Maisto ir maitinimosi problemos tokios pat senos, kaip ir pati žmonija. Milijonus metų žmonės negalvojo, ką, kiek ir kada valgyti. Žmonių mitybą lėmė religinės, klimatinės ir gamtinės sąlygos. Tik maždaug prieš 1,5–2 tūkstančius metų senovės gydytojai ir filosofai pradėjo nagrinėti mitybos ir sveikatos ryšį. Lietuvoje maistas kaip gydomoji profilaktinė priemonė buvo vartojamas nuo neatmenamų laikų turtingoje ir įvairialypėje liaudies medicinos praktikoje. Šiandien niekas neabejoja, kad mityba – sveikatos pagrindas. Įvairių šalių mitybos specialistai akcentuoja, kad mityba turėtų būti ne tik sveika, bet ir sveikatinanti – nukreipta ne tik sveikatos išsaugojimui, bet jos įtvirtinimui ir stiprinimui.
Sveikata – brangiausias žmogaus turtas. Sveika gyvensena, taip pat ir sveika mityba, sveikatą lemia apie 50 proc., tačiau, deja, Lietuvos gyventojų mityba kol kas nevisavertė, neatitinka rekomenduojamų maistinių medžiagų ir energijos poreikių normų (Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-836).
Nepakankamai vartojama vitaminų, mineralinių medžiagų, stambiamolekulinių angliavandenių, tarp jų ir skaidulinių medžiagų turinčių daržovių ir vaisių – tik apie 264 g per parą. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai rekomenduoja šių maisto produktų (neskaitant bulvių) suvartoti ne mažiau kaip 400 g per parą, o idealiu atveju – apie 600 g per parą. Taigi, Lietuvos gyventojų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų, ji palanki dėl netinkamos mitybos atsiradusioms lėtinėms ligoms plisti. Tinkama mityba gali padėti kovoti su plintančiu nutukimu bei maisto sukeltomis ligomis. Nustatytos sąsajos tarp sveikatos, nutukimo ir priešlaikinio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių vėžio rūšių.