 23 d., ištekėjusi 1644 m. rugsėjo 26 d., mirusi 1659 m. liepos 14 d., palaidota liepos 18 d. Iš šios santuokos gimė:

1. Johannas Bernhardas, gimęs 1645 m. rugsėjo 17 d., mirė Karaliaučiuje senas ir nevedęs.

4. Anna Catharina, gimusi 1659 m. liepos 6 d., 1677 m. vasario mėnesį pirmą kartą ištekėjusi už Christianus’o Zornikau, gimusio 1650 m. sausio 1 d., 1694 m. Lyvenikės senatoriaus, mirusio 1709 m. liepos 5 d., 1711 m. lapkričio 27 d. antrą kartą [ištekėjusi] už Johanno Alberto Stephanus’o, a[biejų] t[eisių] d[aktaro] ir viešojo profesoriaus Karaliaučiaus akademijoje. 1728 m. mirė, iš abiejų santuokų vaikų nesulaukė, palaidota balandžio 1 d.

II. REGINA’Ą, magistro JOACHIMO BABATIUS’O (*)⁴³, Knypavos arkidiakono dukterį, gimusią 1640 m. birželio mėnesį, ištekėjusią 1661 m. sausio 17 d., mirusią...,

/13/ su kuria turėjo vienintelę dukterį ONĄ REGINĄ [Anna Regina], gimusią 1662 m. rugpjūčio 29 d., ištekėjusią už M[gr.] JONO KVANTO [Johannes Quandt], tuo metu Lyvenikės parapijos diakono, vėliau Senamiesčio pirmojo diakono ir kunigo.

Gimęs Karaliaučiuje 1651 m. gegužės 24 d. iš tėvo KRISTUPO, senelio JONO, prosenelio JOKŪBO, 1676 m. balandžio 27 d. įgijęs magistro laipsnį Rostoke, 1678 m. spalio 23 d. tapęs Lyvenikės parapijos diakonu, 20-ą [sekmadienį] po Šv. Trejyb[ės], Senamiesčio parapijos diakonas 1679 m., 1709 m. kunigas primarius, Sembos konsistorijos tarėjas ir Ministerium Tripolitanum vyresnysis. Mirė 1718 m. rugpjūčio 4 d., būdamas 68 metų, 40-aisiais kunigystės metais.

Turėjo tik vieną žmoną, ONĄ REGINĄ [Anna Regina], m[gr.] JONO HUNDIUS’O, Lyvenikės pirmojo diakono, dukterį, m[gr.] JOACHIMO BABATIUS’O, Knypavos pirmojo diakono, dukters dukterį, gimusią 1662 m. rugpjūčio 29 d., ištekėjusią 1679 m. balandžio 24 d., mirusią 1713 m. [spalio] 8 d., palaidotą parapijos bažnyčioje spalio 16 d. Iš šios santuokos gimė:

I. ONA REGINA [Anna Regina], gimusi 1680 m. kovo 23 d. 2–3 valandą prieš pietus, mirusi 1726 m. vasario 22 d., palaidota kovo 6 d.; ištekėjusi 1700 m. vasario 9 d. už MATTHAEUS’O BOHLIUS’O, tuo metu Karališkosios prieglaudos, vėliau Neurossgarteno parapijos kunigo, gimusio Rastenburge⁴⁴ 1671 m. sausio 13 d., mirusio 1709 m. rugsėjo 30 d., palaidoto spalio 7 d. Iš šios santuokos gimė:

1. ANNA MARIA, gimusi 1701 m. gruodžio 5 d., [mirusi] 1726 m. birželio 2 d., palaidota birželio 7 d. parapijos bažnyčioje.

