Šio straipsnio tikslas – apžvelgti priežastingumo raišką dalyvinėmis konstrukcijomis kaip kondensuotomis struktūromis dabartinėse vokiečių, lietuvių ir rusų kalbose. Analizė atlikta priežastingumą reiškiančių konstrukcijų tekstyno pagrindu. Nagrinėjamose kalbose ryškūs dalyvinių konstrukcijų struktūriniai skirtumai, tačiau priežasties (ir kitų aplinkybinių santykių) turinys koduojamas vienodai. Analizė leidžia teigti, kad dalyvinės konstrukcijos laikytinos fakultatyviomis priežastingumo raiškos priemonėmis, kurios naudojamos, siekiant neutralizuoti semantinius skirtumus tarp tam tikrų santykių, dėl ko gali atsirasti keletas dalyvinių konstrukcijų interpretacijos galimybių (reikšmių sinkretizmas).