F. NIETZSCHE’S POŽIŪRIS Į TIESĄ: MIRTINAS ĮKANDIMAS?
Ontology
Aivaras Stepukonis
Published 2004-01-01

How to Cite

Stepukonis, A. (2004) “F. NIETZSCHE’S POŽIŪRIS Į TIESĄ: MIRTINAS ĮKANDIMAS?”, Problemos, 65. Available at: https://journals.vu.lt./problemos/article/view/4118 (Accessed: 22 October 2024).

Abstract

Norint deramai suprasti tiesos klausimu filosofuojantį Nietzsche’ę, būtina susipažinti su būdu, kuriuo mąstytojas sprendžia daugumą jam kylančių intelektinių problemų: šis būdas ne viena smulkmena primena metodinį René Descartes’o abejojimą. Nietzsche’s mąstyme galima aptikti bent tris posūkius nuo tradicinio, teigiamo požiūrio į tiesą: 1) mąstymas ir pažinimas redukuojami į fiziologinius kūno procesus ir nuolatinę vidinių būsenų kaitą; 2) daugelis ilgaamžių tiesų paverčiamos paprasčiausiais prietarais, naudingais faktinėms žmonių bendruomenėms kovojant su tikrove praktišku, bet kartu supaprastintu ir iškreiptu būdu; 3) tiesa nuvertinama arba neigiamai įvertinama kaip gyvenimui nepravarti ar net žalinga nuostata. Aptariant nyčiškąją tiesos sampratą, taip pat svarbu neišleisti iš akių mąstytojo potraukio genetetiniam aiškinimo būdui, nuolatiniam domėjimuisi istorine, antropologine ir filologine dorovinių bei visuomeninių reiškinių genealogija.
Prasminiai žodžiai: epistemologija, žinojimo sociologija, tiesos samprata.

F. NIETZSCHE’S APPROACH TO TRUTH: A DEADLY BITE?
Aivaras Stepukonis 

Summary
A requisite for a proper understanding of Nietzsche’s philosophy of truth is some acquaintance with the general way in which the thinker approaches most of his intellectual problems and which in many a detail resembles that of René Descartes and his methodic doubt. In Nietzsche’s thought, there may be observed a threefold turning away from the traditionally affirmative conception of truth: (1) the reduction of thinking and knowing to the physiological processes of the body and its changing corporeal states; (2) the exposure of many time-honored truths as mere superstitions expedient to factual human communities in dealing with reality in a practical, yet oversimplified and distorted manner; (3) the devaluation and/or disvaluation of truth as something useless or even detrimental to life. In discussing Nietzsche’s conception of truth it is also important not to miss his inclination toward a genetic way of explanation, his pervasive interest, that is, in the historical, anthropological, and philological genealogy of moral and social phenomena.
Keywords: epistemology, sociology of knowledge, truth.

Downloads

Download data is not yet available.