Discipleship theme in Plato’s Cratylus

Abstract

Straipsnyje analizuojama vieną keisčiausių Platono dialogų struktūrinančių ir jam papildomą interpretacinę dimensiją suteikiančių paslėptų nuorodų dialektika. Pirminę, paviršinę dialogo temą – etimologijos tikslumo ir žodžių reikšmės problemas – ji nagrinėja platesniame „mokymo(si)“ ir autoriteto ribų filosofijoje teminiame kontekste. Per subtilias autorines nuorodas kiekvienas dialogo personažas – Sokratas, Hermogenas ir Kratilas – atskleidžiami savo savitame santykyje su filosofine tiesa ir jos paieškomis. Platonas kritikuoja tuometinės Graikijos kultūroje labiausiai paplitusį bei tradicijoje įsigalėjusį „mokinystės“ modelį, autoritetu grindžiamą mokytojo ir mokinio santykį, siekdamas pakeisti jį „bendro ieškojimo“ santykiu, kritišku dialoge besiskleidžiančiu filosofinio ieškojimo procesu. Platono dialogo analizė, besiremianti explication du texte metodu, išryškina šias dialogą struktūrinančias temas, interpretuodama kūrinį kaip filosofinį Platono „laišką“ savo jaunystės mokytojui Kratilui.