1975 m. gegužės 7 d. Vilniaus universitete V. Andrejauskas apgynė filosofijos kandidato disertaciją „Aklųjų reabilitacijos ir integracijos socialinės problemos“. Mokslinis vadovas – doc. A. Lozuraitis, oficialieji oponentai – prof. I. Zaksas ir doc. E. Gendrolis. Aklų žmonių įsijungimas į visuomenę, jų socialinių funkcijų atkūrimo bei išvystymo procesas yra vadinamas jų reabilitacija ir intergracija. Disertacijoje atskleidžiami teoriniai aklųjų reabilitacijos ir integracijos sampratos nenuoseklumai ir prieštaravimai, bendrais bruožais apžvelgiama aklųjų socialinė raida.