Straipsnis nagrinėja rankraštinio 17-ojo amžiaus vokiečių-lietuvių kalbų žodyno Clavis Germanico-Lithvana šaltinių problemą. Straipsnio tikslas – apibendrinti mokslinėje literatūroje ligi šiol paskelbtą medžiagą ir praplėsti ją keletu savų pastebėjimų. Pirmiausia mėginama nustatyti, kuris iš daugelio pirminių ir svarbiausių CGL šaltiniu laikomo Konrado Agrikolos (Conrad Agricola) biblijos žodžių žodyno leidimų galėjęs būti CGL baze. Nustačius leidimą aptariamas šio konkordanco ir CGL santykis. Kaip paaiškėja, CGL buvo sudarytas aiškiai ne vien konkordanco pagrindu. Panagrinėjus sudėtingus CGL ir seniausiu vokiečių-lietuvių kalbų žodynu laikomo Lexikon Lithuanum santykį tenka padaryti išvadą, kad LL nėra tiesioginis CGL šaltinis, nors tam tikras ryšys tarp šių žodynų be abejonės yra. Remiantis CGL leksikografine medžiaga toliau mėginama nustatyti, kokie žodynai dar galėję būti CGL pagrindu. Straipsnis baigiamas apibendrinimu, kad CGL yra daugiasluoksnis ir įvairialypis veikalas, kuris galėjo būti skirtas ne vien tik biblijos vertimui rengti, bet ir platesniam vartotojų ratui.