2. JOHANNES’AS CHRISTOPHORUS’AS, gimęs 1703 m. lapkričio 16 d., medicinos daktaras ir pirmasis profesorius, Šventojo Prūsijos valdovo vyriausias gydytojas, laimingai vedęs JOHANNA’Ą ELISABETH’Ą, HIERONYMUS’O JACOBUS’O GRUBE’ĖS, tribunolo patarėjo ir valdančio Karaliaučiaus konsulo, dukterį, gimusią 1722 m. liepos 25 d., ištekėjusią 1742 m. rugsėjo 26 d. Iš šių tėvų gimė:

/14/ JOHANNES’AS CHRISTIANUS’AS BOHLIUS’AS, gimęs 1743 m. gruodžio 15 d., vengrų husarų pulko vadas, Prūsijos kariuomenės raitelis, legato von Malachowskio teismo narys.

3. MATTHAEUS’AS JACOBUS’AS, gimęs 1709 m., miręs 1710 m., palaidotas rugpjūčio 21 d. Neurossgarteno bažnyčioje.

Antrojoje santuokoje 1711 m. liepos 14 d. Ona Regina ištekėjusi už HENRIKO BARTSCHO (*)⁴⁵, Senamiesčio senato sekretoriaus, vėliau Karaliaučiaus Senato archyvaro, gimusio 1667 m. vasario 26 d., mirusio 1728 m. birželio 25 d., palaidoto liepos 1 d.; iš šios santuokos 1712 m. kovo 14 d. gimė

JOHANNAS BARTSCHAS⁴⁶, 1737 m. rugpjūčio 6 d. gavęs Leidene medicinos daktaro laipsnį, medikas ir botanikas, „Westindische Compagnie“ Suriname narys, mirė Suriname 1738 m. birželio 9 d., būdamas 27 metų.

II. KOTRYNA ELŽBIETA [Catharina Elisabeth], gimusi 1682 m. rugsėjo 16 d. 3–4 valandą prieš pietus, mirusi 1755 m. balandžio 14 d. 1 valandą po pietų, palaidota balandžio 22 d.

Pirmą kartą ištekėjusi 1702 m. spalio 5 d. už M[gr.] HENRIKO GOLTZO, Knypavos pirmojo diakono, gimusio 1653 m. gruodžio 7 d.⁴⁷, mirusio 1715 m. balandžio 6 d., kuris turėjo pirmąją žmoną Sophia’ą, Georgius’o Stephanus’o, trijų teismų ordinarinio advokato, dukterį, gimusią 1657 m. rugsėjo 16 d., ištekėjusią 1685 m. kovo 8 d., mirusią 1701 m. liepos 28 d., palaidotą rugpjūčio 4 d.

Antrą kartą [ištekėjusi] už CHRISTOPHORUS’O LEFFLERIO, tuo metu Knypavos senatoriaus, vėliau konsulo, gimusio ..., mirusio 1733 m., palaidoto birželio 2 d., kuris pirmąją žmoną turėjo Catharina’ą Elisabeth’ą Kress, Johanno Christophorus’o Kresso, Didžiosios prieglaudos inspektoriaus, dukterį, gimusią 1674 m. sausio 25 d., ištekėjusią 1692 m. vasario 18 d., mirusią 1709 m. birželio 22 d., palaidotą birželio 28 d.

/15/ III. JONAS JOKŪBAS [Johann Jacob], Šv. teologijos daktaras ir profesorius primarius, šv. Karališkosios Didenybės rūmų pirmasis pamokslininkas, Prūsijos generalinis superintendentas, Bažnytiniais reikalais besirūpinančios kolegijos ir Prūsijos konsistorijos tarėjas, gimęs 1686 m. kovo 27 d. 6–7 valandą vakaro iš tėvo m[gr]. JONO, senelio KRISTUPO, prosenelio JONO, proprosenelio JOKŪBO, paskutinis iš KVANTŲ giminės.

