Rolandas Burkauskas, Vincas Abalikšta
Šiaulių ligoninės II chirurgijos skyrius,
V. Kudirkos g. 99, LT-5400 Šiauliai
El paštas: brolka@one.lt
Įvadas / tikslas
Storosios žarnos divertikuliozė gana dažna virškinamojo trakto liga. Dažniausiai pasitaiko kairės pusės storosios žarnos divertikuliozė, kuri neretai komplikuojasi divertikulitu. Aklosios žarnos divertikulitų, imituojančių ūminį apendicitą, pasitaiko retai. Mūsų tikslas – pateikti du klinikinius aklosios žarnos divertikulito atvejus.
Ligoniai ir metodai
1995–2003 metais Šiaulių ligoninės II chirurgijos skyriuje gydyti ir operuoti du ligoniai, sirgę aklosios žarnos ūminiu divertikulitu. Atlikta retrospektyvi šių ligonių ligos istorijų analizė.
Rezultatai
Per pastaruosius aštuonerius metus operuoti du ligoniai, sirgę aklosios žarnos nekroziniu divertikulitu ir lokaliu peritonitu. Tai buvo 55 ir 67 metų amžiaus vyrai. Hospitalizuoti praėjus 18–36 valandoms nuo ligos pradžios, konstatavus tipinio apendicito kliniką. Skubios operacijos metu rastas nekrozės apimtas aklosios žarnos divertikulas ir lokalus peritonitas. Atlikta apendektomija ir divertikulektomija. Pooperacinis laikotarpis be komplikacijų. Patohistologinio tyrimo atsakymas – nekrozinis perforacinis diverikulitas.
Išvados
Retais klinikiniais atvejais aklosios žarnos ūminis divertikulitas imituoja ūminio apendicito kliniką. Todėl operacijos metu aptikus nepakitusią kirmėlinę ataugą, būtina apžiūrėti ne tik galinę klubinės žarnos dalį, vidines genitalijas, bet ir akląją bei kylančiąją storosios žarnos dalį. Aptikus aklosios žarnos divertikulitą, vienmomentiškai reikia pašalinti prakiurusį divertikulą ir kirmėlinę ataugą.
Prasminiai žodžiai: divertikuliozė, divertikulitas, patohistologinis tyrimas
Diverticulitis of the cecum – a rare disease, clinically imitating acute appendicitis
Rolandas Burkauskas, Vincas Abalikšta
Backkground / Objective
Acquired diverticula in the arched large intestine can be found for 40–45% of patients, in descending – for 13%, in transverse – for 7%, in ascending – for 6% of patients, in the cecum – 1–3% of total number of cases of diverticulosis in the large intestine. Diverticulitis happens for 10–25% of patients with diverticulosis. The clinical image of rarely observed diverticulitis of the ascending colon, cecum or of the vermiform appendix reminds the clinic of acute appendicitis. After diverticulitis has developed once, this process tends to repeat. The prognosis of recurrent diverticulitis is worse. However, even the first episode of diverticulitis is complicated for a quarter of patients and requires surgical treatment. Therefore, two histories of patients with cecum diverticulitis are described.
Clinical cases
In the course of the last 8 years in our department we had to treat and to make surgeries for two patients with necrotic diverticulitis and local peritonitis. They were 55 and 67 years of age, arrived as in-patients within 18–36 hours after getting sick. The clinic was that of typical appendicitis. Urgent surgeries were made. During surgery, necrotic diverticula of the cecum with local peritonitis were found. The diverticula and vermiform appendices were removed simultaneously. The post-surgical periods were without complications. The pathistological testing proved the surgical diagnoses. Later the patients did not apply to us.
Conclusions
During surgery aimed to performe appendectomy it is necessary to inspect not only the tail part of the ileum, internal genitals, but also the cecum and the ascending part of large intestine. Also, in the case of existence of local or somehow dispersed peritonitis, during surgery for acute appendicitis and finding diverticulitis of the cecum, it is necessary to remove the leaking diverticulum and the vermiform appendix at the same time.
Keywords: diverticulosis, diverticulitis, pathistological testing