Kęstutis Laurikėnas
Vilniaus universiteto Neuroangiochirurgijos centras,
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės
Kraujagyslių chirurgijos skyrius,
Šiltnamių g. 29, LT-2043 Vilnius
El paštas: kestutis.laurikenas@vgpul.lt
Įvadas / tikslas
Šiuo metu pasaulinėje medicinos literatūroje raginama atlikti naujus ekstrakranijinės-intrakranijinės jungties operacijų veiksmingumo tyrimus, siekiant nurodyti aiškesnes šių operacijų indikacijas. Darbo tikslas buvo išsiaiškinti, kokiai daliai ligonių, sergančių išeminiais galvos smegenų sutrikimais, instrumentinių tyrimų būdu randama užakusi vidinė miego arterija arba susiaurėjusi a. cerebri media, ir kokiam šių ligonių skaičiui įmanoma atlikti ekstrakranijinės-intrakranijinės jungties operaciją.
Ligoniai ir metodai
2000 metais VGPUL gydyta 418 ligonių, kuriems buvo išeminis kraujotakos sutrikimas miego arterijos baseine. Po detalaus klinikinio ir instrumentinio ištyrimo operuoti 95 ligoniai (23 % visų neembolinio tipo išeminių kraujotakos sutrikimų miego arterijos baseine).
Rezultatai
Hipoperfuzinio tipo išeminis insultas miego arterijos baseine ištiko 25 % ligonių iš visų 1677 smegenų kraujotakos nepakankamumu sergančių ligonių, gydytų stacionare. Iš 418 ligonių 385 (92 %) diagnozuotas išeminis insultas ir tik 33 ligoniams (8 %) – praeinantys kraujotakos sutrikimai miego arterijos baseine. Iš 418 ligonių chirurginis gydymas taikytas 95 (23 %) ligoniams. Tačiau patomorfologiniai miego arterijos ir jos šakų pokyčiai rasti net 183 (44 %) ligoniams iš 418, sergančių kraujotakos sutrikimais miego arterijos baseine. Ekstrakranijinės-intrakranijinės jungties operacija atlikta 12 ligonių (12,6 % visų miego arterijos rekonstrukcinių operacijų), iš jų 7 ligoniams miego arterija buvo užakusi kakle, 5 ligoniams diagnozuotas a. cerebri media užakimas arba kritinė stenozė, be to, 9 ligoniai sirgo išeminiu insultu ir 3 ligoniams buvo praeinantys kraujotakos sutrikimai (TIA).
Išvados
Dauguma ligonių, kuriems yra praeinantys išeminiai kraujotakos sutrikimai miego arterijos baseine, yra gydomi ambulatoriškai, reikiamai neištiriami arba iš viso liga nediagnozuojama. Todėl galima teigti, jog Lietuvoje miego arterijos patologija yra užleista.
Prasminiai žodžiai: ekstrakranijinė-intrakranijinė jungtis, išeminis insultas, miego arterijos užakimas, chirurginis gydymas.
Extracranial-intracranial bypass operations in cases of ishemic events of the brain
Kęstutis Laurikėnas
Background
Surgical correction of insuffitient collateral circulation in cases of internal carotid artery occlusion first was postulated in 1951 by C. M. Fisher. The operative technique of M. G. Yasargil, using the superficial temporal artery as a bypass, is now the most successful surgical operation for cerebral revascularisation. The establishment of extra-intracranial arterial bypass surgery is based on the fact that nature itself in cases of stenosis or occlusion of internal carotid artery creates such a bypass, usually using the ophthalmic artery. But sometimes the patients could benefit from extra-intracranial bypass operation. Our retrospective study discovered a good number of neurologically successful extra-intracranial operations which have been performed in a large number of stroke patients.
Results
In the Vilnius Emergency Hospital we treated 418 patients with hemispheric stroke (with carotid or middle cerebral artery stenosis or occlusions). Neurologically deteriorated patients with large ischemic changes on CT were treated conservatively. After CT, TCD, Duplex and angiographic investigations we performed 83 carotid endarterectomies (20% of all patients) and only 12 extracranial-intracranial bypasses (3% of all patients) with good postoperative outcomes.
Conclusions
Good postoperative results were obtained only after a meticulous clinical preoperative selection of stroke patients. Extra-intracranial bypass was suitable in only about 3 per cent of nonembolic hemispheric stroke patients.
Keywords: extracranial-intracranial bypass, carotid artery occlusion, stroke, surgical treatment