Straipsnyje analizuojama šiuolaikinių diskusijų mokslo vertybinio neutralumo klausimais priešistorė. Išskiriami trys mokslo vertybinio neutralumo problemos aspektai: loginis (deskriptyvinių teiginių ir vertinimų dichotomija ir "Hume'o principas"), metodologinis (reikalavimas priimti ir atmesti hipotezes vien pažintinių vertybių pagrindu), etinis (draudimas mokslo vardu ginti ir skelbti nepažintines vertybes) ir trys diskusijos šiuo klausimu etapai. Analizuojami neutralumo principo šalininkų argumentai, pateikti pirmų dviejų tos diskusijos etapų metu. Ypatingas dėmesys skiriamas keblumams, su kuriais susidūrė šio principo pagrindimas: tai duomenų statistinio reikšmingumo lygmens pasirinkimo priklausomybės nuo nepažintinių vertybių problema, kuri iškyla tikrinant statistines hipotezes (ji yra aktuali loginiam empirizmui), taip pat problema, kaip suderinti sprendimų ir faktų dichotomiją su bazinių teiginių konvencionalumo teze (su ja susiduria kritinis racionalizmas). Aptariami neomarksistinės "kritinės teorijos" kritinio socialinio mokslo uždavinių sampratos ypatumai, nulėmę jos ryžtingą opoziciją mokslo vertybinio neutralumo principui. Kaip atskaitos taškas skirtingoms mokslo vertybinio neutralumo principo redakcijoms išdėstyti ir palyginti imamos klasikinės vokiečių sociologo Maxo Weberio (1864-1920) formuluotės. Ypatingas dėmesys skiriamas Weberio teiginiams apie "kultūros mokslų" vertybinių prielaidų kintamumą, anticipuojantiems kai kurias postpozityvistinės mokslo filosofijos idėjas. Lyginant Weberio pažiūras į racionalią diskusiją dėl "galutinių" vertinimų su povėberinės analitinės metaetikos idėjomis, kvestionuojamas požiūris (jį reiškia A. MacIntyre ir W. G. Runcimanas), kad Weberis buvo nonkognityvistas. Weberio pasisakymai šiuo klausimu interpretuojami kaip kvazitranscendentalinės praktinio proto dialektikos apmatai, kurie gali būti gretinami su Kanto transcendentaline teorinio proto dialektika.
Raktažodžiai: mokslo vertybinis neutralumas, Maxas Weberis, metaetika, kritinis racionalizmas, kritinė teorija
THE PROBLEM OF VALUE NEUTRALITY OF SCIENCE IN THE XXTH CENTURY PHILOSOPHY (MAX WEBER, ANALYTICAL PHILOSOPHY OF SCIENCE AND METAETHICS, CRITICAL THEORY)
Zenonas Norkus
Summary
The article analyses prehistory of current discussions on the problem of value neutrality of science. In this problem, three aspects are distinguished: logical one (represented by the dichotomy of descriptive and evaluative statements, and by "Hume's principle"); methodological one (demand to base acceptance and rejection of hypotheses on cognitive values only), and ethical one (prohibition to advocate and to promote noncognitive values on behalf of science). Three stages in the ongoing philosophical discussions on value neutrality of science are distinguished. The scope of article is restricted, however, to analysis of arguments propounded and discussed during the first two stages. Special consideration is paid to difficulties confronted by the proponents of this principle. One of these difficulties is dependence of choice of significance level in statistical inference on practical considerations concerning consequences of the type I vs. type II error (this is a problem for logical empiricist philosophy of science). Another one is relevant for assessment of critical rationalism: is dichotomy of decisions and facts compatible with thesis of conventionality of "basic statements", i.e. their dependence on decisions? Reasons for principled opposition to the idea of value neutral science by "critical theory" are discussed locating these reasons in the peculiarities of its self-understanding as critical social science with emancipatory mission. The classical formulation of value neutrality of science by German sociologist Max Weber (1864-1920) is used as the starting point in exposition and comparison of different formulations of this principle. A special attention is paid to Weber's statement that "sciences of culture" have value presuppositions which time to time undergo a radical change (this thesis is most strongly stated in Weber's astronomic metaphor of constellation change in "Objektivität" article). This statement is considered as anticipation of ideas current in postpositivist philosophy of science that epistemic values (aims of science) are historically changeable. The question is inquired what place Weber's views concerning possibility of rational discussion about "ultimate valuations" occupy among the metaethical standpoints established in the postweberian analytical metaethics? Against the prevailing interpretations of Weber as noncognitivist of emotivist (MacIntyre) or prescriptivist (Runciman) kind suggestion is made that Weber's views can be considered as cognitivist (namely, as cognitivist antinaturalist scepticism or agnosticism). As prototype for Weber's concept of conflict between the "ultimate" valuations Kant's transcendental dialectics of pure (theoretical reason) is considered. So Weber's concept is interpreted as outline of quasi-transcendental dialectics of practical reason. This dialectics like that of teoretical reason as analyzed by Kant doesn't contain the statement that "ultimate" value statements (Weber) or metaphysical statements (Kant) have no truth value. It only contains the thesis of epistemic unaccessibility of practical (Weber) or metapysical (Kant) truth for human understanding, i.e. scepticism or agnosticism about the knowledge of "ultimate" values (Weber) or "things in themselves" (Kant).
Key words: value neutrality of science, Max Weber, metaethics, critical rationalism, critical theory