IV. SOFIJA DOROTĖJA [Sophia Dorothea], gimusi 1694 m. sausio 13 d. 5–6 valandą vakaro, mirusi 1737 m. sausio 19 d. 10 valandą ryto, palaidota sausio 29 d.; 1714 m. balandžio 10 d. ištekėjusi už HENRIKO LÜBECKO, Karaliaučiaus senatoriaus, gimusio 1672 m. spalio 29 d.⁴⁸, mirusio 1736 m. balandžio 19 d. 2 valandą ryto, palaidoto balandžio 27 d., kuris pirmąją žmoną buvo turėjęs Louisa’ą Dorothea’ą Bredelow, Arnoldo Bredelowo, Knypavos senatoriaus, gimusio 1633 m., mirusio 1697 m., ir Anna’os, Senamiesčio senatoriaus Loelhevelio dukters, dukterį, gimusią 1682 m. gruodžio 22 d., ištekėjusią 1698 m. birželio 10 d., mirusią 1705 m. sausio 15 d. Iš šios, antrosios, santuokos gimė:

1. SOPHIA HENRIETTA, gimusi 1715 m. balandžio 9 d., ištekėjusi 1736 m. spalio 23 d. už JOHANNO GODOFREDO VON WERNERIO, Vyriausiojo Prūsijos tribunolo ir Rūmų teismo patarėjo, gimusio 1703 m. rugpjūčio 22 d., † 1761 m. [rugsėjo] 9 d., palaidoto rugsėjo 18 d. Iš šios santuokos gimė:

JOHANNES’AS ALBERTUS’AS, gim. 1742 m. gegužės 6 d. † to paties [mėnesio] 25 d.

FRIDERICUS’AS CAROLUS’AS, gim. 1743 gegužės 22 d. † 1761 m. birželio 14 d.

JOHANNES’AS LUDOVICUS’AS, gim. 1745 m. sausio 26 d. † 1745 gegužės 14 d.

JULIANA SOPHIA MARGARETHA, gim. 1747 m. birželio 25 d., ištekėjusi 1771 m. vasario 11 d. už JOHANNES’O SIGISMUNDUS’O ERNESTO VON TIPPELSKIRCHO, Goerkeno⁴⁹ paveldėtojo; iš šios santuokos gimė JOHANNES’AS SIGISMUNDUS’AS CAROLUS’AS, gim. 1772 m. gegužės 21 d.

SOPHIA HELENA, gim. 1754 m. gruodžio 13 d., [mirusi] 1761 m. rugsėjo 17 d., palaidota rugsėjo 21 d.

2. JOHNNES’AS HENRICUS’AS, Rūmų teismo ir Bažnyčios kolegijos patarėjas, Kriminalinio teismo pirmininkas, gim. 1716 m. liepos 13 d. Vedė 1747 m. spalio 18 d. AMALIA’Ą SOPHIA’Ą, MELCHIORO PHILIPPO HARTMANNO, medicinos daktaro ir pirmojo profesoriaus, dukterį, gimusią 1718 m. sausio 11 d., iš jos gimė:

JOHANNES’AS JACOBUS’AS MELCHIORAS, gim. 1748 m. liepos 31 d., [miręs] 1749 m. birželio 22 d.

JOHANNES’AS HENRICUS’AS, gim. 1755 m. spalio 12 d. 11 valandą prieš pietus, [miręs] tą pat dieną 4 valandą po pietų.

3. CAROLUS’AS LUDOVICUS’AS, gim. 1718 m. sausio 25 d., [miręs] 1721 m. sausio 25 d., palaidotas sausio 29 d.

¹Originale: Augusti Borussiae Regis. Prūsijos karalius Frydrichas II Didysis čia pavadintas Prūsijos karalystės Augustu. Antikinėje kultūroje asmenvardis Augustus tapo bendrine sąvoka ir reiškė šventas, todėl čia ir kitur verčiama: Šventojo Prūsijos valdovo (vert. past.).

²Vokiečių žemėse yra du miestai panašiu pavadinimu – Helmstadt ir Helmstedt. Pirmasis pietuose, katalikiškoje Bavarijoje, jame universiteto nebuvo, ir šiame krašte Kvanto pėdsakų nerasta. Tai aiški korektūros klaida, galvoje turėtas kitas miestas – Helmstedtas, esantis rytuose, protestantiškoje Žemutinėje Saksonijoje. Nuo XVI a. čia veikė universitetas, jame Kvantas lankėsi studijų kelionių metais ir susipažino su universiteto profesoriais.

