Straipsnyje pristatomi įvairių institucijų 2004 m. atlikti korupcijos lygio Lenkijoje tyrimų rezultatai, atskleidžiamas lobizmo, kaip demokratinėje visuomenėje teigiamai vertintino proceso, ir papirkimo – nusikalstamos veikos, numatytos Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 1 paragrafe, santykis, pateikiant pagrindinius nusikalstamos veikos – papirkimo – sudėties požymius bei skirtingas Lenkijos teisininkų mokslininkų pozicijas dėl lobizmo esmės.
Straipsnyje kritikuojamas Lenkijos lobizmo procesus reguliuojantis įstatymas pirmiausia dėl nustatytos per siauros lobizmo sampratos (lobizmas siejamas tik su tam tikrų socialinių grupių įtaka įstatymų leidybai), pavyzdiniu pripažįstamas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados lobizmo reglamentavimo apibrėžimas. Lenkijos lobizmo įstatymas kritikuojamas ir dėl to, kad jame expresis verbis nenurodomi veiksmai, nors ir formaliai atitinkantys lobizmo sampratą, tačiau nelaikytini lobizmu (remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos teisinio reglamentavimo pavyzdžiais, nurodoma, kad tai yra visuomenės informavimo priemonių savininkų, mokslininkų etc. veikla). Taip pat pažymima, kad Lenkijos lobizmą reglamentuojantis įstatymas nenurodo lobistų teisių ir pareigų, taip pat asmenų, negalinčių būti lobistais, sąrašo; pabrėžiama ir tai, kad nustatytos pernelyg švelnios sankcijos už neteisėtą lobizmo veiklą.
This publication is focused on functioning and legal regulation of lobbying in Poland and covers negative and positive aspects of the phenomenon in question. Particular attention will also be paid to studying the corruptive nature of lobbying and requirements provided for by the legal regulations which may be used for the control purposes or in order to make a hidden lobbying revealed.