Abstract
Leonidas Cypkinas rusų skaitytojams tapo žinomu tik praėjus kiek daugiau nei dvidešimt metų po jo mirties, kai 2003 m. rusų kalba pasirodė iki tol tik Vakarų auditorijai plačiai žinomas jo romanas Vasara Badene. Knygą apie vieną žymiausių rusų rašytojų Fiodorą Dostojevskį, paremtą rašytojo žmonos Anos Grigorjevnos Dienoraščiais bei jos Prisiminimais, autoriaus tėvynėje išgarsino amerikiečių rašytoja, filosofė ir eseistė Siuzan Zontag, pristadydama ją kaip vieną geriausių, literatūriškiausių XX amžiaus tekstų. Šiame straipsnyje, pasitelkus tiek Zontag, tiek kitų tyrėjų nuomones, siekiama parodyti, kad dauguma jų visų pirma išryškino atskiras, dažnai publicistines romano tendencijas, ne visada atsižvelgdami į romano visumą, į tai, apie ką rašė dar J. Lotmanas, jog pokalbis apie kūrinio idėją neatskiriamas nuo pokalbio apie jo meninę struktūrą. Straipsnio autorė šį kartą siūlo kiek atidžiau pažvelgti į romano pavadinimą, kuriame, jos nuomone, galima aptikti akivaizdžias kito rusų rašytojo I. Turgenevo kūrybos aliuzijas, leidžiančias teigti, kad vis tik Cypkino romane Vasara Badene svarbiausia – ne taip visus suintrigavusi Dostojevskio ir žydų problema, o meilės ir pareigos konfliktas; romano ašis – Dostojevskio žmonos pasiaukojančios meilės savo vyrui istorija, kuri tam tikru aspektu galėtų būti gretinama su rašytojo Cypkino jausmais didžiajam rusų klasikui.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles in this journal