³Jacobas Bruckeris (1696–1700) – vokiečių evangelikų teologas, filosofijos istorikas. Turimas galvoje jo veikalas Bildersaal heutiges Tages lebender, und durch Gelahrheit beruehmten Schriftsteller, Augspurg [Augsburg], 1755, p. 338–345.

⁴Gabrielius Wilhelmas Göttenas (1708–1781) – vokiečių evangelikų teologas, Hanoverio pilies bažnyčios pamokslininkas. Turimas galvoje jo veikalas Das Jetztlebende Gelehrte Europa, t. 1, Braunschweig, 1735, p. 292–294.

⁵Johannas Jacobas Moseris (1701–1785) – vokiečių teisininkas ir publicistas. Turimas galvoje jo veikalas Lexicon des jetztlebenden Lutherisch- und Reformierten Theologen in und um Teutschland, In Verlegung des Waisenhauses bey Benjamin Gottlob Frommannes, t. 2, 1741, p. 824–825.

⁶Kvanto išnaša: Tos monetos, sidabrinės ir paauksuotos, vidutinio dydžio, vienoje pusėje yra to Vyro galva, pridengta kepure, kuri buvo vadinama berete, su pridėtu vardu „JACOWVS QVANT, 36 metų amžiaus“, o kitoje pusėje įrašytas posakis: ALSO. HAT. GOT. DIE. WELT. GELIEBET. DAS. ER. SEINEN. EINIGEN. SONN. GAB. AVF. DAS. ALLE. DIE AN IN GLEVBEN NICHT VERLOREN. WERDEN. SONDERNN * DAS EWIGE * LEBEN HABEN * Jo. * 3. *.

Taicitata iš vokiškojo Naujojo Testamento Jn 3, 16: Dievas taip pamilo pasaulį, / jog atidavė savo viengimį Sūnų, / kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, / bet turėtų amžinąjį gyvenimą.

⁷Johannas Christophas Bohlius’as (1703–1785) – Kvanto vyriausios sesers Onos Reginos sūnus, žr. šio žurnalo p. 144, išn. 14.

⁸Andreas’as Osianderis (Osiander, apie 1498–1552) – Liuterio idėjų sekėjas, vėliau polemizavęs su jo teologijos šalininkais, žr. šio žurnalo p. 146, išn. 18.

⁹Vokiškame kontekste santrumpa B. reikštų Bischof (vyskupas). Mörlinas buvo paskirtas Sembos vyskupu. Tačiau lotynų kalboje ši santrumpa tokios reikšmės neturi.

¹⁰Joachimas Mörlinas (1514–1571) – Sembos vyskupas, liuteronybės gynėjas, osiandrininkų oponentas, žr. šio žurnalo p. 146, išn. 17.

¹¹Kvanto išnaša: Iš seno autentiško rankraščio:

Gertruda, pono Joh. Perneckerio žmona, mirė 1546 m. spalio 26 d., 3 valandą po pietų.

1547 m. gegužės 1 d. ponas Petrus’as Hegemanas, Karaliaučiaus Knypavos kunigas, vedė žmoną Ursula’ą, Johanno Perneckerio dukterį, kuri 1548 m. rugsėjo 12 d. 10 val. po pietų pagimdė dukterį Ursula’ą.

1547 m. gegužės 2 d. Joh. Perneckeris, Karaliaučiaus pilietis ir senatorių rango vyras, vedė žmoną Esthera’ą, Joh. Nymptscho dukterį.

1548 m. birželio 26 d. Joh. Perneckeris, Joh. Perneckerio sūnus, gimsta iš žmonos Esthera’os 9 valandą prieš pietus, antradienį.

