4_Navickaite

Santrauka. Straipsnyje aptariamos Davido Mitchello distopijos „Debesų atlasas“ (vertė Laimantas Jonušys) vertimo naujakalbės leksinės ir morfologinės ypatybės. Tyrimo medžiaga rinkta iš skyriaus „Teliūskas perkėla i visa paskum“ fragmento (p. 279–308) ir atitinkamos originalo skyriaus dalies (p. 213–236). Naujakalbės ypatybės vertime perteikiamos leksiniais ir semantiniais neologizmais, okaziniais, potenciniais dariniais bei tipiškais ar netipiškais darybiniais variantais. Savaip funkcionuoja ir pažodiškai verstinė bei pasyviojo leksikos klodo raiška. Tyrimas atskleidė, kad daryba pagal analogiją, atpažįstamas specifikuojančių leksinių ir morfologinių vienetų variantiškumas esamiems bendrinės kalbos žodžiams padeda įtikinamai atskleisti distopijos meninę idėją, natūraliai perteikti originalo naujakalbės ypatumus, postapokaliptinį įspūdį.
Pagrindiniai žodžiai: vertimas; distopijos naujakalbė; neologija; morfologija.

Dystopian Newspeak in the Translation of David Mitchell’s Novel “Cloud Atlas”: Lexical and Morphological Levels

Abstract. The article examines the lexical and morphological features of newspeak in Laimantas Jonušys’s Lithuanian translation of David Mitchell’s dystopian novel Cloud Atlas. The research material is drawn from an excerpt of the chapter “Teliūskas perkėla i visa paskum” (pp. 279–308) and its corresponding part in the original text (pp. 213–236). In the translation, the features of newspeak are conveyed through lexical and semantic neologisms, occasional and potential formations, as well as typical and atypical derivational variants. Additionally, literally translated and passive lexical layer words play distinctive roles. The findings demonstrate that formation by analogy and the recognizable variability of specifying lexical and morphological elements in relation to standard language contribute to a convincing representation of the dystopia’s artistic vision, effectively rendering the original newspeak and its post-apocalyptic impression.
Keywords: translation; dystopian newspeak; neology; morphology.

Copyright © 2024 Eglė Navickaitė, Robertas Kudirka. Published by Vilnius University Press
This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution License, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

Įvadas

Davido Mitchello romano „Debesų atlasas“ metafikcinė tikrovė yra mozaikiškai sudaryta iš šešių labai kontrastingai susietų istorijų, nes pirmoji pradedama XIX a. įvykiais, o jau penktoji pasakoja apie mokslo imperializmo amžiuje gyvenančią androidę Sonmę-451, šeštoji – apie postapokaliptinę tautelę, išlikusią dabartinėje Havajų teritorijoje po visuotinės katastrofos. Šiame skyriuje aprašoma gentinė, pirmykštė visuomenė pasaulį ima pažinti tarsi iš naujo, atnaujina prigimtinį ryšį su gamta. Pasaulinę katastrofą išgyvenusi ir dalis preapokaliptinės žmonijos (ang. Old Uns, Prescients), kuri kultūra ir žiniomis pranoksta degradavusius visuomenės narius, su jais bendrauja minimaliai, gyvena atskiroje saloje. Distopijos šešto skyriaus „Teliūskas perkėla i visa paskum“ („Sloosha’s Crossin’ an’ Ev’rythin’ After“) kalba yra specifinė: lyg stichiškai pakitusi, sumišusi, vartojama kultūriškai smukusios, praradusios raštą, nemokančios skaityti visuomenės. Autorius siekė, kad tokia naujakalbė būtų meniškai įtikinanti, įsteigianti postapokaliptinę literatūrinę tikrovę. Paprastai, distopinių naujakalbių savitumais autoriai stengiasi atskleisti fikcinės socialinės realybės logiką, kognityvinį savitumą, padėti interpretuoti alternatyvią tikrovę, pateikti įsivaizduojamos kalbos kaitos versiją (plg. Norledge 2022: 34, 56). Labai svarbu paminėti, kad analizuojamo skyriaus distopinis kalbinis kitoniškumas kuriamas ne pavieniais elementais, o sistemiškai išplėtotomis lingvistinėmis struktūromis (žr. Stockwell 2006: 3). Skaitytojo sąmonė suaktyvinama atskleidžiant jo ir išgalvoto pasaulio kalbas kaip konceptualiai skirtingas (plg. Millward 2006: 208). Interviu pats Mitchellas yra teigęs, kad jį naujakalbei įkvėpė Russello Hobano distopija „Riddley Walker“ – pasirodė įdomi kalbos raidos, registro slinkties idėja, paremiama savita kūrinio kalbine struktūra (WP 14:00, 15:54; WBK 30:52). Julie Millward šią distopiją kalbiniu požiūriu laiko pavyzdine (Millward 2006: 73). Mitchellas yra dirbęs etniškai itin mišriuose Havajuose ir atkreipęs dėmesį į havajiečių kalbos (polineziečių kalbų grupė) bei vietinio anglų pidžino ypatumus. Be to, aštuonerius metus jis gyveno Hirosimoje, kur japonus mokė anglų kalbos. Jam buvo įdomios dėl kalbų interferencijos kilusios vartosenos klaidos, būtent šią informaciją panaudojo tiriamojo skyriaus pagrindinio veikėjo Zakaro idiolektui kurti (WP 18:20). Autorius numatė ir kitų lingvistinių priemonių išgalvotos visuomenės kalbai konstruoti: fonetinių modifikacijų, kontrakcijų, archaizmų, naujažodžių, trumpinių, anglų kalbos slengo elementų, afroamerikiečių ir karibiečių kalbų (imigrantų raiškos) kreolinių ypatybių (WBK 32:35; WP 16:24).

Šio straipsnio objektas – Davido Mitchello distopijos „Debesų atlasas“ (vertė Laimantas Jonušys) 6 skyriaus „Teliūskas perkėla i visa paskum“ („Sloosha’s Crossin’ an’ Ev’rythin’ After“) fragmento leksinės ir morfologinės ypatybės. Tiriamoji medžiaga rinkta iš vertimo skyriaus fragmento nuo 279 iki 308 puslapio, t. y. 37 proc. viso skyriaus, ir atitinkamos dalies originale (p. 213–236), išrinkti leksiškai ir morfologiškai bendrinės kalbos atžvilgiu saviti pavyzdžiai su minimaliu kontekstu. Darbo tikslo – išnagrinėti naujakalbės vertimo skyriaus leksinį ir morfologinį lygmenis specifikuojančius elementus, taip pat jų funkciją teksto, konteksto atžvilgiu – siekiama darybinės, semantinės ir lyginamosios analizės metodais.

Tyrimų apžvalga

Kalbotyros darbuose naujažodžiai skirstomi į skolintus, darybinius, semantinius ir verstinius pagal kitos kalbos žodžio modelį (Urbutis 2009: 29; Miliūnaitė 2014: 247). Dažniausiai tiriami skolinti naujažodžiai ir jų funkcionavimas vartosenoje (Vaicekauskienė 2007, 2013; Girčienė 2005, 2007). Funkciniu požiūriu naujažodžiai skirstomi į 2 grupes: 1) naujų realijų pavadinimai ir 2) stilistiniai naujažodžiai, kurie pasitelkiami kaip fakultatyvūs, ekspresyvesni sinonimai, tam tikri darybiniai variantai (Petrėnienė 2017). Rečiau tiriami grožinės literatūros autoriniai, situaciniai naujadarai, potenciniai ar okaziniai dariniai, jų vartosena ir meninis kontekstas (Vaskelienė 2003, 2010), kaip išimtis paminėtina Marijos Blonskytės ir Saulės Petronienės (2013) publikacija apie Anthonio Burgesso „Prisukamo apelsino“ nadsatą. Verstinių tekstų okaziniai ir potenciniai dariniai, pasyviojo klodo leksika patenka tik į bendresnius tyrimus ar kontekstus aprašant kokio autoriaus kūrybą (Pažūsis 2014: 302, 632). Užsienio mokslininkų literatūrinių naujakalbių vertimų tyrimai paprastai nukreipti į pačią vertimo kalbą: nagrinėjama iš kalbų kontaktų perspektyvos (Malamatidou 2017), pritaikomi tekstynų lingvistikos instrumentai (Vincent, Clark 2020). Yra keletas šiame darbe analizuojamos distopijos naujakalbės tyrimų vertimo kalbos aspektu (Drab 2015; Protopopescu 2015), juose bendrais bruožais apžvelgiami vertėjui kylantys iššūkiai, pasirinktos transformacijos, stilius, ekvivalentiškumas. Taip pat lingvistiškai tirta, kokią reikšmę ši distopinė naujakalbė teikia pasakojimui (Sorlin 2008).

Galima pastebėti, kad literatūrinių naujakalbių tyrimų objektu dažniausiai pasirenkami naujažodžiai, pvz., lingvistiškai aptariami jų darybos būdai, vartojimo sritys pagal kontekstą, sudarymo motyvacija, apibendrinama, kad naujažodžiai funkciški ideologizuotam pasaulėvaizdžiui kurti (López-Rúa 2019). Jie palaiko ryšį tarp rašytojo istorinio laiko ir išgalvotos tikrovės, kuria kitoniškumo įspūdį, kartu jie yra arti tikroviškumo: mėgdžioja natūraliai kalbai įprastus žodžių darybos modelius (plg. Millward 2006: 112). Millward pastebėjo, kad naujos formos (skolintos šaknies žodžiai, naujadarai) konstruoja, o naujos reikšmės dekonstruoja distopinę realybę: pirmosios kuria naują socialinę tikrovę, antrosios perkuria esamą kalbą, kad ši atspindėtų naują laiką ir vietą (Millward 2006: 117–121). Galima papildyti, kad kalbinė išmonė, kūrybiškumas tampa ontologinės skirties tarp realios ir išgalvotos tikrovės rodikliu (Norledge 2022: 40), tiksliau, atskleidžiama kalbos geba perteikti šį ontologinį nuotolį. Archajiška, pasyvioji leksika irgi pasitelkiama distopijų naujakalbėse: ja kuriamas tam tikras disonansas, nes dalį leksemų ir kalbinių modelių skaitytojai atpažįsta (plg. Millward 2013: 96–97).

