Kęstutis Strupas1, Dainius Šimčikas1, Vytautas Lipnickas1, Juozas Stanaitis2, Audrius Gradauskas3
1 Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, Medicinos fakulteto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius
2 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Bendrosios chirurgijos centras,
Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius
3 Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, Antakalnio g. 57, Vilnius
El paštas: kestas.strupas@mf.vu.lt
Kirkšninė išvarža yra dažna patologija, kelianti didžiules socialines ir ekonomines problemas. Išvaržų chirurgijoje šiuo metu vienos aktualiausių yra lėtinio skausmo ir gyvenimo kokybės pokyčių po išvaržų operacijų temos. Problemas mėginama spręsti remiantis klinikinių tyrimų ir metaanalizių rezultatais. Viena iš priemonių tam tikriems tiriamųjų skaičiams gauti yra registrų kūrimas. Ar verta kurti išvaržų registrą Lietuvoje? Danijos chirurgai teigia, kad nacionalinių kirkšninių išvaržų duomenų bazių kūrimas gerina bendrus rezultatus ir dėl didelio įtrauktų pacientų skaičiaus leidžia atlikti specifinių pogrupių ar komplikacijų analizes, kurioms neužtektų duomenų iš pavienių gydymo centrų. Nacionalinis bendradarbiavimas yra svarbus daugiacentriams tyrimams atlikti ir tolesniems gydymo rezultatams gerinti. Lietuvoje sistemingai pateiktų duomenų apie atliktas išvaržų operacijas beveik nėra. 2004 m. buvo bandyta įkurti Lietuvos išvaržų registrą, tačiau gauta tik 44,79% duomenų apie 2001–2003 metais Lietuvoje atliktas išvaržų operacijas. Todėl kuriamas mažesnis regioninis Vilniaus krašto išvaržų registras. Atlikus apklausą apie 2006 metais darytas pilvo sienos išvaržų operacijas Vilniaus krašte, gauta 74,58% duomenų. 20% laparoskopinių operacijų gydant kirkšnines išvaržas yra pažangus modernių technologijų diegimo rodiklis. Pasaulinė praktika rodo, kad išvaržų registrai yra būtini, nes registras yra paprasta, nebrangi priemonė, kuri suteikia galimybę stebėti ir tobulinti išvaržų chirurgiją nacionaliniu lygmeniu ir palengvina atlikti didelės apimties tyrimus. Norint įsteigti profesionalų išvaržų registrą reikia tai daryti valstybės mastu, sukuriant sistemą, skiriant tam lėšų. Lietuvoje šiuo metu išvaržų chirurgijos rezultatus sistemina tik pavieniai asmenys ar ligoninės. Nesant sąlygų kurti registrą Lietuvos mastu, galima pradėti nuo mažesnio registro, įkurto asmeninėmis arba regiono pastangomis, tačiau jo funkcionavimui palaikyti reikia valstybės paramos ir finansavimo.
Reikšminiai žodžiai: išvarža, registras, Vilniaus kraštas
The Vilnius region hernia database
Kęstutis Strupas1, Dainius Šimčikas1, Vytautas Lipnickas1, Juozas Stanaitis2, Audrius Gradauskas3
1 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Clinic of Surgery, Faculty of Medicine, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania
2 Vilnius University Emergency Hospital, Center of General Surgery,
Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania
3 Vilnius City University Hospital, Antakalnio str. 57 Vilnius, Lithuania
E-mail: kestas.strupas@mf.vu.lt
Inguinal hernia is a common disease which causes significant social and economical problems. Postoperative chronic pain and the quality of life are the main issues in hernia repair. These issues are being solved using the results of trials and metaanalysis. Databases are one of the possibilities to obtain the required number of patients. Is it worth creating such database in Lithuania? According to Danish surgeons, establishment of nationwide groin hernia databases leads to the general improvement of the outcomes and, due to the large number of patients, allows an analysis of specific subgroups or complications which otherwise could not be obtained from single centres. Nationwide collaboration is important for multi-centre research and the further improvement of outcomes. There is almost no database regarding hernia operations in Lithuania. In 2004, there was an attempt to compile the Lithuanian Hernia Database; however, only 44.79% of the data on hernia operations in 2001–2003 was obtained. As a result, a smaller database for the Vilnius region is in progress. A survey of abdominal wall hernias performed in 2006 in the Vilnius region comprised 74.58% of the data. 20% of the operations were done laparoscopically. This number indicates an advanced use of modern technology. Worldwide medical practice shows that hernia databases are necessary as it is a simple, inexpensive tool that has the potential to monitor and improve hernia surgery on a national level and to facilitate large-scale prospective studies. To compile an efficient professional hernia database, it is necessary to do it on a national level, creating a system and allotting money specifically for that purpose. At present, in Lithuania hernia repair data are analysed only by individual surgeons or on a hospital level. If resources for the national database are not available, it is possible to compile a smaller database which relies on individual or regional efforts, but recieves national financial and other support.
Keywords: hernia, database, Vilnius region