¹²Kvanto išnaša: M[gr.] Laurentius’as Cursoras, Knypavos diakonas, ONOS KVANT [Anna Quandtin] laidotuvių kalboje, pasakytoje 1596 m. ir spaustuvėje atspausdintoje in quarto formatu, sako taip: Jos tėvas buvo šviesios atminties garbingas ir išmintingas ponas Jokūbas Kvantas [Jacobus Quandt], šio Karaliaučiaus Knypavos miesto pilietis ir tarybos narys, kurio vardas ir atminimas ir dabar yra šviesus ir palaimintas, ir toks liks (Ps 112). Vykstant persekiojimams dėl Osianderio prasimanymų, jis paliko savo namus ir šeimą, savo garbingas pareigas, o jei būtų reikėję, ir gyvybę būtų atidavęs, kad tik galėtų išpažinti Jėzų Kristų ir jo Evangelijos tiesą; taip pat buvo apdovanotas ir daugeliu kitų dorybių. [Onos Kvant] motina buvo pono Hanso Perneckerio duktė, taip pat garbinga ir dorybinga moteris.

Cituojamame fragmente perfrazuotos eilutės iš Senojo Testamento, Ps 112, 2: Jo palikuonys bus galingi, / palaiminta dorųjų karta.

¹³Brandenburgo elektorius Johannas Georgas (valdė 1571–1598 m.).

¹⁴Brandenburgo markgrafas ir Prūsijos elektorius Georgas Vilhelmas (valdė 1619–1640 m.).

¹⁵Andreas’as Schmittneris vyresnysis buvo Jokūbo Kvanto žento brolis.

¹⁶Pavijos mūšis buvo lemiamas Italijos karuose dėl įtakos zonų Europoje. Jis įvyko 1525 m. vasario 24 d. Šiaurės Italijoje prie Pavijos miesto ir nulėmė Šventosios Romos imperijos kaizerio Karolio V ir Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I konflikto baigtį. Prancūzijos kariuomenė su 28 000 karių kelis mėnesius buvo apgulusi Paviją, šią gynė 6000 karių įgula. Apgultiesiems į pagalbą atvyko imperatoriaus Karolio V kariuomenė su 23 000 karių (su jais buvo ir 31 metų karys, minėtasis Schmittneris). Gausesnė Prancūzijos kariuomenė buvo sumušta, Pranciškus I pateko į nelaisvę.

¹⁷Atrodo, padaryta klaida. Schmittnerį privilegijomis ir titulais turbūt apdovanojo Pavijos mūšiui (1525) vadovavęs imperatorius Karolis V, o ne vėlesnis imperatorius Ferdinandas I, nes 1530 m. Schmittneris jau buvo persikėlęs į Prūsiją, tad apdovanojimas, tikėtina, įteiktas iki jam išvykstant, o ne 1546 metais.

¹⁸Taboro kalnas – pagal krikščioniškąjį aiškinimą, Kristaus atsimainymo vieta.

¹⁹Tai minėtojo Andreas’o Schmittnerio sūnėnas, pakrikštytas dėdės vardu.

²⁰Čia turimas galvoje minėtasis Osianderio pradėtas liuteronų Bažnyčios skaldymas.

²¹Coelestinus’as Mislenta (lenk. Celestyn Myślenta, 1588–1653) – liuteronų teologas, teologijos profesorius ir ilgametis Karaliaučiaus universiteto rektorius, radikalus liuteronų ortodoksijos gynėjas. Minimas jo veikalas: Manuale prutenicum seu repetitio corporis doctrinae ecclesiarum prutenicarum commentario explicata, Königsberg, 1626.

²²Christophas Hartknochas (1644–1687), prūsų istorikas ir pedagogas. Minimas veikalas: Alt- und Neues Preussen Oder Preussischer Historien Zwey Theile, Franckfurt und Leipzig,1684.

²³Acta Borussica – tęstinis mokslo leidinys, leistas 1730–1732 m. Karaliaučiuje vokiečių ir lotynų kalbomis. Čia nurodomas šaltinis yra archyvinė publikacija apie Mörlino išsiuntimą iš Prūsijos: „Nachricht von D. Joachimi Morlini Enturlaubung aus Preussen / ex actis M[anu]sc[rip]tis“, in: Acta Borussica, 1730, t. 5.2, p. 165–194. Autorius nepasirašęs – gali būti, kad tai žurnalo redaktorius Michaelis Lilienthalis (1686–1750), žinomas evangelikų liuteronų teologas ir Prūsijos istorikas, parašęs žurnalui daug straipsnių.