Naujažodžiai ir okaziniai dariniai

Dažnokų (38 atvejai)1 analizuojamame fragmente naujažodžių ir okazinių darinių pagrindinė funkcija – kontrastuoti postapokaliptinės visuomenės pasaulėžvalgą, mąstymą, atskleisti distopinę sąmonę. Naujadarai kaip neologizmų rūšis vartojami įvairaus funkcinio stiliaus tekstuose, kai siekiama pasakyti raiškiau ir naujau, vaizdžiau (Blažinskaitė 2004: 59), taip pat vertinami kaip darybinės stiliaus figūros, su neologiška žodžių ar formų daryba išgaunant ekspresyvumo (plg. Župerka 2012: 68).

Analizuojamame fragmente vertėjas įvairiais būdais dažniausiai perkuria originalo literatūrinę naujakalbę, skolintas neologizmas aptiktas tik vienas: a padėsi šitą orizoną 308 (orizonas ‘holograminis įrenginys duomenims atkurtiʼ; youʼll put this orison). Didžioji dalis „Debesų atlaso“ vertimo naujažodžių yra okaziniai, skirti realizuoti distopijos meninę idėją. Perkurdamas žodžius vertėjas remiasi jau egzistuojančiu tarminiu darybos modeliu, pvz., dėl daugybės LKŽ pateikiamų variantų ūkininkas / ūkinykas, blaivininkas / blaivinykas visai įmanomas ir banginyks ‘bangininkas, banglentininkasʼ: stulbiai gražus banginyks 298 (a whoah beautsome surfer); plačiau apie tarmines morfologines ypatybes vertime žr. poskyryje „Potenciniai dariniai ir darybiniai variantai“.

Vertime ypač išsiskiria naujažodiški dūriniai, nes jie paprastai semantiškai skaidrūs ir kompaktiški – dūryba yra produktyvus naujažodžių darybos būdas (Aleksaitė 2022: 107). Aptariamojo romano neologiniai dūriniai ne visada gryna vertėjo išmonė, kartais jie verstiniai, bet pabrėžtinas svarbus dalykas – vertėjas juos perkuria pasitelkdamas tipiškus lietuvių kalbos darybos modelius, tad jų reikšmė lengvai numanoma kontekstiškai, jie nėra gluminantys: netur reikalą piktžvalgiaut po mūs ikonas 304 (piktžvalgiauti ‘šnipinėtiʼ, plg. LKŽ piktžodžiauti, piktnaudžiauti, piktdžiugauti; no offlanderʼs got no bisʼness trespyinʼ thru our icons), pavalgiau grybkulių 300 (grybkulė ‘toks grybų valgisʼ, plg. LKŽ kulė ‘bumbulas; tvoklėʼ, dar plg. grybausis, grybkaušis; I ate some fungusdoʼ). Antrasis dūrinio sandas gali įgyti perkeltinę reikšmę arba yra neosemantizuotas, pvz., plaučiagliaumė (: plaučiai + gliauma, plg. LKŽ gliaumas ‘glitėsiaiʼ, gliauma ‘gleivėsʼ; mukelung) – verčiamas naujažodis siejamas su plaučių silpnumu, vertime atskleidžiama to silpnumo priežastis ‘liga, kai atsiranda gleivių plaučiuose ar pan.ʼ: plaučiagliaumės glemžias mana kvėpavimą 282 (mukelungʼs nibblinʼ my breath away). Būdvardiniai neologiški dūriniai taip pat nesunkiai suprantami, analogiški standartiniams: kreivagimį bumbulį 286 (kreivagimis ‘išsigimęsʼ, plg. LKŽ naujagimis, žiemagimis, gyvagimis, kreivagalvis; freakbirth babbit boy), užaugins grynagimį 284 (grynagimis ‘gimęs be ligųʼ; grow a purebirth), buvau karštaklaidis 297 (karštaklaidis ‘karštakošisʼ, plg. LKŽ karštakalbis, karštakraujis; lust-bonered hothead what I was). Gyvūnus, augalus įvardijantys naujadariniai dūriniai irgi kartoja analogiškus bendrinės kalbos modelius: paplūdimin atvilkasi žaliasnapis 298 (žaliasnapis ‘toks gyvūnasʼ, plg. BLKŽ žaliasnapis ‘nepatyręs; geltonsnapisʼ; greenbill came dragginʼ itself up the beach), taukiapaukštis šniukšti 280 (taukiapaukštis ‘toks paukštisʼ, plg. LKŽ ugniapaukštis, kraujapaukštis; lardbird snufflyinʼ).

Vertėjas dūrinius kuria ne vien pažodžiui sekdamas tokius originalo kalbos atvejus, bet paisydamas teksto visumos (kompensuodamas kitas vertimo vietas), nes kai kur standartiniai anglų kalbos žodžiai keičiami naujadarais: kitam saulėkyly nupėdinau 300 (saulėkylis ‘saulėtekisʼ; the fʼllowinʼ sunup I strolled down), kaip šiaudvabalį 281 (šiaudvabalis ‘toks vabalasʼ; like a straw bug), užkapstėsi aukštgriovon 308 (aukštgriova ‘aukštašlaitis griovysʼ, plg. LKŽ griova ‘griovysʼ; came screeinʼ upgulch). Neologiški dūriniai pasitelkiami kompensaciškai perteikti tarties požymius (creepinʼ up askinʼ – creeping up asking) ar neoficialios kalbos trumpinius (cuz – cousin): klausdava slapteisybės 296 (slapteisybė ‘paslaptisʼ, plg. DLKŽ slaptis ‘paslaptisʼ, LKŽ slaptenybė ‘didelė paslaptisʼ; old folks came creepinʼ up askinʼ her for lowdown on how to live long), mana pussesė 293 (pussesė ‘pusseserėʼ, plg. LKŽ pussesuo; my cuz). Kartais standartinės kalbos originalo dūrinys perteikiamas neologišku junginiu: geleža skroblų tankmėj 279 (geleža skroblas ‘toks kietmedisʼ, plg. DLKŽ skroblas ‘medis kieta medienaʼ (dar plg. gelžmedis*)2, ang. ironwood ‘medis kieta ir sunkia medienaʼ3; ironwood trees upgulch). Tokie neologiški dūriniai gali būti ir verstiniai: griausmavyris 308 (griausmavyris ‘grėsmingas vyrasʼ, plg. BLKŽ griausmavaldis ‘griausmų valdytojasʼ; that thundʼry man).

Priesagos ar galūnių neologiški dariniai yra susiję variantiškumo (ar sinonimijos) santykiu su bendrinės kalbos žodžiais, skaitytojas gana nesunkiai gali perprasti naujakalbę, pvz., labai darūs priesagos -inti vediniai palapinti (: palapinė), maskinti (: maskė): mes palapinam Teliūskas perkėlas piečiam krante 279 (palapinti ‘įsikurti su palapinėmisʼ; tented on), nemaskinom palapinę 279 (nemaskinti ‘nemaskuotiʼ; we dinʼt camo our tent).

Žodžių darybos požiūriu kūrybiškai pasitelkiami naujažodiški būdvardiniai galūnių vediniai skamba kitoniškai, bet ir tokie naujadarai lengvai suprantami: purvais keliais 279 (purvas ‘purvinasʼ; miry roads), maurais rūbais 279 (mauras ‘purvinasʼ, plg. LKŽ maurus ‘mauruotasʼ; in draggly clothesies), turtesni kaip karaliai-senatoriai prieš Pragaištį 302 (turtesnis ‘turtingesnisʼ (turtus ‘turtingasʼ); weʼre richerʼn kingsʼnʼsenators bʼfore the Fall), šioji nėr šypsi poringė 284 (šypsus ‘juokingasʼ, plg. LKŽ šypsnus ‘kas nuolat šypsosiʼ; this ainʼt a smilesome yarnie). Tai pat vartojamos būdvardiškos nepriešdėlinės dalyvių formos: dužusias šukes 292 (dužusi ‘sudužusiʼ; busted shard), ne tų skrudusių draikų nuokaulių 279 (skrudusi ‘suskrudusiʼ; none oʼ your burnt wafery offʼrinʼs).

Pasitaiko okazinių ir darybiškai savitų priesaginių ar priešdėlinių perdirbinių, kurie įtikinamai perteikia distopinės naujakalbės ypatumus: draikų nuokaulių 279 (nuokauliai ‘kaulai su mažai mėsos; mėsgaliaiʼ, plg. DLKŽ iškaulinėti ‘išpjaustinėti kaulusʼ, ta pačia reikšme nenorminis nukaulinti; wafery offʼrinʼs), per triukšmyną 291 (triukšmynas ‘triukšmasʼ; over the rowdy), atmint šituos pranašaumus 288 (pranašaumas ‘pranašavimasʼ; to memʼry these augurinʼs), tokia priežasnė pasilikt 290 (priežasnė ‘priežastisʼ; reason for stayinʼ). Gali būti ir pakeista pati šaknis: tviskėją it žvaignės 292 (žvaignė ‘žvaigždėʼ; twinked starry), kaip triušiai i gurkai 294 (gurkas ‘agurkasʼ, plg. LKŽ gurklas ‘agurkasʼ, dar plg. latv. gurķis ‘agurkasʼ; like rabbitsʼnʼcukes).

