Abstract
[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Public good is the basis of public interest that determines the (co)existence of the community as well as the society. The media and its role in civic society play a major role in defining public interest, and it helps in manifesting this public interest to various stakeholders. Likewise, the public’s need to know of the role of the media in the presentation, consideration and representation of the public interest is extremely important.
The relevance of public interest to a society is related to meeting the needs of a society. Changes in the functions of media from a forth power or a watchdog, to a moderator of public discussions had drawn media’s attention to the need for an inquiry of public interest and discussions about it in the media.
The aim of this article is to determine how public interest is presented in Lithuanian online media. This article analyzes the case of presenting the protection of the rights of heat consumers – as an interest of the public – in Lithuanian online media. This article discusses the concept of public interest, the role of the media in discussing the public interest, and, when choosing a specific public interest issue, investigates how the topic of public interest is presented in Lithuanian online media.
The case of public interest raised by the representative of the society – P. Markevičius, a lawyer and member of the Žvėrynas district community in Vilnius, was selected for the case study. The case is connected with the protection of the heat consumers’ rights, as P. Markevičius had detected potential violations of consumer rights being done by Vilnius energija (the provider of heat services in Vilnius city). All publications made during the period of 2010–2012 found using the Google search engine with the keywords “P. Markevičius” and “Vilniaus energija” were selected for the case study; qualitative and quantitative content analyses were used.
The case study of public interest manifested in 2010–2012 in Lithuanian online media shows that the representation of the “public interest” by the representatives of the media is understood only as a way of giving space to citizens to present their views and talk about the problems relevant to them. The case leads to some consideration that the public interest in the media and by media is mostly understood as a way of supporting active citizens by inviting them to discussions and providing time for presenting their arguments, as well the position statements of experts and officials, but without any specific journalistic investigations.
The development of civil society makes it possible to assume that the raising of issues related to public interest have also made some changes in the media – there could be seen an aspiration to raise problematic issues and promote discussions. Such monitored changes in civil society encourage the continuation of the ongoing investigation of the issue how public interest is manifested in online media – social media in particular.
References
Literatūra
ABBOTT, Jennifer Y. (2017). Tensions in the scholarshipon participatory journalism and citizen journalism. Annals of the International Communication Association, vol. 41(3–4), p. 78–297.
ASHCROFT, Richard E. (2004). From public interest to political justice. Cambridge Quarterly of Healthcare Ethics, vol. 13(1), p. 20–27.
ASLAMA, Minna; ERIKSON, Ingrid (2009). Public spheres, networked publics, networked public spheres? Tracking the Habermasion public sphere in recent discourse. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-07-10]. Prieiga per internetą:<https://fordham.bepress.com/cgi/viewcontent.cgi?referer=https://www.bing.com/&httpsredir=1&article=1006&context=mcgannon_research>.
BELIŪNIENĖ, Lina; BURNYTĖ, Milda; KAVOLIŪNAITĖ-RAGAUSKIENĖ, Eglė; KRIVKA, Egidijus; LANKAUSKAS, Mindaugas; LATVELĖ, Rūta; MATULIONYTĖ, Rita (2015). Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos teisėje: kriterijai ir prioritetai. Monografija. Vilnius: Eugrimas, 2015.
BURNYTĖ, Milda (2015). Bendruomeninės naudos apskaičiavimo konkretinimas apibrėžiant viešąjį interesą utilitaristinėse teorijose. In L. Beliūnienė, M. Burnytė, E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė, E. Krivka, M. Lankauskas, R. Latvelė, R. Matulionytė. Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos teisėje: kriterijai ir prioritetai. Monografija. Vilnius: Eugrimas, p. 50–60.
CROTEAU, David; HOYNES, William (2013). Media/society: Industries, images, and audiences. Sage Publications.
CROTEAU, David; HOYNES, William; HOYNES, William D. (2006). The business of media: Corporate media and the public interest. Pine forge press.
DEUZE, Mark (2001). Understanding the impact of the internet: On new media professionalism, mindsets and buzzwords’. [interaktyvus]. EJournalist, vol. 1(1). [žiūrėta 2018-07-22]. Prieiga per internetą: <http://www.ejournalism.au.com/ejournalist/deuze.pdf>.
FEINTUCK, Mike (2004). ‚The public interest‘ in regulation. Oxford: Oxford University Press, 2004.
FRIEDLAND, Lewis A. (2003). Public journalism: past and future. Dayton: Kettering Foundation Press.
GUMBIS, Jonas (2006). Changes in social phenomena and their conceptualisation: international and national contexts. Socialiniai mokslai, vol. 1(53), p. 7−16.
HÄBERLE, Peter (2006). Öffentliches Interesse als juristisches Problem. Eine Analysevon Gesetzgebung und Rechtsprechung, Berlin: Berliner Wiss-Verlag.
HABERMAS, Jurgen (1989). The structural transformation of the public sphere: an inquiry into a category of bourgeois society. Cambridge: Polity.
HABERMAS, Jurgen (1992). Further refl ectionson the public sphere. In C. Calhoun (ed.). Habermas and the public sphere. Cambridge, MA: MIT Press, p. 421–461.
HABERMAS, Jurgen (2006). Political communication in media society: Does democracy still enjoy an epistemic dimension? The impact of normative theory on empirical research. Communication Theory, vol. 16(4), p. 411–426.
HANITZSCH, Thomas; VOS, Tim P. (2018). Journalism beyond democracy: A new look into journalistic roles in political and everyday life. Journalism, vol. 19(2), p. 146–164.
