Straipsnyje, remiantis Peterio L. Bergerio ir Thomo Luckmanno socialinės tikrovės konstravimo teorija, žiniasklaida aptariama ir analizuojama kaip viena svarbiausių socialinių konstruktų apie klausos negalią turinčius žmones kūrėja. Atkreipiant dėmesį į tai, kad žiniasklaidoje vartojama kalba gali turėti itin didelę įtaką aprašomų žmonių identitetui, pristatomas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje (portaluose Lrytas.lt, Alfa.lt, Delfi.lt 2006–2012 m.) pateikiami klausos negalią turintys žmonės (toliau – KNTŽ). Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, darbo pabaigoje pateikiama keletas rekomendacijų. Atliktas tyrimas rodo, kaip yra apibūdinami klausos negalią turintys asmenys, o tai yra atspirties taškas rengiant rekomendacijas ir inicijuojant esamos situacijos pokyčius (klausos negalią turinčių žmonių stigmatizacijai mažinti numatytus veiksmus – visuomenės švietimui skirtus seminarus, paskaitas patiems žurnalistams apie kurčiuosius ir neprigirdinčiuosius, stigmatizacijos mažinimo akcijas ir pan. Praktiniai rezultatai gali būti naudingi organizacijoms ir specialistams, ginantiems klausos negalią turinčių asmenų teises ir teikiantiems paslaugas (kaip priemonė atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į konkrečias kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų stigmatizacijos apraiškas viešojoje erdvėje, jų teisių pažeidimus ir kt.).
Esminiai žodžiai: internetinė žiniasklaida, klausos negalia, klausos sutrikimas, kurčiasis, neprigirdintysis, socialinis konstruktyvizmas.