²⁴Georgas Colbe’ė (Colbe, Colbius, 1594–1670) – evangelikų liuteronų teologas Karaliaučiuje. Minimas jo veikalas Episcopo-Presbyterologia Prussico-Regiomontana non sine labore adornata ab anno MDXX ad an. MDCVI a Georgio Colbio, Symmysta Cniphoviano, Koenigsberg, 1657.

²⁵Johannas Funckas (Funcke, Funccius, 1518–1566), kilęs iš Niurnbergo, studijas baigė Vitenbergo universitete, 1547 m. su rekomendacijomis atvyko pas kunigaikštį Albrechtą į Prūsiją ir buvo paskirtas Karaliaučiaus Senamiesčio bažnyčios klebonu, vėliau – karališkuoju pamokslininku. Po dvejų metų į Karaliaučių atvykus Osianderiui, Funckas tapo jo teologinių pažiūrų propaguotoju, ypač aktyviai reiškėsi po Osianderio mirties. Jo oponentas buvo Karaliaučiaus katedros klebonas Joachimas Mörlinas, gynęs evangelikų liuteronų teologijos grynumą nuo kalvinizmo ir kitų įtakų; jį rėmė vietiniai kunigai. Kunigaikščiui nepavyko sutaikyti abiejų pusių, todėl Mörliną ir keletą įtakingų kunigų jis išvarė iš Prūsijos. Kilus Prūsijos aukštojo luomo nepasitenkinimui, Funckas neteko kunigaikščio malonės, buvo apšauktas eretiku, ramybės drumstėju ir 1566 m. spalio 28 d. Knypavos turgaus aikštėje nukirsdintas.

²⁶Kvanto išnaša: Viename autentiškame rankraštyje tai yra pridėta: „Tarp jų buvo trys ypatingos kilnios moterys: Anna Eisleb, tikrai kilnaus vyro ir didžiausio teologo Pono Georgo Veneto žmona; Barbara von Radenheim, Kasparo von Nostitzo žmona, ir dar viena švenčiausia ir išmintingiausia moteris KLARA [Clara], JOKŪBO KVANTO [Jacobus Quandt], dorybe ir išminties šlove išsiskiriančio vyro, Knypavos senatoriaus, žmona, taip pat Elisabetha, Bartolomėjaus Voito, išsilavinimu, išmintimi ir iškalba pasižymėjusio konsulo žmona, ir Osanna, Theodoricus’o Montforto, taip pat Knypavos konsulo, ne mažiau pagarsėjusio aukščiausiu pamaldumu kaip ir ypatinga dorybe, žmona.“

²⁷Johannes’as Wigandas (1523–1587) studijavo Vitenberge, kur dėstė Lutheris ir Melanchthonas, bendravo su Osianderiu. Kunigaikščio Albrechto pakviestas į Prūsiją, 1575 m. paskirtas Pomezanijos vyskupu. Minimas jo veikalas: De Osiandrismo: dogmata et argumenta, studiose ac fideliter collecta, Jena, 1586.

²⁹Augsburgo išpažinimas (Confessio Augustana, 1530) – svarbiausias Evangelikų Liuteronų Bažnyčios dokumentas, kuriame išdėstyti pagrindiniai liuteronybės teiginiai. Čia turima galvoje, kad pakrikštytas asmuo tampa evangelikų liuteronų bendruomenės nariu.

³⁰Šis asmuo taip pat žinomas lietuvių raštijoje. Valentinas Thilo jaun. (1607–1662) buvo liuteronų teologijos ir retorikos profesorius, religinių giesmių autorius. Penkis kartus rinktas Filosofijos fakulteto dekanu, du kartus Karaliaučiaus universiteto rektoriumi. Nemažai jo giesmių buvo išverstos į lietuvių kalbą ir išspausdintos Prūsijos Lietuvos giesmynuose.