Galima įžvelgti ir naujažodžių sudarymą pagal originalo kalbos žodžius: mirėlis nevardis bumbulis 284 (nevardis ‘bevardisʼ, plg. BLKŽ bevardis ‘neturintis vardoʼ; died no-name babbit), moskiai sukandžios 291 (moskis ‘uodas, moskitasʼ, plg. nenorminį moškė (rus. мошка) ‘mašalasʼ; mozzies bite her), cingėja moskiai i naktiniai paukštai 295 (mozzies anʼ nightbirds anʼ toads ringinʼ).

Semantinė neologija

Aktyvus leksinės sistemos turtinimo būdas yra semantinė neologija, naujų žodžio reikšmių sukūrimas jau esantiems žodžiams (plg. Urbutis 2009: 37). Aptariamų žodžių reikšmės modifikavimas yra verstinis – keičiant reikšmę ieškota gyvo, natūralaus atitikmens. Analizuojamame fragmente aptikti 28 dėl verstinės neologijos atsiradę žodžiai kontekstiškai aiškūs, skaitytojai nesunkiai gali identifikuoti naująją reikšmę.

akmeninis, akmenotas, akmenoti; stony, stoned, to stone: romano autorius pasirinko žodžių stoned, stony ‘virtusi akmeniu; įstrigusiʼ, to stone ‘suakmenėti, nereinkarnuotisʼ analogija kaip gana aiškų būdą perteikti supaprastintą negalėjimą sielai persikūnyti, reinkarnuotis (plg. standartinės anglų kalbos stone ‘akmeninisʼ, to stone ‘aptaisyti akmeniuʼ, stony ‘akmenuotas, akmeningasʼ): akmenine siela i jau mirėlis 303 (akmenine siela ‘sustingusi sielaʼ; with a stony soul anʼ ʼready died), siela padarėsi sunki grublėta i nusverta akmenų 285 (nusverta akmenų ‘prislėgtaʼ; soul got heavyʼnʼjagged anʼ weighed with stones). Kartais vertėjas labiau specifikuoja tokį apibūdinimą retokais priesagos -otas vediniais; bendrinėje kalboje ši priesaga gali žymėti ypatybės gausumą, didumą (ligotas, pilvotas, uolotas) ar ypatybės turėjimą (pagiriotas, ribotas), taip pat buvimą paviršiuje ar įaugimą į paviršių (gyslotas, žaizdotas) (DLKG 2006: 199, 205): nedorus saunaudžius žmones vadindava „akmenotais“ 285 (akmenotas ‘kas negali atgimti, reinkarnuotis, „suakmenėjęs“ʼ; crookit selfy people was called “stoned”), užkeikims mana akmenotam likimui 308 (akmenotas likimas ‘nelaimingas likimasʼ; cuss on my stoned luck). Su priesaga -oti pagal bendrinės kalbos veiksmažodžių analogiją ledoti ‘virsti leduʼ, karpoti ‘apaugti karpomisʼ, samanoti (DLKG 2006: 391) sudaromi savitos reikšmės neologiški akmenoti, paakmenoti veiksmažodžiai: senis Jurgis pargrįžėlis da paakmenot mana sielą 297 (paakmenot sielą ‘sukaustyti sieląʼ; Old Georgie come back to stone my soul), senis Jurgis akmenos tava sielą 297 (akmenoti sielą ‘sukaustyti sielą, neleisti reinkarnuotisʼ; Old Georgie stone your soul). Taip pat gali būti sudaromas verstinis naujažodis: pasakiau šaltakmeniškai 296 (šaltakmeniškai ‘be jausmųʼ, plg. BLKŽ šaltakraujiškai ‘be emocijųʼ; I said, coolsomeʼnʼstony).

gudrums ‘priešapokaliptinės civilizacijos išmaniosios technologijos ir įrangaʼ; smart: žodžiu gudrums (plg. BLKŽ gudrumas ‘sumanumas, protingumasʼ) romane dažniausiai įvardijamos įvairios priešapokaliptinės civilizacijos išmaniosios technologijos, pati įranga: paslaptings Gudrums neleisdava mum prieit arčiau 289 (paslaptings Gudrums ‘nesuprantama technologijaʼ; a mystʼrous Smart stopped us goinʼ close up), poringės apie senųjų Gudrumą 306 (senųjų Gudrumas ‘priešapokaliptinės civilizacijos išmaniosios technologijosʼ; yarns ʼbout Old-Un Smart). Šis žodis kontekstiškai gali turėti reikšmę ‘gebėjimai naudotis išmaniosiomis technologijomisʼ: jį vairava senųjų Gudrums 288 (senųjų Gudrums ‘senosios civilizacijos gebėjimai, technologinis pranašumasʼ ir pan.; it was driven by the Smart oʼ Old Uns), Meronimė padarė stulbų piešinia Gudrumą 297 (piešinia Gudrumą ‘vizualizavo išmaniosiomis technologijomisʼ; Meronymʼd got whoahsome drawinʼ-Smart).

posmas ‘tam tikra laiko atkarpa; akimirka, momentasʼ; beat: daiktavardžiu posmas (plg. LKŽ posmas ‘6. šiaip ko nors dalis, 7. nuomygisʼ) matuojamos įvairios laiko atkarpos: anei vieną posmą ‘nė trupučioʼ 305 (not for one beat), anei posma ‘nė kiekʼ 295 (never lazed a beat), po ilga posmą ‘po ilgo laikoʼ 291 (after a long beat), lig to posmą ‘po to akimirkąʼ 300 (until the beat), bet tą posmą regėjau ‘tą momentą mačiauʼ 300 (that beat I seen), sėkmė apleida jau kitam posme ‘po to nebesisekėʼ 302 (luck changed the very next beat), kelis nemenkus posmus ‘kelias netrumpas laiko atkarpasʼ 304 (for a fair few beats), kai ateis tikrs posmas ‘tikras momentasʼ 288 (when the true beat come), bumbulis išėja vos po kelių posmų ‘po kelių akimirkųʼ 284 (the babbit came out jusʼ a few beats), ilgą posmą ‘ilgaiʼ 298 (for a long beat).

slaptukas ‘slėptuvėʼ; hideynick: (plg. LKŽ slaptukas ‘slapta kišenėʼ) buvau surietėlis sava slaptuke ikonyne 304 (was curled in my hideynick in the Iconʼry), pašmurkšt į lapotą slaptuką 281 (snaky-snuck up a leafy hideynick).

Pragaištis ‘apokalipsėʼ; the Fall: pasirinktas žodis (plg. DLKŽ pragaištis ‘pražūtisʼ) tiksliai perteikia originalo the Fall ‘apokalipsėʼ reikšmes: nesugurints nuo Pragaišties 287 (unbusted since the Fall), prieš Pragaištį 287 (bʼfore the Fall), išgyvena visus žybt-driokst i Pragaištį? 288 (Howʼd it sʼvived all the flashbanginʼ anʼ the Fall), Aiškiaregijas nėr nė kokiam žemėslapy, padarytam tuoj prieš Pragaištį 293 (Prescience I werenʼt on any map made jusʼ bʼfore the Fall).

Neologiški priesagų perdirbiniai kitomis reikšmėmis, pvz., vienintis ‘vienintelisʼ (plg. LKŽ vienintinis ‘vienintelisʼ, vienintas ‘vientisasʼ): vienintis pastats 285 (only buildinʼ), tas buva vienintis karts 290 (that was nearest); devintinis ‘devynmetisʼ (plg. DLKŽ devintinis ‘vykstantis devintą valandąʼ): buvau tik devintinis 280 (I was only a niner), devintinis Zakars Narsusis 281 (Zachry the Brave Niner); septintinis ‘septynmetisʼ (plg. DLKŽ septintinis ‘vykstantis septintą valandąʼ): būdams septintinis 285 (I was a sevener).

Būdvardis riestas ‘painus, keblusʼ (plg. LKŽ riestas ‘gudrus, suktasʼ; slywise) vertėjo vykusiai pasirinktas perteikti reikšmėms ‘suktas; klastingas; painusʼ: sapnai riesti pranašaut 287 (riesti ‘keblūsʼ; they was slywise augurinʼs), kaip riestai ji parinka žodžius 294 (riestai ‘suktaiʼ; oh, so slywise she picked her words!), riestai sužvalgėsi 298 (riestai ‘klastingaiʼ; looked slywise), su riestu šypsniu 279 (riestas šypsnis ‘sukta, klastinga šypsenaʼ; slywise grinninʼ), viešnia išmokina žengt riestai i nepakliautis ja 295 (išmokina žengt riestai ‘pamokino elgtis suktaiʼ; teached evʼryun to step slywise anʼ not trust her).

Romane pasitaiko retesnių būdvardžių specifine, netipiška reikšme, pvz., riebus svoris ‘sunkusʼ, bloga spalva ‘ligoto spalvaʼ, plėšrus pašlemėks ‘puslaukinis žmogusʼ, apdūmyta oda ‘tamsiʼ – tokia neosemantizacija yra verstinė: jo [prietaiso] riebus svoris buva šiurpus 306 (its fat weight was eerie), nutamsėja blogom spalvom 284 (turned bad colors), plėšrus pašlemėks 281 (plg. ang. sharky ‘rykliškasʼ; sharky buggah), paglostyt jos apdūmytą odą i šiauštus plaukus 307 (strokinʼ her cloudy skinʼnʼbristly hair). Nors vertėjas tokį pat apibūdinimą vienur verčia pažodžiui: negyvų lapų duobėn 280 (negyvi lapai ‘sudžiūvę lapaiʼ; into a pit oʼ dead leaves), kitur nusako gyviau ir nepažodžiui: šuoliais treškindams džiūvias šakas 280 (džiūvus ‘sausas, išdžiūvęsʼ; spring-heelinʼ dead branchesʼnʼall).

