Atsiradus įtampai viešojo sektoriaus finansavimo srityje bei didėjant visuomenės reikalavimams, keliamiems mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomoms institucijoms, bibliotekos turi parodyti, kokią naudą duoda jų teikiamos paslaugos. Šie rezultatai gali būti iliustruojami bibliotekų statistiniais duomenimis, liudijančiais, kokia yra paslaugų paklausa, naudojamumas, kokybę apibrėžiančiais rodikliais ar tyrimų išvadomis, kurios parodo vartotojų pasitenkinimą, tačiau nei vieni iš paminėtų dar neįrodo teigiamo bibliotekų poveikio individams ir bendruomenėms. Siekdamos atsakyti į šį klausimą, itin dominantį tiek visuomenę, tiek finansuojančias institucijas, bibliotekos turėtų vertinti ne tik savo veiklą, bet ir jos pasekmes, susijusias su bibliotekų verte, poveikiu lankytojams bei visuomenei. Straipsnyje aptariami bibliotekų poveikio vertinimo klausimai, išsamiau nagrinėjamas vienos iš bibliotekų paslaugų – viešos interneto prieigos – poveikio vertinimas bei pristatomas Lietuvos viešosioms bibliotekoms siūlomas poveikio vertinimo modelis.
Pagrindiniai žodžiai: poveikio vertinimas, viešosios bibliotekos, vertė, vieša interneto prieiga, projektas „Bibliotekos pažangai“
Public libraries impact measures
Ugnė Rutkauskienė
Summary
Recent years were very challenging for most of public libraries. Due to the financial tension in public administration budgets many of them experienced heavy financial cuts. Both financial pressure from local authorities and growing demands for pubic accountability sets new gals for libraries performance measurement. There is a clear need for data, proving positive impact of libraries on individuals and communities.
The goal of this paper is to demonstrate the importance of impact and outcome research in public libraries. The paper gives an overview of purposes and methods used in impact studies and illustrate this through research experiences. It also presents impact assessment model of “Libraries for Innovations” project.
One of the main identified problems of the impact focused research is that it is very tightly related with the influences on individuals so it is very difficult to trace changes and improvements back to the library. Other methodological challenges of measuring the impact of PAC in libraries’ include a multi-methodological orientation; a balance between process and outcome analyzes; a combination of both primary and secondary source data; an emphasis on triangulation of research data; an observation of the same items over long periods of time.
The paper acquaints libraries with a topic that is not yet well known and, by showing practical examples, demonstrates how libraries can attempt to assess the impact of public access computing.