Kas tris sekundes pasaulyje kas nors bando nusižudyti. Apytikriai kas minutę netenkama vieno žmogaus. Daugiau žmonių pralaimi savo asmeninius karus nei tikrus karinius konfliktus. Sunku rasti tokį žodį ar jausmą, kuris adekvačiai išreikštų vaiko netekusių tėvų išgyvenimus. Šie jausmai visiškai priešingi tokiai abejingumo būsenai, kuri neleidžia tėvams įžvelgti pavojingų savižudybės ženklų. Dažnai suaugusieji nesuvokia vaiko savižudybės realumo, praleidžia pro ausis vaiko užuominas apie ketinimus nusižudyti, nuvertina vaiko problemas, pasišypso ar net pasijuokia iš jo jausmų. Suaugusiesiems sunku patikėti, jog vaikas gali taip stipriai kentėti, kad renkasi mirtį kaip išsilaisvinimą.