Straipsnyje apžvelgiami posovietinėje Rusijoje vykę atminties politikos, susijusios su sovietiniu laikotarpiu vykdytomis politinėmis represijomis, pokyčiai, apžvelgiant laikotarpį nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios iki šių dienų. Remdamasis Jano Kubiko ir Michaelio Bernhardo pasiūlyta atminties politikos studijų metodologija bei Aleidos Assmann kultūrinės atminties „kanono“ ir „archyvo“ koncepcijomis, autorius nagrinėja šio Rusijos „atminties kraštovaizdžio“ segmento pokyčių dinamiką, veikiamą politinių poslinkių, susijusių su agresyviais 2014–2022 m. Rusijos vadovybės veiksmais dėl atminties apie politinius valstybės nusikaltimus išstūmimo iš viešosios erdvės kaip politinio elito kovos su priešingai teigiančia „kontratmintimi“ forma. Ypatingas dėmesys skiriamas pokyčiams, vykstantiems sovietinių politinių represijų atminties politikoje nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.