Tokių savitų reikšmių gali įgyti ir prieveiksmiai, pvz., yra dažnas verstinės semantikos prieveiksmis rūsčiai: dygliai rūsčiai apdraskė man veidą 280 (rūsčiai apdraskė ‘labai; smarkiaiʼ; thorns scratched my face diresome), aš paraudau-sukaitau rūsčiai 298 (paraudau-sukaitau rūsčiai ‘labai, ypatingaiʼ; I redded diresomeʼnʼsteaminʼ). Kiti prieveiksmiai reti: kalbėdava keistai – ne vangiai-trūksmai kaip hilai, o sūriai-šaltai 289 (vangiai-trūksmai ‘lėtai su pertrūkiaisʼ, sūriai-šaltai ‘bejausmiškai, nenoromisʼ; spoke in a strange way, not lazyʼnʼspotty like the Hilo but saltedʼnʼcoldsome).

Potenciniai dariniai ir darybiniai variantai

Analizuojamame fragmente distopinei naujakalbei įvairinti vertėjas dažnai pasitelkia daugybę (148 atvejai) potencinių darinių ir darybinių variantų, kurių reikšmė lengvai numanoma kontekstiškai. Potenciniai dariniai yra į žodynus neįtraukti, bet prireikus pagal produktyvius ir reguliarius darybos tipus galimi pasidaryti žodžiai (Urbutis 2009: 316). Naujakalbei kurti pasitelkti dariniai yra tarsi norminių vartojamų žodžių darybiniai variantai4, substitutai – jie pasidaryti pagal analogiją su produktyviaisiais darybos tipais arba formalų panašumą. Toks formų analogiškumas padeda gryninti alternatyvios tikrovės vaizdinį ir jos veikėjų kalbą: skaitytojas nesunkiai identifikuoja pradinę leksemą, taip pat kuriamas įspūdis, kad postapokaliptinio laiko gentys primiršusios kai kuriuos žodžius ar juos tarsi pasidaro iš naujo. Pvz., žodis šniukšlys nėra grynas neologizmas, jis be paaiškinimo kontekstiškai nesunkiai suprantamas reikšmėmis ‘tyrinėtojas; šnipasʼ, nes egzistuoja šniukščius ‘kas visur landžiojaʼ, šniukšlė ‘nosiaskylėʼ, daugybė analogiškų vedinių, pvz., LKŽ šniurkšlys, šnerpšlys, tarkšlys, čerkšlys ar piršlys, kušlys, taip pat įprastas DLKŽ šniukštinėti ‘landžioti ieškinėjantʼ: senų laikų šniukšliai 283 (what the old-time scavversʼd), Neipsas anuomet buva šniukšlys 301 (Napes was a scavver), paskum sava partnerį šniukšlį 303 (followed his partner-scavver). Tas pats pasakytina ir apie vaistinykybė ‘vaistininkavimasʼ, jis aiškus dėl daugybės analogiškų variantiškų vedinių, pvz., LKŽ jūrininkybė / jūrininkystė, žuvininkybė / žuvininkystė: mamos vaistinykybei 290 (dar plg. LKŽ vaistinykas ‘vaistininkasʼ; for her maʼs medʼsun-makinʼ). Žodynuose taip pat nėra žodžio virpulėjimas (: virpulėti), bet dėl vartosenoje egzistuojančių virpėjimas, virpuliavimas (ir gausybės analogiškų dvilktelėti, babtelėti, liulėti ir pan.) jis vertintinas kaip potencinis: mylėjims-virpulėjims suduža į miljoną druzgelių 297 (lovinʼnʼthrobbinʼ was smashed to a milʼyun ittybitties). Su daiktavardžio priesaga -inė bendrinėje kalboje yra nemažai vietų pavadinimų (ligoninė, elektrinė (LKG 1965: 398), vertėjas sukuria savitą žodį mokyklinė reikšme ‘mokyklaʼ: mokyklinės žiniuks 287 (smart in schoolʼry), mokyklinės langai 287 (schoolʼry windows), už mokyklinės 287 (bʼhind the schoolʼry). Netipiškais darybiniais variantais kartais kompensuojamos kitos vertimo vietos, pvz., originale vartojamam standartinės kalbos žodžiui map sugalvotas žemėslapis ‘žemėlapisʼ: padarėm žemėslapį 297 (a map we done here), pasaulės žemėslapy 293 (on a map oʼ the world), nė kokiam žemėslapy 293 (on any map), senesniuos žemėslapiuos 293 (it was on older maps).

Vertime dažni kai kurie daiktavardžiai – vertėjo sukurti darybiniai variantai, kurie su kitos linksniuotės, paradigmos variantiškomis galūnėmis natūraliai pasitelkiami kurti meninę naujakalbę:

paukštas ‘paukštisʼ; bird: (plg. LKŽ paukštė) miljons paukštų 279 (milʼyun birds), nuo paukšta 288 (from the bird), cingėja moskiai i naktiniai paukštai 295 (‘cos oʼ the mozzies anʼ nightbirds anʼ toads ringinʼ), paimdavas ją jėškot paukštų kiaušinių 295 (took her bird-egginʼ), buva augmenai-paukštai 306 (plantsʼnʼbirds). Fragmente pasitaikė ir standartinė forma paukštis, bet juo apibūdinamas panašus į milžinišką paukštį laivo korpusas5: laivs yr galygs balts paukštis dievs 288 (ship was a mighty white bird god).

tvaras ‘statinys; aptverta vietaʼ; ʼclosure: (plg. LKŽ tvarta ‘tvartasʼ, tvėrė ‘įtvarasʼ) į tą tylų tvarą 303 (into that silent ʼclosure), jo šventyklos, slėptos sienų tvare 301 (his temples hid in his ʼclosure walls), plieniniai vartai tvare patys savaime laisvindamies sudrebėja 302 (anʼ that archinʼ steely gate in the ʼclosure wall shook free anʼ groaned thundersome anʼ budged open all oʼ itself), juods išklaipyts akmuo, katrie išbarstėliai tvare 303 (blackʼnʼtwisted rock littʼrinʼ the ʼclosure).

smalsis ‘smalsumasʼ; curio: (plg. LKŽ smalsa, smalsas) ištroškėlis buva mana smalsis 306 (so hungrysome was my curio), atsakymai smalsia nenumalšindava 293 (answers didnʼt quench your curio none).

žmogas, žmogai 6 ‘žmogusʼ; people: daba jūs, žmogai vėpsot 282 (now you peopleʼre lookinʼ), du-trys-keturi šimtai žmogų 288 (two– three– four hundred people), atrodė panašesni nei kiti žmogai 289 (they looked more alikeʼn other people), atsliūkindava seni žmogai 296 (old folks came creepinʼ up), taip paprotint sava žmogus 300 (sava žmogus ‘savo žmonesʼ; so wise up my peopleʼnʼkin), žmogų liežuvį 301 (žmogų liežuvis ‘žmonių kalbaʼ; Napesʼd sort oʼ got the people tongue).

Priesagos -ėlis, -ė daiktavardžiai

Nagrinėjamame fragmente dažni veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, kurie padaryti su priesaga -ėlis iš priešdėlinių veiksmažodžių. Vediniai su šia priesaga bendrinėje kalboje paprastai žymi asmenis ir turi menkinamąją reikšmę (iškrypėlis, išpaikėlis), retesni vediniai be pejoratyvios reikšmės: suaugėlis, pasiryžėlis (DLKG 2006: 105). Naujakalbę kurdamas nestandartišką vertėjas šiuos potencinius vedinius vartoja vietoje dalyvinės raiškos: išgyvenėlis lig penšim i nesilupėlis raudonšaše i nemerdėlis nuo plaučiagliaumės 295 (išgyvenėlis ‘išgyvenęsʼ, nesilupėlis ‘nesilupęsʼ, nemerdėlis ‘nemerdėjęsʼ; the only Valleysman whoʼd ever lived to fifty anʼ werenʼt flakinʼ with redscab or dyinʼ of mukelung), užkapstėsi aukštgriovon i radėlis mane ant Rančas gaubria susirietėlį 308 (radėlis ‘radęsʼ, susirietėlį ‘susirietusįʼ; came screeinʼ upgulch to find me huddlinʼ ʼneath ʼbrella leaves on Ranch Rise).

