Remiantis vienos žymiausių XIX a. pab.– XX a. I p. visuomenininkių, – Felicijos Povickaitės-Bortkevičienės veikla, pateikiama moters visuomeninio vaidmens dinamika XIX a. pab.–1919 m. Lietuvoje, nemažai dėmesio skiriama jos, tuomet bene vienintelės moters vadovavimui stambiems
dienraščiams („Lietuvos Ūkininkas“ ir „Lietuvos Žinios“).
1873–1945 m. gyvenusi Felicija Povickaitė – Bortkevičienė yra puikus moters visuomeninio vaidmens kitimo pavyzdys. XIX a. II p. – 1919 m. laikotarpis pasirinktas sąmoningai: tai - tautinio lietuvių atgimimo, dariusio didelės įtakos moterų emancipacijai, etapas, kuriame svarbios reikšmės
turi naujos, profesionaliai leidžiamos lietuvių periodinės spaudos sklaida. Moterų išsikovota teisė reikšti pilietinę valią galiausiai juridiškai paneigė iki tol tradicijoje vyravusį moters kaip auklės, šeimininkės, tarnaitės suvokimo modelį. Pažangus liberalusis visuomenės sluoksnis tokio požiūrio
atsikratė gerokai anksčiau, bet prie šios politinės – kultūrinės situacijos padiktuotos kaitos nemažai prisidėjo ir F. Bortkevičienė, per kurios asmenį ir pamėginsime ištirti aplinkybes, kurios lėmė moters socialinio vaidmens pokyčius atgimstančios lietuvių kultūros visuomenėje.
Esminiai žodžiai: sufražisčių judėjimas, tautinis lietuvių atgimimas, revoliucija, socialinis vaidmuo, „Dvylika Vilniaus apaštalų“, nelegali lietuviška spauda, leidyba, redaktorė, moterų teisės, socialinė tradicija, LDP, Steigiamasis Seimas, emancipacija.