HELLMAN, Heikki (1999). Legitimations of television programme policies. Patterns of argumentation and discursive convergencies in a multichannel age. In P. Alasuutari (ed.). Rethinking the media audience. London: Sage, p. 105–129.
KARPPINEN, Kari (2006). Media diversity and the politics of criteria. Nordicom Review, vol. 27(2), p. 53–68.
KLIMAS, Evaldas (2012). Ar viešojo intereso gynimas ir nuosavybės teisių apsauga gali harmoningai derėti? In Viešojo intereso veidai: socialinė, teisinė ir ekonominė problematika: rinktinė. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, LAWIN, p. 5–30.
KORSAKAITĖ, Diana (2006). Viešasis interesas valstybinio reguliavimo požiūriu: sampratos analizė ir formulavimas. Ekonomika, Nr. 76, p. 36−53.
KRIVKA, Egidijus (2007). Viešojo intereso problema civilinio proceso teisėje. Jurisprudencija, t. 10(100), p. 15–22.
LANKAUSKAS, Mindaugas (2015). Viešojo intereso ir kitų interesų derinimas Lietuvos ir kitų valstybių mokslinėje literatūroje bei teisėkūroje. In L. Beliūnienė, M. Burnytė, E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė, E. Krivka, M. Lankauskas, R. Latvelė, R. Matulionytė. Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos teisėje: kriterijai ir prioritetai. Monografija. Vilnius: Eugrimas, p. 228–250.
LANKAUSKAS, Mindaugas (2015). Viešojo intereso sampratos konkretinimas sociologijos mokslo idėjų ir visuomenės apklausų kontekstuose. In L. Beliūnienė, M. Burnytė, E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė, E. Krivka, M. Lankauskas, R. Latvelė, R. Matulionytė. Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos teisėje: kriterijai ir prioritetai. Monografija. Vilnius: Eugrimas, p. 60–69.
LEWIS, Carol W. (2006). In pursuit of the public interest. Public Administration Review, vol. 66/5, p. 694–701.
MASSEY, Brian L.; HAAS, Tani (2002). Does making journalism more public make a difference? A critical review of evaluative research on public journalism. Journalism and Mass Communication Quarterly, vol. 79(3), p. 559–586.
MCQUAIL, Denis (1992). Media performance: Mass communication and the public interest. Sage.
RABOY, Marc; PROULX, Serge; DAHLGREN, Peter (2003). The dilemma of social demand: Shaping media policy in new civic contexts. Gazette (Leiden, Netherlands), Nr. 65(4–5), p. 323–329.
RAVLUŠEVIČIUS, Pavelas (2007). Vartotojų teisių apsaugos ypatumai Europos Sąjungos ir Lietuvos teisėje. Jurisprudencija, t. 9(99), p. 48–53.
SHELLER, Mimi (2004). Automotive emotions: Feeling the car. Theory, Culture & Society, Nr. 21(4/5), p. 221–242.
TRUMPULIS, Ugnius (2010). Žmogaus individualūs interesai kaip viešojo intereso pagrindas. Socialinių mokslų studijos, Nr. 2(6), p. 123–127.
van CUILENBURG, Jan; MCQUAIL, Denis (2003). Media policy paradigm shifts: towards a new communications policy paradigm. European Journal of Communication, vol. 18, Nr. 2, p. 181–207.
VARNELIS, Kazys; FRIEDBERG, Anne (2008). Place: The networking of public space. [interaktyvus]. Networked publics. [žiūrėta 2018-07-22]. Prieiga per internetą: <http://cast.b-ap.net/arc597f14/wp-content/uploads/sites/29/2014/09/Varnelis.pdf>.
VEDEL, Thierry (2009). Pluralism in the French broadcasting system: Between the legacy of history and the challenges of new technologies. In Press freedom and pluralism in Europe. Concepts and conditions. ECREA bookseries, Intellect Publishing, Bristol, UK and Chicago University Press, USA, p. 261–274.
WIMMER, Jeffrey (2005). Counter-public spheres and the revival of the European public sphere. Javnost – The Public, vol. 12(2), p. 93–109.
Lietuvos teisės aktai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-536/2008. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-07-10]. Prieiga per internetą: <http://eteismai.lt/byla/248975187696426/3K-3-536/2008>.
Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas ,,Dėl AB „Alita“ privatizavimo sutarties pakeitimo“: byla Nr. 2/2010, 2013 m. balandžio 2 d. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-07-12]. Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta82/content>.
Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl kompensacijos už autoriaus teisių ir gretutinių teisių pažeidimą“: byla Nr. 13/2008, 2011 m. sausio 6 d. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-07-10]. Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta142/content>.
Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo 16 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“: byla Nr. 13/96, 1997 m. gegužės 6 d. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-07-10]. Prieiga per internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.38328>.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“: byla Nr. 27/01-5/02-01/03, 2003 m. kovo 4 d. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-07-12]. Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta279/content>.
Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas ,,Dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių“: byla Nr. 3/2009-24/2009-37/2009-1/2010-3/..., 2011 m. sausio 31 d. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-07-12]. Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta144/content>.
Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas ,,Dėl teismų sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių, taip pat dėl apeliacijos“: byla Nr. 35/03-11/06, 2006 m. rugsėjo 21 d. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-07-12]. Prieiga per internetą:<http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta218/content>.
Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas ,,Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokų už neturtinę žalą“: byla Nr. 36/2006-8/2009-49/2009, 2010 m. vasario 3 d. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-07-12]. Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta164/content>.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-01/2005. Administracinių teismų praktika, Nr. 7, p. 13–26.