Dalis vertėjo vartojamų darybinių variantų (15) yra fiksuoti LKŽ: mirėlį bumbulį 284 (LKŽ mirėlis ‘numirėlisʼ; died babbit), nesi mirėlis 301 (unless youʼre ʼready died), suvytėlė senė 285 (LKŽ suvytėlis ‘kas sudžiūvęsʼ; old crone), užaugėlis slėniškis 286 (LKŽ užaugėlis ‘suaugėlisʼ; growed Valleysman), prižiūrėdavau susirgėles 283 (LKŽ susirgėlis ‘kas susirgęsʼ; to mindʼnʼhelp their birthinʼ anʼ watch for sick uns), išdrąsėlis 293 (LKŽ išdrąsėlis ‘išdrįsėlisʼ; Iʼd got a bit oʼ the brave). 7

Kiti (33) vediniai žodynuose nefiksuoti, vertintini kaip potenciniai. Vertėjas taip pat kartais pasidaro savitesnių vedinių iš nepriešdėlinių veiksmažodžių, kaip nebūdinga bendrinėje kalboje: gimėlis muse 284 (gimėlis ‘gimęsʼ, plg. LKŽ gimėjas ‘naujagimisʼ; you was borned a fly), esu matėlis ją 285 (esu matėlis ‘esu matęsʼ; I sumtimes seen her), Sonmė padėdava sirgėliams 285 (sirgėliams ‘sergantiemsʼ; Sonmi helped sick uns), atmenam dingėlį gyvenimą 285 (dingėlį ‘pradingusį, pradingėlįʼ; we memʼried our gone life), buvom stulbėliai 294 (stulbėliai ‘apstulbę, apstulbėliaiʼ, plg. LKŽ stulbus ‘apstulbęsʼ; we was ʼmazed), gal tik skyrėlis mukinis šniukštėja, kur gaut kramtėsia 297 (skyrėlis ‘atsiskyręs, atsiskyrėlisʼ; or jusʼ a hermity Mookini wandʼrinʼ for grinds).

Su priesagos -ėlis vediniais iš priešdėlinių veiksmažodžių sudaromi ir stabilieji junginiai (daugiau apie juos žr. poskyryje „Pažodiškai verstinė raiška“): sutaisydava suskilėlę laimę 285 (suskilėlę laimę ‘nelemtį, nelaimęʼ; fixed busted luck), dėbtels ant mane i mana kaltinimus sukrėstais nustebėliais smaigais 298 (dėbtelti nustebėliais smaigais ‘nustebus pažiūrėti piktaiʼ; they looked shockedʼnʼsʼprised spikers at meʼnʼmy accusinʼs).

Priesagos -(i)otas, -a būdvardžiai

Nors bendrinės kalbos priesaga -(i)uotas žymi išorinę ar vidinę ypatybę (DLKG 2006: 199, 205), siekdamas kalbos išskirtinumo vertėjas priesagos -otas vedinius vartoja priesagos -(i)uotas reikšmėmis, nusako išorinę ypatybę: gumbotas-dygliotas tankmes 280 (gumbotas-dygliotas ‘gumbuotas dygliuotasʼ; bumpyʼnʼthorny thickets), pašmurkšt į lapotą slaptuką 281 (lapotas ‘lapuotasʼ; snaky-snuck up a leafy hideynick), nuo šešėliotų lentynų 301 (šešėliotas ‘šešėliuotasʼ; from the dimʼnʼshadowy shelfs), pusė griaučiai i pusė lervota mėsa 303 (lervota ‘lervuotaʼ; half skellytonʼnʼhalf maggoty meat), pelenota te buva 302 (pelenotas ‘pelenuotasʼ; ashy it was). Taip pat vidinę ypatybę: cyvlizotus laikus 287 (cyvlizotas ‘civilizuotasʼ; Civʼlize Days bʼfore the Fall), teisings cyvlizots slėniškis 285 (truesomeʼnʼcivʼlized Valleysman).

Kartais priesaga -otas vartojama jai būdinga vidinės ypatybės reikšme, bet tada pasidaromas savitas būdvardis, pvz., sergotas (plg. bendrinės kalbos ligotas): bangos bloškės paplūdimin it sergotos karvės 284 (it sergotos karvės ‘kaip ligotos karvėsʼ; waves lurched up the beach like sickly cows).

Priesagų -ygas, -a (-ingas, -a) ir -ėtas, -a; -inis, -ė būdvardžiai

Tarminės priesagos -ygas būdvardžiai kaip darybiniai variantai vartojami priesagos -ingas vidinės ypatybės reikšme (plg. bendrinės kalbos žodžius aliejingas, balsingas, laimingas (DLKG 2006: 197): laivs yr galygs balts paukštis dievs 288 (galygs ‘galingasʼ; ship was a mighty white bird god), didžiausią galygiausią Gudrumą visoj pasaulėj 294 (Prescients got more greatsomeʼnʼmighty Smartʼn this Hole World), vandenyga-tamsu buva viduj 286 (vandenyga ‘vandeninga, šlapiaʼ; watery dark it was inside), stebuklygą penšimmetę moterą 295 (stebuklygas ‘stebuklingasʼ; to see the wondersome fifty-year-old woman), darės draugyga su viešnia i sukukuojasi 295 (draugyga ‘draugingaʼ; she started gettinʼ friendsome with her anʼ crowy too), žygsnius sustabdė stebuklyga geležakmeninė siena 302 (stebuklygas ‘stebuklingaʼ; steps was stopped a wondersome ironstone wall). Iš tokių būdvardžių dėsningai gali būti sudaromi priesagos -ai prieveiksmiai: laimygai žvejoj 287 (laimygai ‘laimingaiʼ; fishinʼ happʼly), ar daiktavardiniai priesagos -umas abstraktai: paleistų draugyguma kaukę trup nusmukt 298 (draugygumas ‘draugiškumasʼ; let her friendsome mask slip a littlʼ).

Priesagos -ingas būdvardžiai irgi nestandartiniai, naujažodiški, bet nesunkiai suprantami, numanomi: kvaitingoj vieversingoj popietėj 290 (kvaitingas ‘kvaitulingasʼ, vieversingas ‘su daug čirenančių vieversiųʼ; in that druggy skylarkinʼ aftʼnoon), milžingai didelis 287 (milžingai ‘milžiniškaiʼ, plg. LKŽ milžinis ‘milžiniškasʼ; giant big).

Keli priesagos -ėtas vediniai irgi specifiniai dėl romane jau vartojamų pamatinių neologiškų žodžių: žvaignėtam vandeny 298 (žvaignėtas (: žvaignė) ‘žvaigždėtasʼ; in the starry water), sušniukštėtą grobį palaikytis sau vienam 302 (sušniukštėtas (: sušniukštėti) ‘sušniukštinėtas, rastasʼ; to keep that scavved loot all for himself). Kartais sudaromi netipiškai, priesagos -ingas reikšme: bet mįslėta buva va kas 293 (mįslėta ‘mįslinga, slaptingaʼ; but the wyrd thing was this). Su bendrinėje kalboje labai daria priesaga -inis irgi išvedami naujažodiški būdvardžiai: tas neatrod logikinis 306 (logikinis ‘loginis, logiškasʼ; that donʼt sound senseful), balsą prarija duslinis papartyns, sumurmėja duslinis papartyns 279 (duslinis ‘duslusʼ; mufflinʼ ferny swallowed my voice, murmed the mufflinʼ ferny).

Sangrąžiniai veiksmažodžiai

Distopiniam sociolektui specifikuoti vertime kūrybiškai, pagal tarmėms būdingą raišką išnaudojamas sangrąžinių veiksmažodžių formantas -s(i). Analizuojamame fragmente aptiktas 71 atvejis, kada priešdėlinių veiksmažodžių sangrąža nukeliama į patį žodžio galą8: nuvijausi jį 280 (‘nusivijauʼ; I chased him), suklikau paukštui, ka užčiauptus 282 (‘užsičiauptųʼ; I yelled at the bird to shut up), nuvedėsi mane 284 (‘nusivedėʼ; fetched me), saulė nuleidasi 286 (‘nusileidoʼ; gone sunset), permainėsi ors 294 (‘persimainėʼ; air in our kitchen changed), ji sutuokusis 294 (‘susituokusiʼ; was she married). Iš pavyzdžių galima matyti, kad originalo kalbos raiška yra standartinė, tad šiais atvejais netipišką raišką vertėjas išnaudoja kitoms originalo vietoms kompensuoti. Rečiau pasitaikė, kad ir originalo kalbos veiksmažodis ar veiksmažodžiu išversta raiška yra savita: ji apstojasi ne mūs buveinėj 295 (‘apsistojoʼ; heʼs not stoppinʼ), pripažinausi 288 (‘prisipažinauʼ; I ʼfessed), manieras pirmoji atminė Susė 292 (‘atsiminėʼ; memʼried her hostinʼ manners), išsukinėjuos vengdams 298 (‘išsisukinėjauʼ; she thinked I was jusʼ wrigglyinʼ out), planava įveržtis 298 (‘įsiveržtiʼ; was planninʼ on invadinʼ). Aptikta ir atvejų, kada specifikavimo ypatybės yra dvi – ne tik formantas gale, bet pati forma reta, jau nevartojama: jei visa būtų kitaip suklotis 287 (suklotis ‘susiklostytiʼ, plg. LKŽ susikloti ‘2. susiklostytiʼ; if all things happened diffʼrent), moteras išpažindavas jai 298 (išpažindavas ‘išsipasakodavoʼ, plg. LKŽ išpažintis ‘2. susipažintiʼ; women ʼfessed stuff to her).

Įdomu pastebėti, kad analizuojamame vertimo fragmente aptiktas 51 atvejis, kada sangrąžos formantas vartojamas standartiškai po priešdėlio, pvz.: ji susituokė su odinyku 284 (she married), pasigava kraujavima sergą 285 (Maʼd got a leakinʼ), išsitraukė rašyma knygą 297 (got out a writinʼ book), aš atsistojau 298 (I got up). Būta atvejų, kai formantas šioje pozicijoje sutrumpėjęs9, pvz.,: pasiklausė mano sapnus 287 (list’ned close to my dreaminʼs).

