Daiktavardžių skaičiaus gramatinė reikšmė rusų ir lietuvių kalbose vienoda. Vienaskaita reiškia vieną daiktą, o daugiskaita – neribotą skaičių, pradedant dviem.
Vienaskaitiniai ir daugiskaitiniai daiktavardžiai minėtose kalbose apima tas pačias semantines žodžių grupes: kuopinius, abstrakčius, tikrinius ir daiktavardžius, reiškiančius medžiagą. Nors rusų ir lietuvių kalbų daiktavardžių skaičiui būdingi tie patys dėsningumai, tačiau atskirose semantinėse grupėse vienaskaitinių ir daugiskaitinių daiktavardžių paplitimas ir skaičiaus vartojimas labai skiriasi.
Daiktavardžiai, reiškią medžiagą, rusų ir lietuvių kalbose būna vienaskaitiniai arba daugiskaitiniai. Rusų kalboje čia labiau paplitę vienaskaitiniai daiktavardžiai, o lietuvių - daugiskaitiniai, pvz.: газ – dujos, мука – miltai, краска – dažai, избест – kalkės. Vietovardžiuose lietuvių kalboje, palyginti su rusų k., plačiau vartojama daugiskaita.
Javų, uogų ir daržovių pavadinimų skaičius šiose kalbose turi skirtingą reikšmę. Rusų kalboje paprastai čia vartojama tik vienaskaita, kuri reiškia javų, uogų ar daržovių rūšį arba masę. Lietuvių kalboje čia vartojama vienaskaita (daikto vienetui reikšti) ir daugiskaita (reikšti daikto rūšies pavadinimui arba masei), pvz., rauginti kopūstai – квашеная копуста; sėti žirnius – сеят горох; žirnis (vienas augalas arba grūdas) - горошина (čia vienetui reikšti pavartota speciali priesaga -ина).
Skaičiaus kategorijos ir žodžio reikšmės santykių dėsningumai rusų ir lietuvių kalbose yra tie patys, bet žodžių atžvilgiu sutapimo nėra, pvz.: iš vienos pusės: долг – pareiga, долги – skolos; iš kitos pusės: pareiga – долг, pareigos – обязооностиб, должность.