KOVA SU ACHMATOVOS „KULTU“: IŠTAKOS, ARGUMENTAI, PRASMĖS
Galina Michailova
Santrauka
Straipsnyje analizuojamos galimos priežastys, dėl kurių šiuolaikiniame rusų literatūros moksle susiklostė tendencija demaskuoti Anos Achmatovos asmenybės bei kūrybos „kultą“ (A. Žolkovskio, L.Panovos, T. Katajevos darbai).
Autorė savo dėstymą grindžia „literatūros lauko“ (P. Bourdieu) ir jo agentų funkcionavimo logika. Literatūros kūrėjui literatūros lauko rėmus legitimuoja tekstų kūryba, literatūros kritikui ir istorikui – kūrėjų gaminamos produkcijos ir pačių gamintojų interpretacija. Straipsnio autorė kelia hipotezę, jog kovos su Achmatovos „kultu“ radimasis susijęs su ta aplinkybe, kad ši kūrėja pažeidė literatūros lauko agentų „sutartinius įsipareigojimus“: jos asmens ir kūrybos mitologizavimo strategija labiau priklausė nuo jos pačios asmeninių pastangų, o ne profesionalių kritikų ir literatūros mokslininkų darbo. Atsižvelgiant į Achmatovos figūros svarumą rusų literatūros lauke, galima suprasti, kaip tai skausminga filologams, dalyvaujantiems konkurencinėje kovoje, per kurią struktūruojamas literatūros laukas.
Straipsnyje pateikiama faktų, kaip meninių tekstų kūrėjai kovoja, kad jų, kaip rašytojų, definicija bei jų vertybių hierarchija patektų į sociokultūrinio vartojimo sritį.
Achmatovą „demaskuojanti“ žymaus literatūros mokslininko A. Žolkovskio argumentacija straipsnyje apibrėžiama kaip ydinga ir susijusi su lyties analogijomis pagrįsta mąstysena.