Pažodiškai verstinė raiška

Dalis netipiškos, naujakalbiškos raiškos yra pažodiškai verstinė: fragmente nustatyta 40 atvejų. Savitai perdirbti tarptautiniai žodžiai yra pasiskolinti ir morfologiškai adaptuoti iš originalo kalbos (pvz., barbʼrism, barbʼrian, plg. anglų standartinės kalbos barbarism, barbarian). Daugiausia tokių žodžių su praleistu balsiu ir vertime barbrizmas ‘barbarybėʼ: atstūmei cyvlizaciją arba Jurgis sugundė tave barbrizman 285 (spurned the Civʼlize, or if Georgie tempted you into barbʼrism), barbras ‘barbarasʼ: nenorėja mainų su nė kokiais barbrais 288 (they dinʼt want no barter with no barbʼrians), barbrų sielos 303 (barʼbʼriansʼ souls), barbʼric ‘barbariškaiʼ: nenorėja visų akyse pasrodyt kaip barbrai 293 (dinʼt want to look barbʼric). Analogiškai perimtas ir žodis Civʼlize (plg. anglų standartinės kalbos civilize) su praleistu balsiu, vartojamas daiktavardiškai reikšme ‘civilizacijaʼ, tik vertėjas specifikuodamas dar pailgino balsį cyvlizacija: turėjom aiškiaregiam ganėtinai cyvlizacijas 288 (only us got ʼnuff Civʼlize for the Prescients), atstūmei cyvlizaciją 285 (spurned the Civʼlize), cyvlizacijai reik laika 287 (Civʼlize needs time), Gudrums-cyvlizacija netur neką bendrą 300 (SmartʼnʼCivʼlize ainʼt nothinʼ). Iš tokio žodžio vertime gali būti pasidaromas būdvardis cyvlizotas ‘civilizuotasʼ: cyvlizotus laikus 287 (Civʼlize Days bʼfore the Fall), teisings cyvlizots slėniškis 285 (truesomeʼnʼcivʼlized Valleysman), cyvlizotų laikų paslapties 287 (mystʼry oʼ the Civʼlize Days). Pagal originalo kalbos žodžių analogiją su praleidimu sukurti ir žodžiai miljons ‘milijonasʼ, popliarus ‘populiarusʼ (milʼyun, popʼlar, plg. anglų standartinės kalbos million, popular): miljons paukštų 279 (milʼyun birds), tikrai popliari 298 (truesome popʼlar).

Tiriamojo fragmento naujakalbiška raiška dažnai yra pažodiškai verstinė ir imituoja tam tikrus menamos naujakalbės stabiliojo tipo junginius, frazeologizmus, metaforiškus posakius: baimė myža man kraujy 281 (baimei myžti kraujyje ‘apimti baimeiʼ; fear was pissinʼ in my blood), tarė mandagiai, bet akyse nirša kalė dingė 297 (akyse niršti kalei dingo ‘akyse degti siutuiʼ; said politesome, but there was a furyinʼ dingo bitch in her eyes), buvau viensparnis žąsins 291 (viensparnis žąsinas ‘bejėgisʼ; one-wing gander now it was me). Pažodiškai išversti neologiški palyginimai: čiobrinau it peiliu pjaudams per nakties mišką 282 (čiobrinti it peiliu pjaunant ‘eiti tiesiu taikymu, nesigręžiojantʼ; trogged up the switchblade thru the night forest).

Įvairių gamtos ir laiko reiškinių (aušra, vasara, diena) savitas apibūdinimas yra dėl kalkinio vertimo: tik prakirtasi aušra 301 (prakirstis aušrai ‘praauštiʼ; thru the crack oʼ dawn), kila i puolė dienos 298 (kilti ir pulti dienoms ‘eiti dienomsʼ; days roseʼnʼfell), įkaita žalia putota vasara 298 (putota vasara ‘žalumos vešli vasaraʼ; summer hotted up greenʼnʼfoamy). Specifinis kalbėjimo reiškinių, šnekos pobūdžio charakterizavimas vertime taip pat atsiradęs dėl pažodiškumo: aš mat turėjau ožia liežuvį 301 (turėti ožio liežuvį ‘būti šiurkščiakalbiui, neiškalbiamʼ; I got the goat tongue), nekalbėdava krumplinai kaip laukiniai 289 (krumplinai ‘šiurkščiai, stačiokiškaiʼ, plg. BLKŽ krumplinis ‘turintis krumpliusʼ; never spoke knuckly like savages), tie žodžiai šaudė įteikimasi strėles 294 (šaudyti įteikimasi strėles ‘pataikautiʼ; no un but me seen the arrows oʼ flattʼry them words fired), paskum pasakė it smaigu man pilvan 305 (it smaigu man pilvan ‘kaip peiliu širdinʼ; was a spiker thru my guts). Toks neologiškai žymėtos leksikos vertimas pažodžiui nėra nuostolingas ar netinkamas, nes ir originalo kalboje šie posakiai yra netipiški, neįprasti būtent dėl įsteigto „meninio pasaulio“ specifikos.

Dalį tokios originalo specifinės raiškos vertėjas perdirba kūrybiškai savaip ir natūraliau – štai vietoje numanomo pažodiško brėžia liniją sukuriamas atitikmuo be turinio nuostolio rausia ežią prieš tave: mandagi šneka rausia ežią prieš tave 289 (ežią rausti (prieš ką nors) ‘brėžti (socialią) ribąʼ; politesome speakinʼ it draws a line bʼtween you). Taip pat kūrybiškai gyva kalba verčiama akimis įaudė į mana sielą vietoje numanomo pažodiško akimis šaudė mano sielą: akimis įaudė į mana sielą, jė, nutardams, a tikėt 307 (įaudė į mana sielą ‘įsiskverbė į vidųʼ; shootered my soul with his eyes, yay, settlinʼ whether or nay to bʼlief me). Standartiniai frazeologizmai vertime gali būti perdirbami perteikiant originalo kalbos okazinį specifiškumą: nekad nebesijuokė vijurku kaip anksčiau 284 (nebesijuokė vijurku ‘nebesijuokė veržliai, nerūpestingaiʼ, plg. FŽ kaip vijurkas ‘apie labai judrųʼ; never laughed twirly), aš dėjau kojos atgal palei griovą 280 (dėjau kojos ‘sprukauʼ, plg. FŽ į kojas dėti ‘spruktiʼ; I legged it back downgulch), mana mintys pasipustė 300 (pasipustyti mintims ‘leistis fantazuotiʼ, plg. FŽ rankas pasipustyti ‘pasirengti ką smarkiai darytiʼ; my thinkinʼ giddyupped now).

Pažodiškai verčiami postapokaliptinio ir distopinio pasaulio gyventojų primityvia kalba savaip įvardijami pranašesnės civilizacijos prietaisai, įrenginiai: pora širšinių valčių 288 (širšinė valtis ‘greitaeigis katerisʼ; pair oʼ littler hornety boatsʼd), apie senųjų Gudrumą i skraidančias buveines 306 (skraidanti buveinė ‘lėktuvasʼ; ʼbout Old-Un Smart anʼ flyinʼ dwellinʼs), te buva i pasaulės kamuolys 287 (pasaulės kamuolys ‘gaublysʼ; a ball oʼ the world there was too), buteliuos augančius bumbulius 306 (butelis ‘mėgintuvėlis, kolbaʼ; growinʼ babbits in bottles), laikrodžia tiksius 287 (laikrodžia tiksiai ‘laikrodžio rodyklėsʼ; clockʼs tickers).

Reti, pasyviojo leksikos klodo žodžiai

Siekdamas specifikuoti originalo naujakalbę vertėjas kūrybiškai pasitelkia retus, pasyviojo klodo žodžius, jų fragmente išties nemažai (70 atvejų). Šio skyriaus retai vartojami, pasyviojo klodo žodžiai yra fiksuoti LKŽ ar DLKŽ, būtent ši stilistinė ypatybė vertime pasitelkiama lygiaverčiai ar kompensaciškai perteikti originalo kalbos specifiškumą. Dalis būdvardinių galūnės vedinių iš dabartinės vartosenos pasitraukę, bet tikėtina, kad skaitytojai gali juos suvokti ir kaip romano specifinės kalbos naujažodžius: klasti šnipė 294 (LKŽ klastus ‘klastingasʼ; how this crafty spyer), urzgus-iltinis buva jo balsas 307 (LKŽ urzgus ‘piktasʼ; growlyʼnʼfangy his voice was), tolioj pusėj 287 (LKŽ tolus ‘tolimasʼ; on the far side), ypačią viešnią 298 (LKŽ ypatus ‘ypatingasʼ; a spesh guest), tą stulbų vaizdą 297 (LKŽ stulbus ‘stulbinantisʼ; that whoahsome view). Specifiškai atrodo ir analogiški būdvardiniai prieveiksmiai: jie niršiai man kalbėja 307 (LKŽ niršiai ‘piktaiʼ; fiercesome he speaked at me), galvojau, kaip gaut įrodymų, i jei negalėsiu sugriebt jų garbiai 306 (LKŽ garbiai ‘garbingaiʼ; I cudnʼt get grasp of it honorʼbly well); stulbiai griežtas taisykles 289 (LKŽ stulbiai ‘stulbinančiaiʼ; whoah strict rules).

