Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia cukrinį diabetą (toliau – CD) kaip daugiakilmį metabolinį sutrikimą, pasireiškiantį lėtine hiperglikemija ir sutrikusia angliavandenių, baltymų, riebalų apykaita dėl vyraujančio atsparumo insulinui, nepakankamo insulino išsiskyrimo arba dėl abiejų šių priežasčių [1]. Esant blogai cukrinio diabeto kontrolei, per ilgesnį laiką pažeidžiami įvairūs organai, atsiranda jų disfunkcija ir nepakankamumas. Tarptautinės diabeto federacijos atlaso duomenimis, 2021 m. CD sirgo 537 milijonai t. y. 1 iš 10, pasaulio gyventojų. Nesiimant priemonių šiai ligai sustabdyti, prognozuojama, kad 2030 m. sergančiųjų CD skaičius pasaulyje pasieks 643 milijonus. Europoje 2021 m. CD sergančiųjų skaičius siekė 61 milijoną, t. y. 1 iš 11 Europos gyventojų sirgo CD. Lietuvoje iš 1000 gyventojų CD sirgo 186. Nuo CD 2021 m. pasaulyje mirė 6,7 milijono gyventojų, t. y. 1 žmogus kas 5 sekundes, Europoje mirė 1,1 milijono gyventojų, Lietuvoje – 5870 [2]. Kasmet lapkričio 14 d., insulino atradėjo F. Bantingo gimimo dieną, minima Pasaulinė diabeto diena, kurios 2021–2023 m. tema – „Sveikatos priežiūros prieinamumas“. Pristatant šią temą, siekiama atkreipti dėmesį, kad ne visose pasaulio šalyse šia liga sergantys žmonės turi vienodas galimybes rūpintis diabeto priežiūra. Nors sergantiesiems cukriniu diabetu tenka mokytis valdyti ligą visa gyvenimą, deja, pasaulyje kas antras cukriniu diabetu sergantis žmogus negauna žinių apie savo ligos valdymą [2]. Siekiant geresnių gliukozės kiekio kraujyje rezultatų, kiekvienam sergančiajam CD rekomenduojama periodiškai konsultuotis su gydytoju endokrinologu ir slaugytoju diabetologu [3].