Laiko deiksė straipsnyje aptariama kaip komunikacinio akto sudedamoji dalis. Jos raiška yra svarbi komunikacijos akto metu perteikiamai informacijai suvokti, nes nurodydama laiko momentą, kuriuo vyksta komunikacijos aktas, deiksė tarsi susieja adresantą (kalbėtoją) ir adresatą bei kitus sudėtinius komunikacijos akto elementus į vieną visumą, padedančią kurti ir suvokti kuriamą pasakymą. Dar svarbesnis laiko deiksės vaidmuo tada, kai sakoma kalba (ar užrašytas jos tekstas) verčiama į kitą kalbą. Vertėjas renkasi jam kitoje kalboje prieinamas priemones ne tik kalbos turiniui, bet ir retoriniam poveikiui perteikti. Išnagrinėjus 13 įvairiomis progomis pasakytų Lietuvos politikų kalbų ir jų vertimų (žr. Šaltiniai) nustatyta, kad kartais vertėjai pasirenka praleidimo ar pridėjimo strategiją, t. y. praleidžia laiko deiktikus vertimo tekste, juos kompensuodami ne tik leksinėmis, bet ir gramatinėmis anglų kalbos priemonėmis, arba laiko deiktus vertimo tekste prideda. Straipsnyje aptariamos šių strategijų taikymo implikacijos.