³¹Aweiden (dab. rus. Južnij) ir Spandinen (dab. rus. Špandin) – vietovės netoli Karaliaučiaus (dab. rus. Kaliningrad).

³²Čia, matyt, kitaip užrašyta ta pati Perneckerio pavardė.

³³Albertus – lotynizuota Prūsijos kunigaikščio Albrechto vardo forma.

³⁴Kvanto išnaša: Akivaizdu jau 1609 m. jį buvus įrašytą į Knypavos piliečių sąrašus iš lenkų karaliaus SIGISMUNDO III komisijos, įvykusios 1609 m. gegužės 26 d., aktų ir dekretų, kuriuose tarp kitų Knypavos miesto piliečių pasirodo JONO KVANTO [Johannes Quandt] vardas. Žr. Prūsijos Privilegijas, Braunsbergo spaustuvėje atspausdintas 1616 m., lapas 109a.

Čia duodama nuoroda į kunigaikščio Albrechto suteiktas privilegijas luomams, žr. Privilegia der Staende d[es] Herzogthumbs Preussen. Brunsbergae, 1616. Braunsbergas (dab. Lenkijos miestas Braniewo).

³⁵Prūsų bartų genties žemė Priegliaus intako Alnos dešiniame krante nuo 1525 m. priklausė Prūsijos kunigaikštystei. Minimas miestas Friedebergas (dab. lenk. Strzelce Krajeński).

³⁶Kvanto išnaša: Matthaeus’as Stigalis, gimęs Aukštutinėje Silezijoje, Opolės kunigaikštystėje 1640 m. rugsėjo 20 d. iš tėvo Johannes’o, senatoriaus ir ten esančios bažnyčios vyriausiojo kunigo, ir motinos Anna’os, mergautine pavarde Nechain. Mokslų pradmenų penkerius metus sėmėsi Barthos gimnazijoje Aukštutinėje Vengrijoje, paskui Eperio kilmingųjų kolegijoje ir, apkeliavęs beveik visą Aukštutinę Vengriją, per Karpatų kalnus ir Krokuvą grįžo į Sileziją prie namų židinio. Tada, kitą kartą keliaudamas per Krokuvą ir Varšuvą, atvyko į Torunės, paskui į Dancigo gimnaziją ir kiekvienoje iš jų pasiliko po dvejus metus, lankė Pono Johanno Mankischo teologijos paskaitas. Pagaliau 1667 m. atkeliavo į Karaliaučių, akademijos rektoriaus pono Teodoro Wolderio, pirmojo teisės profesoriaus, buvo įrašytas į akademijos narius ir netrukus, 1668 m. lapkričio 14 d., buvo paskirtas Osterodės mokyklos rektoriumi, o po septynerių metų, 1675 m. liepos 9 d., buvo pakviestas į Jedvabno parapiją Neidenburgo vyskupystėje, įvesdintas lapkričio 17 d., 23 sekmad[ienį] po [šv.] Trejyb., ir eidamas šias pareigas mirė 1689 m. lapkričio 13 d.

³⁷Sigismundas Pichleris buvo čia minimo magistro Jono Kvanto žmonos svainis. Šis asmuo plačiau paminėtas dėl garbingos jo giminės.

³⁸Kiti šaltiniai nurodo, kad šis asmuo Ženevoje studijavo nuo 1621 m., vėliau tęsė studijas Štrasburge, 1626 m. ten gavo filosofijos magistro laipsnį. Jis buvo Pomeranijos kunigaikščio Boguslavo XIV sūnaus namų mokytojas, lydėjo jį studijų kelionėse į Jeną, Leipcigą, Vitenbergą, nuvykęs į Greifsvaldą tapo universiteto kancleriu. Karaliaučiuje skaitė etikos ir politikos paskaitas, buvo renkamas fakulteto dekanu, o 1660 m. – Karaliaučiaus universiteto rektoriumi, 1656–1668 m. tarnavo Walenrodtų bibliotekos bibliotekininku. Dukart tapęs našliu, 1654 m. vedė taip pat našlę Ursula’ą Greiff, o jos sesuo ištekėjo už Kristupo Kvanto, mūsų Kvanto senelio (https://de.wikipedia.org/wiki/Sigismund_Pichler).

