Nuo 2001 metų Lietuvoje sparčiai mažėjo laikraščių ir daugėjo žurnalų. Jau 2003 metais žurnalų skaičius viršijo laikraščių skaičių, o 2006 m. statistikos departamento duomenimis, žurnalų ir kitų periodinių leidinių skaičius buvo – 556, laikraščių 334. Ši tendencija ir toliau auga. Tokie rinkos pokyčiai rodo, kad vis labiau tampa paklausi žanrinė informacija, galinti patenkinti tikslinės auditorijos interesus ir pomėgius. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kaip rinka paveikė spaudą, skirtą vaikams ir paaugliams. Buvo atliktas tyrimas2, kuris parodė, kad žiniasklaidos verslas atrado naują nišą, suaugusiųjų kultūros „implantai“ sėkmingai prigijo leidiniuose, skirtuose vaikams ir paaugliams. Tenka pastebėti, jog pramoginė, komercinė kultūra plečia informacinę erdvę, propaguoja tariamas vertybes ir formuoja jaunąjį skaitytoją. Problema jau
tapo ne tai, kad toks reiškinys egzistuoja, bet tai, jog visuomenė su šiais pokyčiais apsipranta, tarsi palikdama vaikus ir paauglius „gatvei“, neigiamo socialinio konteksto epicentre, todėl jų perėjimas į suaugusiųjų pasaulį tampa komplikuotas ir iškreiptas. Kaip veikia viešoji erdvė, viešos komunikacijos laukas?
Esminiai žodžiai: jaunimo auditorija, žurnalai, socialinis kontekstas, kultūra, seksualizavimas, pramoga ir atsakomybė.