Valstybės tarnyba yra ypatinga žmogaus socialinės veiklos rūšis. Ji neatsiejama nuo pačios valstybės, jos vaidmens visuomenės gyvenime. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Lietuvos valstybės tarnyba buvo grįsta sovietine teisine sistema, todėl nuo 1990 metų nepriklausoma Lietuva turėjo sukurti (įgyti), tiksliau sugrįžti prie normalios demokratiškos teisinės sistemos. Per beveik 20 nepriklausomybės metų požiūris į valstybės tarnybą ne kartą keitėsi, buvo ieškoma geriausio varianto, pasitelkiant užsienio šalių, ypač senbuvių Europos Sąjungos valstybių narių, patirtį.
Šiame straipsnyje pateikiama valstybės tarnybos per se, jos ir valstybės tarnautojo sąvokų, suformuotų atsižvelgiant į pasirinktą koncepciją, pritaikymo analizė, nurodoma, kokios priežastys nulėmė vienos ar kitos koncepcijos pasirinkimą atitinkamu laikotarpiu. Taip pat nagrinėjamos valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo sąvokos ir jų vieta valstybės tarnyboje, valstybės tarnautoją nuo darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, skiriantieji bruožai.
Civil service is a particular human social activity, and inseparable from the essence of state, its role in the society. Lithuanian civil service was based on the Soviet legal system before the restoration of independence in 1990. Lithuania as independent state had to create (gain), or, in a better way, regain democratic legal system. Looking for the best, the approach to the civil service had been critically modified several times during Lithuanian 20 years of independence according to the good practice of the experience of the old European Union Member States.
This article provides notion of the civil service per se and civil servant based on selected concept, adapted analysis. The article reveals the reasons for the selection of the certain notion of the civil service in particular period of time. In addition, it researches the notion of the civil servant as a whole, and differences to labor contract agreements.