Straipsnyje nurodomos išplėstinės teisinio reguliavimo, sietino su darbuotojų teisių pažeidimu, priėmus 1997 m. Lenkijos baudžiamąjį kodeksą, ribos. Analizuojama Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 218 straipsnio 1 paragrafe reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties subjekto problematika, darbuotojo teisės, kylančios iš darbo ir socialinės apsaugos teisinių santykių, kaip kodifikuoto ir nekodifikuoto teisinio reguliavimo išraiška. Straipsnyje nurodoma, kad dauguma Lenkijos Respublikos darbo kodekse įtvirtintų darbuotojų teisių – konstituciniai principai, taip pat principai, kylantys iš tarptautinių sutarčių; socialinės apsaugos teisės aktai yra nekodifikuoti. Taip pat analizuojama, ar darbuotojų šeimos nariai įgyja teisinę apsaugą, numatytą Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 218 straipsnio 1 paragrafe.
Lyginant ankstesnį ir dabartinį teisinį reguliavimą nurodoma, kad nusikalstamos veikos, reglamentuotos BK218 straipsnio 1 paragrafe, subjektas yra nebe asmuo, atsakingas už įdarbinimą įmonėje, bet asmuo, kuris atlieka konkrečius darbo ir socialinės apsaugos teisės srities veiksmus; autorė straipsnyje neigiamai vertina Lenkijos baudžiamojo įstatymo numatytą darbuotojų teisinės apsaugos reguliavimą, nes jame nėra reglamentuota kompensacija už žalą, padarytą kaltais asmenų, padariusių Lenkijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 218 straipsnio 1 paragrafo dispozicijoje nurodytą veiką, veiksmais.
The present article focuses on the issue of mischievous or persistent infringing upon the employee’s rights, resulting from labour relations or from the social insurance, on the ground of the Penal Code of 1997. As the range of the analyses conducted is limited, special attention was put to the subject – matters of protection and the subject of infringing upon the employee’s rights offence from art. 218 § 1 of the Penal Code2.