³⁹Brandenburgo elektorius, Didysis kurfiurstas Frydrichas III, nuo 1701 m. – Prūsijos karalius Frydrichas I (valdė 1688–1713 m.).

⁴⁰Kvanto išnaša: Joh. Meienreisas, gimęs 1603 m. liepos 14 d. protėvių dvare Kaznas saloje šalia Marienburgo iš tėvo, tos pačios salos prisiekusio prefekto (liaudies kalba Teichgraf), ir motinos Catharina’os Kitloff, kurios tėvas buvo miręs tose pačiose pareigose. Leidęsis į įvairias keliones po Vokietiją, Belgiją ir Angliją, 1652 m. paskirtas Knypavos senatoriumi ir 1653 m. teisėju, mirė 1654 m. birželio 1 d., palaidotas birželio 10 d.

⁴²Bernhardas Derschau (1591–1639) buvo populiarus Prūsijos religinių giesmių autorius, daugelis jų išverstos į lietuvių kalbą ir išspausdintos Danieliaus Kleino giesmyne 1666 m. bei vėlesniuose Prūsijos lietuvių giesmynuose.

⁴³Kvanto išnaša: M[gr.] JOACH. BABATIUS, gimęs 1590 m. rugpjūčio 31 d. s[enuoju] s[tiliumi] meklenburgiečių Varene iš tėvo Georgo, viešojo notaro ir ten pat buvusio konsulo, ir motinos, m[gr.] MARTYNO BRASCHO, Grubenhageno kunigo, dukters. Mokslo pagrindus įgijo Sundo gimnazijoje; 1610 m. atvyko į Rostoko akademiją. Į Karaliaučių atkeliavo 1615 m., ten pirmiausia eidamas Lyvenikės mokyklos kolegos, paskui prorektoriaus pareigas 1617 m., dekanu esant Danieliui Halbachui, įgijo filosofijos magistro laipsnį. 1620 m. rugpjūčio 20 d. katedros bažnyčioje paskirtas diakonu, 1621 m. vedė URSULA’Ą, HIERONYMUS’O JEHRINGO, Lyvenikės suolininko, dukterį, su ja per 35 metus susilaukė 4 sūnų ir 6 dukterų. Mirė 1656 m. birželio 26 d. 10 valandą po pietų, būdamas 65 metų, palaidotas birželio 30 d.

⁴⁵Kvanto išnaša: Pirmąją žmoną turėjo Anna’ą Maria’ą, Friedricho von Derschau, Prūsijos vyriausiojo tribunolo tarėjo ir Senamiesčio konsulo, dukterį, gimusią 1677 m. spalio 26 d., ištekėjusią 1693 m. liepos 7 d., mirusią 1710 m. kovo 24 d., palaidotą kovo 31 d.

⁴⁶Johannas Bartschas Leideno universitete susipažino su švedų gamtininku Karlu Linėjumi (Carl Linnaeus, 1707–1778); šis jo garbei vieną augalų rūšį (scrophulariaceae) pavadino Bartsia.

⁴⁷Iš čia pateiktų duomenų matyti, kad pirmasis Kvanto sesers Kotrynos Elžbietos sutuoktinis buvo 29 metais vyresnis už žmoną.

⁴⁸Pagal šiuos duomenis, jauniausioji Kvanto sesuo Sofija Dorotėja buvo beveik 20 metų jaunesnė už sutuoktinį.

Jonas Jokūbas Kvantas. Kvantų giminei ir palikuonims parašiau 1756 m. Giminės genealogija, išspausdinta Kvanto nekrologe (1772)

Apie šaltinio publikaciją