Abstract
Šiuolaikiniame vertimo moksle vertimas traktuojamas kaip sisteminė tarpkalbinė ir tarpkultūrinė komunikacija, todėl, nagrinėjant kultūrinę reikšmę turinčių realijų vertimą, atsisakoma leksinių vienetų kalbinio deficito, kalbinio ekvivalentiškumo problemos nagrinėjimo, bet stengiamasi nustatyti realijų vertimo strategijas ir sprendimus kūrinio visumos požiūriu. Straipsnyje analizuojamas mikrostruktūrinių teksto vienetų – lietuvių literatūros kultūrinių realijų vertimo į prancūzų kalbą strategijos, nagrinėjami jų vertimo sunkumai ir vyraujančios realijų vertimo tendencijos. Atliekant tyrimą, remiamasi užsienio tyrėjų A. Chestermano, E. E. Davieso, M. Lederer, F. Herbulot, J.-L Cordonniero, P. Sardino, Ch. Nord ir kitų darbais, aptariamas Lietuvos vertėjų, vertimo kritikų požiūris į kultūrinių realijų vertimą. Straipsnyje nagrinėjamos realijos, surinktos iš lietuvių literatūros tekstų (jų apimtis – daugiau kaip 1000 puslapių), kurių vertimai į prancūzų kalbą buvo publikuoti per paskutiniuosius 24 metus, t. y. nuo 1990 metų pradžios iki 2014 metų pabaigos. Visus tekstus vertė frankofonai vertėjai. Beveik ketvirtį amžiaus apimančio vertimų laikotarpio tyrimas leidžia pastebėti šiuolaikinių prancūzų vertėjų požiūrį į lietuvių kultūrines realijas, jų kultūrines konotacijas ir parodo vyraujančias lietuvių literatūros kultūrinių realijų vertimo į prancūzų kalbą tendencijas, lietuvių literatūros vertimo kokybę.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles in this journal