Abstract
1941 metais sovietinė poetė Jelena Širman (1908–1942) sukūrė neįprasto likimo eilėraštį „Paskutinės eilės“. Širman dienoraštį, kuriame jis buvo užrašytas, žuvus šeimininkei išsaugojo vienas iš jos nužudymo liudytojų. Pirmą sykį eilėraštis publikuotas atlydžio laikais. III tūkstantmečio pradžioje eilėraštį „atrado“ filologas ir poetas Danila Davydovas, perspausdino ir aptarė naujojo nuoširdumopoezijos kontekste. Po kiek laiko eilėraštis sparčiai paplito internete ir susilaukė tiek „nesuinteresuotų“ skaitytojų, tiek literatūros veikėjų dėmesio. Straipsnyje aptariami eilėraščio kūrimo, publikacijos ir republikacijos kontekstai, siekiant pademonstruoti, kaip keitėsi jo suvokimas bei kokias reikšmes jam primeta naujojo nuoširdumo kontekstas.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles by the same author(s)
