Pažengusi demencija bendrosios praktikos gydytojų kaip specialusis poreikis oficialiai pripažinta tik 2008 m. Lietuva neturi demencijos strategijos, jaučiamas reikšmingas specialių žinių apie demenciją trūkumas socialiniame, sveikatos priežiūros ir globos sektoriuose. Daugiausia su demencija susijusių paslaugų suteikia valstybė, tačiau šių paslaugų tinkamumas ir prieinamumas mūsų šalyje yra riboti, žmonės, turintys demenciją, beveik neturi jokių galimybių dalyvauti socialinėje veikloje. Nėra sukurta psichologinės pagalbos infrastruktūros ar atitinkamų priemonių, skirtų minėtų asmenų globėjams. Tik kelios nevyriausybinės organizacijos teikia psichologinį konsultavimą asmenims, turintiems demenciją, ir šių asmenų globėjams. Nesant demencijai palankių bendruomenių ir itin stokojant su tuo susijusių paslaugų, asmenys, turintys demenciją, ir jų globėjai patenka į socialinę atskirtį.