Pastaruoju metu vis labiau domimasi vadinamaisiais komunikaciniais tekstais: reklamomis, afišomis, politine propaganda ar įvairių tarnybų ryšių su visuomene atstovų pateikiama medžiaga. Šiame straipsnyje nagrinėjamos bankinės komunikacijos, t.y. įvairių lankstinukų, laiškų ir kt., bankų siunčiamų klientams, tekstų lingvistinės ypatybės. Jiems būdingų diskurso dėsnių bei leksinės-gramatinės struktūros analizė rodo, kad minėti tekstai yra dvejopos prigimties savo leksine sandara, loginių konektorių naudojimu primenantys techninę kalbą, argumentacinėmis schemomis bei melioratyvinių terminų gausa jie artimi reklaminiams tekstams.
Tekstų dvilypė prigimtis nedaro jų nerišliais; ji tik reikalauja iš komunikantų atitinkamos lingvistinės bei sociokultūrinės kompetencijos, kuri ir padeda juos kurti ir adekvačiai interpretuoti.