Kai kuriuos romane dažnai vartojamus daiktavardžius (žosmė, poringė, pasaulė) reiktų aptarti atskirai:

žosmė (BLKŽ ryt. ‘šneka, kalbaʼ); yibber: nors DLKŽ ir BLKŽ žodis žosmė priskiriamas tarmybėms, tikėtina, kad didelė dalis skaitytojų supranta šį žodį kaip naujadarą (originalo kalboje yibber yra naujažodis, sukurtas pagal standartinės anglų kalbos žodį jabber ‘pliauškimasʼ, dar plg. yabber). Vertime su šiuo žodžiu sukuriami saviti posakiai, pvz., laivui atkakus, žosmė tuoj išburbuliuodava, i dauguma buveinių lėkdava 289 (žosmei išburbuliuoti ‘kalboms pasklistiʼ; by the time theyʼd landed, the yibberʼd been busy anʼ most dwellinʼs was ʼready rushinʼ), žosmę gava nuo Rožės pusbrolia Volta 298 (gauti žosmę ‘sužinotiʼ; sheʼd got the yibber off Rosesʼs cuz Wolt), nenorėjau, ka žosmė mane suteptų 298 (žosmei sutepti ‘apsmeižtiʼ; I dinʼt want yibber smearinʼ me). Tiriamo fragmento veikėjams būdinga pirmykštė, sudvasintos materialiosios aplinkos pajauta, tad žosmė gali būti tarsi personifikuojama, jai priskiriamas tam tikras savaimingumas: žosmė nenuleida akių, i vis ateidava lankytojų pamatyt 295 (žosmė nenuleida akių ‘kalbos (paskalos) vis nerimoʼ; the yibber was keepinʼ a close eye on her), motušė žosmė sak teisybę 293 (motušė žosmė ‘pasklidusios kalbosʼ; Old Ma Yibber spoke it true), motušei žosmei neplepės jokių paslapčių 298 (sheʼd not tell Old Ma Yibber no secrets), anapus Devynių Slėnių motušė žosmė sava srutiną burną tur užkimštą 297 (motušei žosmei burną turėti užkimštą ‘neskleisti kalbųʼ; Old Ma Yibber keeps her slurryful mouth corked outside Nine Valleys), žosmė tau nepasakė, ka laiva motera senesnė, nei buva mana senelė, kai Sonmė ją atgimdė! 297 (pasakyti žosmei ‘sužinoti iš sklindančių kalbųʼ; ainʼt yibber telled you, the Shipwomanʼs olderʼn my granny was when Sonmi reborned her!). Tas pats pasakytina ir apie žosti veiksmažodį: liaudis pulkeliais ėja lauk žost 295 (žosti ‘šnekėtiʼ, plg. DLKŽ žosti ryt. ‘tarti, sakytiʼ; folks left in gaggles to yibber).

poringė ‘kalba, šnekėjimasʼ; yarn: nors DLKŽ nenurodo jokių stilistinių požymių (poringė ‘pasakojimasʼ), šis žodis yra savitas, tinkantis perteikti romano specifinės kalbos archajiškas, dialektiškas žymas: bet poringė skalsesnė 280 (but a yarninʼ is more delish), poringės apie senųjų Gudrumą 306 (yarns ʼbout Old-Un Smart), nėr mitų poringė 288 (ainʼt no mythy yarninʼ), Zakara poringės nėr pramanytos 288 (Zachryʼs yarns ainʼt made up), sek senų bobų kluikinas poringes 304 (old womanʼs stoopit yarner), kaip senos poringės sek 302 (like the old yarns say), sek tą samanotą poringę 304 (tellinʼ that mildewy yarn). Su šiuo žodžiu sukuriami ir saviti posakiai: šioji nėr šypsi poringė 284 (šypsi poringė ‘juokai, pokštasʼ; this ainʼt a smilesome yarnie), jie daugiau nei kartą keis šitos poringės kelią 288 (keis šitos poringės kelią ‘pasakos vis kitaipʼ; theyʼll change the path oʼ this yarninʼ moreʼn once), poringė buva sukrušinta kaip reik, i liaudis pulkeliais ėja lauk žost 295 (poringė buva sukrušinta ‘tema išnagrinėtaʼ; the yarninʼ was busted propʼly after that, anʼ folks left in gaggles to yibber whatʼd been said anʼ answered).

pasaulė ‘pasaulisʼ; world: vertėjo vykusiai pasirinktas darybinis variantas (LKŽ pasaulė ‘pasaulisʼ): pasaulės žemėslapy 293 (pasaulės žemėslapis ‘pasaulio žemėslapisʼ; on a map oʼ the world), tu silpnas prieš pasaulę 282 (itʼs this busted worldʼs fault is all), pasaulė 287 (Hole World), pasaulės apačioj 302 (the world bʼlow), didžiausią galygiausią Gudrumą visoj pasaulėj 294 (Prescients got more greatsomeʼnʼmighty Smartʼn this Hole World, yay?).

Didžioji dalis tokių retesnių, tik LKŽ fiksuotų žodžių, pvz., kliuika, dūlė, pintė, spėkas, pūzras, medžioklis, kontekstiškai lengvai suprantami, negluminantys: nenorėja visų akyse pasrodyt kaip barbrai arba kluikas 293 (kluika ‘kvaišaʼ; dinʼt want to look barbʼric or stoopit), žnekt ant dūlės 297 (dūlė ‘užpakalisʼ; I crashed on my jaxy), švytuodama pinte 298 (pintė ‘pintinėʼ; swinginʼ her basket), kiek spėka turėdams čiuožė žemyn 303 (spėkas ‘pajėgumasʼ; slid down that screesome mountain), pūzrus i malkas 279 (pūzras ‘supuvęs pagalysʼ; tinderʼnʼfirewood), medžioklis pavirta medžiojamu 280 (medžioklis ‘medžiotojasʼ; hunter was the hunted). Tarminėje kalboje pasitaikančios formos su kitų linksniuočių požymiais, kamienų mišimo atvejai irgi išnaudojami vertime: moteros 289 (motera ‘moterisʼ; shipwomen), tur makadamijas riešutynę 294 (riešutynė ‘riešutynasʼ; had a macadnut orchard), tirštėjantys debesiai 302 (debesiai ‘debesysʼ; thickʼninʼ clouds), juodi išklaipyti akmenai 303 (akmenas ‘akmuoʼ; blackʼnʼtwisted rocks), varvančią maknotom smegenom 303 (smegenos ‘smegenysʼ; drippinʼ in smeary brain).

Nors fiksuoti LKŽ, itin savitai, neologiškai atrodo reti galūnės vediniai daiktavardžiai serga, tingis, draika: mama gimdydama Ketkiną pasigava kraujavima sergą 285 (serga ‘ligaʼ; maʼd got a leakinʼ malady birthinʼ Catkin), tingia paltys 296 (tingis ‘tinginysʼ, plg. LKŽ tinginio pantis ‘didelis tinginysʼ; slugger-buggahs), draikų nuokaulių 279 (plg. draika ‘kas išsidraikęsʼ; wafery offʼrinʼs). Netipiški ir retoki priesagų (peštūnas, stebuklybė, apsakytojas) ar priešdėlių (nemiegas, nebegyvenimas, tebegyvenimas) vediniai vertimo tekstą daro išskirtinį, atkuria savitos originalo kalbos manierą: dešim konų peštūnų 282 (peštūnas ‘peštukasʼ; Ten Kona bruisers), stebuklybė 289 (stebuklybė ‘stebuklingumasʼ; wondersome), nekaip dauguma kitų apsakytojų 288 (apsakytojas ‘pasakotojasʼ; unlike those oʼ most storymen), katro nemiega gyvenime te nėr 287 (nemiegas ‘būdravimasʼ; ainʼt there in wakinʼ life), nebegyvenimai skaitlium pranokst tebegyvenimus 286 (nebegyvenimas ‘nesatisʼ; the gone-lifes outnumber the now-lifes). Tokią funkciją gerai atlieka ir reti dūriniai: ant Saužudžių uolos 300 (saužudys ‘savižudisʼ; on Sooside Rock), ne saulėleidis 302 (saulėleidis ‘saulėlydisʼ; it ainʼt sundown), svetimžemė 292 (svetimžemė ‘svetimšalėʼ; offlander).

Vertimo tekste gana savitai atrodo reti veiksmažodžiai, pvz., apkluikinti, snapinėti, zuikinti, pavardintis, gąstauti, jie ekvivalentiškai atliepia originalo naujažodžius stoopitinʼ, sussinʼ, rabbited, name yʼself, anxinʼ: apkluikint mamą-mana šeimą 305 (apkluikinti ‘apkvailintiʼ; you may be stoopitinʼ Maʼnʼmy famʼly), esi snapinėdama mūs žemes! Snapinėdama mūs papročius! Snapinėdama mus! 305 (snapinėti ‘landžioti ko nors ieškantʼ; youʼre here sussinʼ our lands! Sussinʼ our ways! Sussinʼ us!), zuikinau atgal 280 (zuikinti ‘spruktiʼ; I rabbited back), – Pavardinkis! – riktelėjau 279 (pavardintis ‘pasisakyti vardąʼ; “Name yʼself!”), labiausiai gąstavau 296 (gąstauti ‘būgštautiʼ; anxed me most). Originalo standartinės kalbos veiksmažodžiai (plg. ang. to anchor, to cackle, to bleat) siekiant kompensuoti irgi gali būti išverčiami vartosenoje retais žodžiais: laivs būdava inkarins per kokius dešim metimų 288 (inkarinti ‘mesti inkarąʼ; shipʼd anchor ʼbout ten throws), visi trys sukvaknoja 298 (sukvaknoti ‘garsiai susijuoktiʼ; all three of ʼem cackled), bliuvodama plūda 293 (bliuvoti ‘bliautiʼ; bleated to our).

Išvados

Ištirtos leksinio ir morfologinio lygmenų ypatybės rodo pastangą vertime atskleisti sudėtingą originalo kalbos specifiką. Davidas Mitchellas distopinį kodą kūrė įvairių kalbos atmainų požymių sąmaiša. Vertime naujakalbinės ir tarminės ypatybės gali vienos kitas kompensuoti, nes kartu kuria vienį, atspindi originalo kalbos struktūrinę sąrangą.

