Organizacija, veikianti besikuriančios žinių visuomenės aplinkoje, privalėtų išmokti valdyti savo intelektinį kapitalą. Valdyti žinias – tai apibrėžti jų struktūrą, įsiminti ir pasirinkti tinkamus vadybos metodus ir priemones. Žinios organizacijoje yra struktūruotas informacijos kaupimo procesas, todėl jos įgauna apibrėžtas formas. Žinios turi naudą organizacijai, nes padeda efektyviau spręsti problemas ir išlikti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Organizacija turi valdyti ir savo žinių aplinką, nes didėja darbų intelektualizavimas, trumpėja įgytų žinių aktualumo laikas ir intelektą veikia globalizacija, taip pat didėja ir intelekto kaina. Šios aplinkybės verčia organizaciją įsiminti ir valdyti savo žinių kapitalą. Žinių vadyba yra esminis organizacijos plėtotės veiksnys, nes žinios yra ekonominis kapitalas, strateginis išteklius, stabilumo veiksnys ir konkurencinės kovos įrankis. Žinių vadybos prieigų įvairovė yra didelė. Straipsnyje nagrinėjamos kelios jų, t. y. žinių vadybos sistemų, ontologijomis grįstas žinių vadybos On-To-Knowledge, Common-KADS ir MAS-CommonKADS metodai.
Analysis of organizational knowledge structures and their management aproaches
Laima Zalieckaitė, Audronė Ona Mikalauskienė
Summary
Une des forces de l’entreprise résulte d esa capacité à utiliser au mieux sa connaissance pour résoudre ses problèmes. Cette connaissace peut être orientée vers l’extérieur de l’entreprise: c’est le cas quand il s’agit d’augmenter ses parts de marché, d’assurer ses approvisionnements ou de respecter la réglamentation. Elle peut aussi être orientée vers l’intérieur de l’entreprise lorsqu’elle vise principalement à optimiser son fonctionnement interne et à réduire ses charges.
Le caractère multiforme de la connaissance suscite bien des interrogation. Que est son rôle? Qui le déteint? Quels sont ses mécanismes? Ces questions loin d’être résolues. La connaissance demeure un enjeu de pouvoir et de responsabilité. Nous penson que les enjeux sont tels qu’il est nécessaire pour l’entreprise d’appréhender une vaision d’ensemble de sa connaissance. Elle se doit d’essayer d’évaluer son „capitale connaissance“ et de considérer sa connaissance comme une veritable immobilisation.
Une première partie d’article propose un état de l’art sur les concepts associés à la connaissance l’entreprise. Notre objectif n’est pas d’apporter des réponses fermées sur des sujets qui font l’objet de grands débats scientifiques.
Une seconde partie examine les problèmes de mémorasition de la connaissances, leurs contextes d’utilisation dans l’entreprise, et leurs mécanismes d’utilisation.
Une troisième partie présente une démarche de gestion de la connaissance l’entreprise. Elle expose ensuite la problématique et les aproches de cette gestion.