Santrauka. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus analizė Lietuvoje atskleidžia dvi tendencijas. Pirma, per dvidešimt metų, prabėgusių nuo demokratijos institucionalizavimo šalyje, nevyriausybinių organizacijų skaičius šalyje reikšmingai išaugo. Antra, gyventojų, kurie dalyvauja šių organizacijų veikloje, skaičius, nepaisant organizacijų skaičiaus augimo, išlieka toks pat arba, jeigu auga, tai tik reprezentatyvių apklausų statistinės paklaidos ribose. Straipsnyje, pateikus šiuos kiekybinius, nevyriausybinių organizacijų sektoriaus raidos Lietuvoje duomenis, dėmesys sutelkiamas į veiksnius, kurie paaiškintų mažą gyventojų dalyvavimo šių organizacijų veikloje lygį. Straipsnyje teigiama, kad be individų ir visuomenės lygio veiksnių, kiekybinį nevyriausybinių organizacijų sektoriaus augimą riboja menkos nevyriausybinių organizacijų pastangos pritraukti naujus narius, jų veiklos mažas matomumas visuomenei, nepakankamas jų dėmesys savo įvaizdžiui bei menkos šių organizacijų finansinės galimybės ir žmogiškieji ištekliai.
Pagrindiniai žodžiai: nevyriausybinės organizacijos, dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje, nevyriausybinių organizacijų tvarumas
Key words: NGOs, associational involvement, sustainability of NGOs
ABSTRACT
An analysis of the development of the non-governmental sector in Lithuania reveals two trends: first of all, in the 20 years that have passed since democracy was institutionalized in the country the number of NGOs has grown significantly. Secondly, the number of citizens taking part in their activities remained stable or grew only within the boundaries of confidence interval of representatives surveys of population. After a brief review of these quantitative indicators of the development of the NGO sector in Lithuania, the article focuses on factors explaining the low level of citizens’ involvement in NGO activities. It is argued that besides individual and societal level factors, poor NGO efforts to attract new members, their low visibility in the society, inadequate attention to enhancing their public image and low financial capacities and human resources of NGOs constrain the quantitative growth of the NGO sector in the country.