Naujažodžiais ir okaziniais dariniais romano vertėjas į lietuvių kalbą kūrybiškai realizavo distopijos meninę idėją. Naujadarai ne visada yra vertėjo išmonė, kartais jie verstiniai, bet perkurti pasitelkus produktyvius lietuvių kalbos darybos modelius. Priesagų ir galūnių okaziniai dariniai yra susiję variantiškumo ir sinonimijos santykiu su bendrinės kalbos žodžiais, tad nėra keblu perprasti taip vertimu perkurtą naujakalbę.

Semantiniai neologizmai dažniausiai yra verstiniai, bet taip atsiradę žodžiai kontekstiškai aiškūs, nes keičiant ar papildant žodžius reikšmėmis ieškota natūralaus, negluminančio atitikmens.

Vertime naujakalbei perkurti vykusiai pasitelkti ir potenciniai dariniai bei darybiniai variantai. Dažnai jie gana aiškūs norminių žodžių darybiniai variantai, nes pasidaryti pagal analogiją norminiams žodžiams su produktyviaisiais darybos tipais. Panašiu principu gali būti pasitelkiami ir tarminiai darybos modeliai. Toks formų analogiškumas padeda gryninti alternatyvios tikrovės vaizdinį ir jos veikėjų kalbą.

Tyrimas atskleidė, kad pažodiškai verstinė raiška nėra nuostolinga, nes originalo tekste analizuojami atvejai yra netipiški, neįprasti arba kompensuojami. Pagirtina, kad vertėjas taip drąsiai ir vykusiai pasirinko distopijos naujakalbę specifikuoti retais, pasyviojo klodo žodžiais, kūrybiškai pasitelkdamas gausius jų išteklius, kai kada siekdamas kompensuoti originalo kalba kitų lygių savitumą.

FŽ – Paulauskas, Jonas (red.). 2001. Frazeologijos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

LKŽ – Naktinienė, Gertrūda (vyr. red.). Lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. http://www.lkz.lt.

Mitchell, David. 2014. Debesų atlasas. Iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys. Vilnius: Tyto alba.

OED – Simpson, John (ed.). Oxford English e-Dictionary. https://www.oed.com.

Aleksaitė, Agnė. 2022. Lietuvių kalbos naujažodžių daryba (2011–2019 m. naujažodžių duomenyno pagrindu). Daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. [žiūrėta 2024 03 20]: https://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:132642831/datastreams/MAIN/content.

Blažinskaitė, Dalia. 2004. Naujadarai ir perdirbiniai reklamoje. Kalbos kultūra 77, 56–66. [žiūrėta 2024-04-03]: https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2004~1367158446778/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content.

Blonskytė, Marija ir Petronienė, Saulė. 2013. Translation of the Russian Nadsat Slang in Anthony Burgess’ Novel A Clockwork Orange into Lithuanian. Kalbų studijos 22, 62–70. https://doi.org/10.5755/j01.sal.0.22.4293.

DLKG – Ambrazas, Vytautas (red.). 2006. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Drab, Ewa. 2015. Through the Maze of Style, through the Labyrinth of Time. Stylization in the Translation of Cloud Atlas by David Mitchell. Między Oryginałem a Przekładem 29, 69–83. https://doi.org/10.12797/MOaP.21.2015.29.06.

Girčienė, Jurgita. 2005. Neologizmų integracija į tekstą. Žmogus ir žodis 1 (7), 78–82. [žiūrėta 2024-03-20]: https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2005~1367152161951/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content.

Girčienė, Jurgita. 2007. Naujųjų skolinių vartosena: kalbos kultūros ir stilistikos takoskyra. Kalbos kultūra 80, 143–152. [žiūrėta 2024 03 20]: https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2007~1367165924642/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content.

LKG – Ulvydas, Kazys (red.). 1965. Lietuvių kalbos gramatika. T. 1. Vilnius: Mintis.

López-Rúa, Paula. 2019. VPS, Goodthink, Unwomen and Demoxie: Morphological Neologisms in Four Dystopian Novels. Miscelánea 59, 117–136. https://doi.org/10.26754/ojs_misc/mj.20196342.

Malamatidou, Sofia. 2017. Creativity in translation through the lens of contact linguistics: a multilingual corpus of A Clockwork Orange. The Translator 23 (3), 292–309. https://doi.org/10.1080/13556509.2017.1294043.

Millward, Julie. 2006. Dystopian wor(l)ds: language within and beyond experience. Doctoral Thesis, University of Sheffield. [žiūrėta 2024-04-10]: https://etheses.whiterose.ac.uk/3637/1/488670.pdf.

Millward, Julie. 2013. “Words That are Lost”: Obsolete Language of Dystopian Fiction. In Dystopia(n) Matters: On the Page, on Screen, on Stage, edited by Fatima Vieira. Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing. 96–114. [žiūrėta 2024-04-10]: https://ebookcentral.proquest.com/lib/viluniv-ebooks/reader.action?docID=1336784&ppg=101.

Petrėnienė, Ona. 2017. Naujųjų skolinių stilistinės išgalės kultūrinėje spaudoje. Žmogus ir žodis 19 (1), 81–89. http://dx.doi.org/10.15823/zz.2017.7.

Protopopescu, Daria. 2015. Degrees of untranslatability and levels of translation equivalence in David Mitchell’s “Cloud Atlas”. Bulletin of the Transilvania University of Braşov, Series IV: Philology & Cultural Studies 2, 25–40. [žiūrėta 2024-04-10]: https://www.ceeol.com/search/article-detail?id=306903.

Stockwell, Peter. 2006. Invented Language in Literature. In Encyclopedia of Language, & Linguistics, edited by Keith Brown. Oxford: Elsevier. 3–10. https://doi.org/10.1016/B0-08-044854-2/00519-8.

Urbutis, Vincas. 2009. Žodžių darybos teorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Vaicekauskienė, Loreta. 2007. Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. [žiūrėta 2024-03-20]: https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:B.03~2007~1367160098091/datastreams/DS.001.0.01.BOOK/content.

Vaicekauskienė, Loreta. 2013. „Skolos bijosi – turtų nepadarysi“: leksikos skolinimosi poreikiai ir polinkiai 1991–2013 m. rašytiniuose tekstuose. Taikomoji kalbotyra 4 (3), 1–33. https://doi.org/10.15388/TK.2014.17478.

Vaskelienė, Jolanta. 2003. Sigito Gedos individualūs dariniai („Sokratas kalbasi su vėju“). Žmogus ir žodis 1, 43–48. [žiūrėta 2024-03-20]: https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367159669707/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content.

Vaskelienė, Jolanta. 2010. Lietuvių kalbos žodyne nefiksuoti dariniai ir jų funkcionavimas A. Kalanavičiaus poezijoje. Filologija 15, 151–166. [žiūrėta 2024-03-20]: https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2010~1367173488669/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content.

Vincent, Benet and Clarke, Jim. 2020. Nadsat in Translation: A Clockwork Orange and L’Orange Mécanique. Meta 63(3), 643–664. https://doi.org/10.7202/1077407ar.

Župerka, Kazimieras. 2012. Stilistika. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

1 Dėl ribojamos apimties pateikiama tik dalis pavyzdžių.
22 Žvaigždute žymimas palyginimui pamorfemiui sukurtas žodis.
3 Anglų kalbos žodžių reikšmės nurodomos iš aiškinamųjų žodynų Oxford English e-Dictionary (OED), Collins English dictionary (CED).
4 Darybiniai variantai yra to paties darybos tipo ir tuos pačius pamatinius žodžius turintys dariniai, kurie skiriasi šalutinėmis darybos priemonėmis (tos pačios priesagos arba priešdėlio vediniai skiriasi galūne, šaknies balsių ar priebalsių kaita ir pan.). Darybiniai sinonimai yra bendrašakniai dariniai, turintys tą pačią ar labai panašią leksinę reikšmę ir sudaryti su skirtingais darybos formantais (plg. Župerka 2012: 38).
5 Gali būti ir redagavimo nenuoseklumas.
6 LKŽ nurodytas be vartosenos pavyzdžių, fiksuotas tik rankraštiniame XIX a. rytų aukštaičių lietuvių–lenkų kalbų žodyne (Lietuvių kalbos instituto rankraštynas).
7 Šiame ir kituose skyriuose dėl ribojamos apimties pateikiama tik dalis pavyzdžių.
8 Nenuosekliai šią morfemą priešdėlinių veiksmažodžių pabaigoje (ypač vediniuose su neiginiu) prideda ir žemaičiai (žr. Zinkevičius 1966: 344).
9 Tam tikrais atvejais sangrąžos formantą šioje pozicijoje trumpina rytų ir pietų aukštaičiai (žr. Zinkevičius, 1966, p. 129).

Distopijos naujakalbė Davido Mitchello romano „Debesų atlasas“ vertime: leksinis ir morfologinis lygmuo

Dystopian Newspeak in the Translation of David Mitchell’s Novel “Cloud Atlas”: Lexical and Morphological Levels

Įvadas

Tyrimų apžvalga

Naujažodžiai ir okaziniai dariniai

Semantinė neologija

Potenciniai dariniai ir darybiniai variantai

Priesagos -ėlis, -ė daiktavardžiai

Priesagos -(i)otas, -a būdvardžiai

Priesagų -ygas, -a (-ingas, -a) ir -ėtas, -a; -inis, -ė būdvardžiai

Sangrąžiniai veiksmažodžiai

Pažodiškai verstinė raiška

Reti, pasyviojo leksikos klodo žodžiai

Išvados